Šiuo metu JAV žiniasklaidoje daug dėmesio susilaukia Luigi Mangione byla, kurioje 26-erių jaunas vyras kaltinamas draudimo bendrovės United Healthcare generalinio direktoriaus Brajano Tompsono nužudymu. Tai ne tik tragiškas kriminalinis įvykis, bet jau tampa ir socialiniu reiškiniu. Šis įvykis išryškino gilias socialines, ekonomines ir politines problemas, kurias vakarietiškai visuomenei vis sunkiau ignoruoti.
Luigi, užaugęs privilegijuotoje šeimoje ir baigęs prestižinį Pensilvanijos universitetą, buvo laikomas vienu iš tų, kurie įkūnija Amerikos svajonę. Jo ateitis buvo daug žadanti technologijų sektoriuje, kur jis dirbo. Tačiau viskas pasisuko kita linkme, kai sportuodamas jis patyrė galvos traumą. Po šio įvykio Luigi ėmė ieškoti būdų, kaip susidoroti su savo psichologinėmis ir fizinėmis problemomis, įskaitant gydymą psichodelinėmis medžiagomis, tokiomis kaip specialūs grybai. Nors šios medžiagos populiarėja kaip eksperimentinis gydymo būdas, šis ir kiti atvejai atskleidžia, kad jų naudojimo pasekmės gali būti nenuspėjamos.
Priešiškumas kapitalistinei sistemai
Tačiau psichologinės problemos buvo tik viena šios istorijos dalis. Pas Luigi rastame manifeste, kuriame jis minėjo Tedą Kačinskį, vadinamą „Unabomberiu“, atsispindėjo gilios ideologinės problemos. Kačinskio, kaip kovotojo prieš technologijų ir kapitalizmo sistemą, pavyzdys tapo įkvėpimu Luigi. Jo veiksmai, įskaitant įvykdytą žmogžudystę, buvo sąmoningai nukreipti prieš kapitalizmo simbolį – didelės korporacijos vadovą B. Tompsoną, kuris laikomas atsakingu už neefektyvią sveikatos apsaugos sistemą JAV. B. Tompsonas buvo ne tik verslininkas – vienos didžiausių sveikatos draudimo kompanijų vadovų, bet ir vyras, tėvas, žmogus, kurio gyvybė buvo nutraukta radikalaus kairiųjų pažiūrų aktyvisto šūviais. Rastas žudiko memorandumas atskleidė jo ideologinį priešiškumą kapitalistinei sistemai. Tai patinka progresyviems aktyvistams.
Socialiniuose tinkluose jau plinta pagyros Luigi Mangione, kairiųjų tarpe jis tapatinamas su socialinio teisingumo siekiu. Kuriami memai jo palaikymui. Interneto influenceriai ragina būsimojo teismo prisiekusiuosius nenuteisti Luigi, nepaisant to, kad jis yra kaltas dėl šio nužudymo. Kriptovaliutų entuziastai jau aktyviai prekiauja vadinamosiomis „meme“ monetomis, susijusiomis su Luigi Mangione. Šios monetos, pavadintos tokiais vardais kaip „Laisvę Luigi Mangione“ (Free Luigi Mangione) ir „Teisingumą Luigi Mangione“ (Justice for Luigi Mangione), sulaukė didelio dėmesio. Kriptovaliutų rinkoje „meme“ monetos dažnai kuriamos reaguojant į populiarias kultūrines ar socialines tendencijas.
Susiskaldymas ir dvigubi teisėtvarkos standartai
Šis atvejis nėra tik atsitiktinis pavienis įvykis. Jis atskleidžia gilų JAV susiskaldymą, kuriame progresyvūs kairieji ir konservatoriai konfliktuoja dėl šalies ateities vizijos. Viena pusė kaltina kapitalizmą dėl socialinės ir ekonominės nelygybės, kita pabrėžia tvarkos ir asmeninės atsakomybės svarbą. Tiek vienoje, tiek kitoje pusėje yra savų radikalų. Tačiau ryškus yra ne tik susiskaldymas, bet ir dvigubi teisėtvarkos standartai. Tai ypač akivaizdu analizuojant pastarųjų metų didžiuosius įvykius – Black Lives Matter (BLM) protestus ir 2021 m. sausio 6 d. Kapitolijaus šturmą.
