Laikraštis „Washington Post“ pareiškė, kad šiuose rinkimuose oficialiai nerems nei vieno kandidato. Praėjusiuose rinkimuose leidinio redaktorių kolegija viešu pareiškimu parėmė D. Bideną, prieš tai – H. Klinton ir visus kitus buvusius demokratų kandidatus nuo pat septyniasdešimtųjų metų. Ir 2016 m., ir 2020 m. laikraštis aršiai agitavo prieš D. Trumpą, pabrėždamas tai, kad, laikraščio redakcijos nuomone, jis kelia grėsmę demokratinėms vertybėms.
Jei paklaustumėte išsilavinusių amerikiečių, koks yra svarbiausias politikos leidinys, jie paminėtų „New York Times“ ir „Washington Post“. O dabar kilo skandalas, dėl kurio „Washington Post“ vyriausiasis redaktorius pasitraukė iš pareigų kartu su savimi išsivesdamas visą grupę vadovaujančių darbuotojų ir žurnalistų. Vyr. redaktorius su savo komanda protestuoja prieš laikraščio savininko milijardieriaus, kompanijos „Amazon“ įkūrėjo ir seno dempartijos rėmėjo D. Bezoso sprendimą neskelbti viešo palaikymo rinkimuose Kamalai Harris. Ne, Bezosas neketino paremti Trumpo, jis tik nurodė redakcijai nespausdinti viešo palaikymo pareiškimo K. Harris. To pakako, kad kiltų maištas, vyriausiasis redaktorius išeitų iš darbo ir redakcinė kolegija sukiltų prieš laikraščio savininką.
Jie parašė ir viešą laišką D. Bezosui, kuriame nurodo, jog laikraščio „sprendimas neremti prezidento rinkimų kampanijos dalyvių yra baisi klaida“. Garsusis Votergeito tyrimų veteranas, neseniai išleidęs šiems rinkimams skirtą knygą „Karas“, B. Woodwardas šį sprendimą pavadino „netikėtu ir nuviliančiu, ypač tokiu vėlyvu rinkimų proceso metu“. Čia verta paminėti ir tai, kad „Washington Post“ redaktorius R. Kagan yra žinomos dempartijos politikės V. Nuland vyras. Ji prie Obamos buvo JAV Valstybės departamento atstovė spaudai, o Bideno administracijoje iki šių metų kovo mėnesio dirbo valstybės sekretoriaus pavaduotoja. Sukilo ir kiti dempartijos veikėjai. Buvusi Obamos patarėja S. Rice pasmerkė šį sprendimą kaip „veidmainiškiausią, bailiausią žingsnį“ iš leidinio, kuris „turėtų reikalauti, kad valdžioje esantys žmonės būtų atsakingi“. Ajovos valstijos senatorius, demokratas Z. Wahlsas socialiniame tinkle „X“ rašė: „Esu tvirtai įsitikinęs, kad verta mokėti tik už rimtą, aukštos kokybės žurnalistiką, ir būtent todėl atšaukiau savo „Washington Post“ prenumeratą – dėl šio bailaus sprendimo, kuris buvo priimtas pačiu blogiausiu įmanomu laiku.“ Socialiniuose tinkluose pasklido kairiųjų aktyvistų raginimai atšaukti „Washington Post“ prenumeratą.
Tai reiškia, kad visos kalbos apie tai, jog „Washington Post“ yra objektyvus spaudos leidinys, yra nieko vertos. Tai tiesiog dempartijos propagandos tribūna. Maištaujantys žurnalistai savo laiške rašo, jog „institucijos turi aiškiai parodyti, kad jos yra ištikimos demokratinėms vertybėms, teisinei valstybei ir privalo įvardyti grėsmę, kurią kelia D. Trumpas. Tas pačias tezes laikraštis „Washington Post“ išsakė ir 2016, ir 2020 m., kai oficialiai agitavo už Trumpo politinius oponentus. Kitaip tariant, paskelbė, kas yra „visuomenės priešas“ ir kėlė savo skaitytojus į kovą su tuo priešu.