Skaičiai kalba patys už save. BLM protestai apėmė visą šalį, vyko daugelyje didžiųjų miestų. Jų metu žuvo 25 žmonės, o padaryta materialinė žala siekė bent 1,5 milijardo dolerių, vertinant pagal draudimo išmokas. Tuo tarpu Kapitolijaus šturmas padarė santykinai nedidelę finansinę žalą – apie 1,5 milijono dolerių. Tų riaušių metu žuvo tik viena beginklė riaušininkė, kurią policijos pareigūnas nušovė lipančią pro langą. Kadangi riaušininkė buvo baltaodė, o ją nušovęs policininkas – juodaodis, tai tam policininkui netgi nebuvo iškelta byla, priešingai, negu baltaodžiam policininkui D. Chauvinui, kuris buvo nuteistas 21 metus kalėjimo už tai, kad sulaikydamas garsųjį juodaodį nusikaltėlį recidyvistą G. Floydą, jį uždusino. O to juodaodžio Kapitolijaus policininko net pavardę ilgai slėpė, o vėliau tik tyliai atleido iš tarnybos. Teisėsaugos reakcija Kapitolijaus riaušininkų atžvilgiu buvo itin griežta. Buvo nuteisti daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių, iš kurių apie 600 gavo realias laisvės atėmimo bausmes. Vidutinė bausmė siekė 51 mėnesį, o ilgiausia – net 22 metus. Tuo tarpu BLM riaušių dalyvių nuteista vos 70 asmenų, o vidutinė bausmė buvo tik 27 mėnesiai, ilgiausia – 7 metai.
Šie skaičiai atspindi didelę problemą – dvigubų standartų taikymą teisėsaugos sistemoje. Vieniems riaušininkams taikoma pati griežčiausia bausmių skalė, kitiems – gerokai švelnesnė. Tokia situacija ne tik skaldo visuomenę, bet ir kelia klausimų apie teisingumo sistemos nešališkumą, nes dešiniuosius griežtai baudžia, o kairiesiems yra atlaidūs būtent progresyvių pažiūrų prokurorai ir teisėjai. Akivaizdu, jog įsigalėjęs teisėtvarkos atlaidumas kairiesiems ekstremistams, tik didina jų nusikalstamumo mąstą.
Socialinis susiskaldymas pasiekė kritinį tašką
Luigi Mangione istorija taip pat primena istorinius pavyzdžius, tokius kaip XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Rusijos kairiųjų judėjimas. Tada privilegijuoti ir išsilavinę kairiųjų pažiūrų aktyvistai, siekdami pokyčių, griebėsi radikalių priemonių, įskaitant pasikėsinimus į valstybės pareigūnus. Vėliau tai baigėsi komunizmo įsigalėjimu Rusijoje ir milijonų žmonių nužudymu, kurį įvykdė komunistų valdžia.
Luigi Mangione polegis ir, ypač, jo pateisinimas kairiųjų aktyvistų tarpe – signalas, kad socialinis susiskaldymas pasiekė kritinį tašką. Jei nebus imtasi spręsti šias problemas, ateityje galima tikėtis dar didesnių tragedijų. Galiausiai, Luigi Mangione istorija – tai visuomenės testas. Ar JAV visuomenė sugebės ne tik nubausti kaltuosius, bet ir imtis tokių kultūrinių pokyčių, kad užkirstų kelią tokioms tragedijoms ateityje? Šis atvejis nėra tik kriminalinis įvykis – tai visuomenės moralinio kompaso išbandymas. Norint išspręsti gilias problemas, kurios skatina smurtą ir susiskaldymą, būtina peržiūrėti ne tik teisėsaugos veikimą, bet ir socialinių institucijų būklę.
Skaitau,ir netikiu savo akimis! Pono V.Sutkaus kūrinėlis vertas LRT,ar kokio nors „Delfio”,kur šitokia publikacija būtų buvusi logiška. Taigi. Nežiūrint į gausybę vaizdų,kurių pilnas internetas,BLM autoriui-taikūs protestuotojai,o žmonės Kapitolijuje-kraujo ištroškę,sužvėrėję riaušininkai? J.Kristus nr 2,G.Floyd’as buvo uždusintas,o ne padvėsė nuo perdozavimo ligoninėje? Ir išplautsmegenis Luigi. Šovė į tą,kuris už savaitės turėjo duoti parodymus prieš N.Pelosi.Sutapimas? Šiaip nuo tokių traktuočių,kaip šitam straipsnely, „Pozicijai” turėtų būti nemalonu. Ar redakcija visiškai su V.Sutkumi sutinka?
tamsta neskaitėt!!!! Nes nesupratot, kur autoriaus, o kur ne autoriaus mintys
Nesu joks kairuolis, bet manau, kad formulė Kuo godesni kapitalistai, tuo daugiau pykčio,Tompsono atveju įrodyta.