Na, o kadangi visi žino, kad Trumpas kelia grėsmę demokratijai, tai rinkimų kampanijos nušvietimas tiesiog negali būti nešališkas, jis turi būti „atsakingas“, nes juk vyksta kova su fašizmu. „Nėra jokio prieštaravimo tarp svarbaus „The Post“, kaip nepriklausomo laikraščio, vaidmens ir jo praktikos skelbti politikams rėmimus, kurie yra ir gairės skaitytojams, ir pagrindinių įsitikinimų pareiškimas“ – sakoma žurnalistų laiške. Tokios nuomonės (kad reikia nurodyti „gaires skaitytojams“) laikosi beveik visa šio laikraščio redakcija ir pagrindiniai žurnalistai, kurie pasirašė minėtą laišką. Jie čia nemato jokio prieštaravimo, kadangi „dabar netinkamas metas leisti vienam kandidatui propaguoti poziciją, kuri tiesiogiai grasina spaudos laisvei ir Konstitucijos vertybėms“. Laikraščio savininkas paprašė daugiau objektyvumo ir neutralumo, nušviečiant įvykius ir to pakako, kad visa redakcija sukiltų. Negana to, atsistatydinęs vyriausiasis redaktorius ragina skaitytojus atsisakyti šio laikraščio prenumeratos, o tai reiškia, kad jis griauna savo paties kurtą leidinį.
Šie dempartijos propagandistai net nepasižymi racionalumu, nes iš esmės elgiasi kvailai. Jei jų tikslas yra išrinkti Kamalą Harris, tai šitoks jų demaršas yra kvailystė. Nes dabar apie tai plačiai diskutuojama žiniasklaidoje, formuojasi nuomonė, kad „Washington Post“ yra šališkas ir nepatikimas laikraštis, taigi, jie pasiekia priešingą tikslą. Vis daugiau žmonių pamato, kad jie buvo apgaudinėjami. Beje, panašūs dalykai dedasi ir didžiausiame demokratų valdomos Kalifornijos valstijos laikraštyje „Los Angeles Times“. Ten vyriausioji redaktorė taip pat pasitraukė, nes laikraščio savininkas, vietinis Kalifornijos oligarchas, nenori oficialiai paremti Kamalos Harris. Atsistatydinusi redakcijos vadovė M. Garza kritikavo šį sprendimą kaip veidmainišką, teigdama, kad dėl jo laikraštis, daugelį metų priešinęsis D.Trumpui, pasirodė, kaip „seksistiškas ir rasistiškas“. Taigi, ten vyksta ta pati drama.
Beje, įdomu tai, kad šiems žurnalistais save vadinantiems propagandistams K. Harris palaikymas prieš D. Trumpą yra svarbesnis dalykas už jų profesionalumą, žurnalistinį nešališkumą ir asmeninę karjerą, t. y. tai žmonės, kurie ne profesionaliai dirba savo žurnalistinį darbą, o vykdo tam tikrą misiją iš idėjos, yra ideologai, kuriems svarbiausias dalykas yra jų pripažįstamų idėjų propagavimas. Ir jie protestuodami išeina iš darbo, jei jų misijos vykdymui atsiranda kliūčių.
Prieš 150 metų įsteigtas laikraštis „Washington Post“ didžiąją savo gyvavimo dalį nepalaikė vieno ar kito kandidato prezidento rinkimuose. Pirmą kartą jie tai padarė 1976 m. rinkimuose, kuriuose palaikė demokratų kandidatą. Ir nuo to laiko nuosekliai palaikė demokratus. Tai demokratų laikraštis. O dabar jie kaltina savo savininką, taip pat seną dempartijos rėmėją ir finansinį donorą, kad tas nebenori remti dempartijos kandidatų. Išėjęs iš darbo vyriausiasis redaktorius pasakoja žiniasklaidai, kad D. Bezosas yra apgailėtinas, kadangi išsigando Trumpo, nes jei į valdžią ateis Trumpas, jis gali pakenkti Bezoso verslui.
O paradoksas yra tas, kad būtent demokratų politikų pastangomis buvo sukurta tokia valstybės sistema, kurioje visos didžiosios įmonės yra vienaip ar kitaip priklausomos nuo vyriausybės. Būtent demokratai nustatė plačiausius verslo reguliavimus. Tai buvo grindžiama prielaida, kad demokratai niekada nepraras valdžios. Ir dabar aiškėja, kad valdžioje gali atsirasti ne demokratas, o respublikonas. Ir jie išsigando, kad dabar vyriausybė, turinti didžiulę įtaką ir svertus verslui, šią įtaką ir spaudimą panaudos jau ne demokratų, o respublikonų tikslams. Todėl taip labai svarbu į valdžią neįleisti „fašistų“.
Didysis Trejetas ir jų viršininkas šposina, ne daugiau.