Praėjusių metų pabaigoje JAV žiniasklaida nemažai rašė apie kairiųjų aktyvistų mirtis. 32 metų progresyvus aktyvistas R. Carsonas buvo mirtinai subadytas peiliu Niujorke. Jis ir jo draugė grįžo iš vestuvių ir 4 val. ryto laukė autobuso, kai prie jų priėjo jaunas vaikinas ir užpuolė bei nužudė Carsoną. Žmogžudystė buvo užfiksuota vaizdo kamera, o vaizdo įrašas išplito internete.
Carsono draugai sakė, kad jam būtų gaila to peiliu jį subadžiusio paauglio nusikaltėlio ir jis norėtų, kad jo nužudymas būtų panaudotas toliau vykdant kairiųjų politiką Niujorke. Jie aiškino, kad Carsonas „būtų matęs savo žudiką kaip sugedusios sistemos auką“. Carsono draugai taip pat įsteigė fondą, kad susirinktų sau pinigų. „Reikia kompensuoti išlaidas darbo klasės žmonėms, imančiais nedarbo dieną, kad galėtų tinkamai gedėti“, – rašė Carsono draugai „GoFundMe“ puslapyje.
Carsono nužudymas įvyko iškart po dviejų kitų didelio atgarsio sulaukusių žmogžudysčių. Filadelfijos žurnalistas ir progresyvus aktyvistas 39 metų D. Krugeris savo namuose buvo nužudytas septyniais šūviais. Policijos teigimu, tai susiję su narkotikais. Nušautojo miegamajame rasta amfetamino. D. Krugeris propagavo požiūrį, kad „narkomanai turi teisę vogti, kad išgyventų“ ir neigė nusikalstamumo augimą. 26 metų Baltimorės technologijų įmonės vadovė P. LaPere nepažįstamajam atidarė savo daugiabučio duris ir kartu su juo važiavo liftu. Tada vyras ją uždusino, užmušė plyta ir paliko kūną ant daugiabučio stogo. Merginos žudikas 2015 m. buvo nuteistas kalėti 30 metų už išžaginimą ir kitus smurtinius nusikaltimus, tačiau pernai buvo paleistas į laisvę. Pati LaPere buvo BLM judėjimo rėmėja ir policijos finansavimo sumažinimo entuziastė.
Visi jie – jauni baltieji progresyvūs aktyvistai, kurie išreiškė paramą „Black Lives Matter“ judėjimui ir reikalavo sumažinti lėšas policijai (defund the police). Jų nužudymai rodo gilų neatitikimą tarp Amerikos kairiųjų deklaruojamų tikslų ir vykdomos politikos rezultatų. Pastangos mažinti bausmes už smurtinius nusikaltimus ir mažinti policijos finansavimą, progresyviųjų aktyvistų teigimu, turėjo sukurti socialiai teisingą ir saugų pasaulį. Vietoj to smurtinių nusikaltimų skaičius auga. Daugelyje progresyviųjų demokratų valdomų miestų nužudymų skaičius pasiekė istorines aukštumas, per porą metų išaugo apie 40 procentų.
Nuo smurtinių nusikaltimų daugiausia nukenčia ne kokie milijardieriai, o neturtingi ir darbininkų klasės žmonės. Kiekvienam nužudytam aukštesniosios ir viduriniosios klasės atstovui tenka 20 nužudytų vargšų. Tačiau užpuolimai ir nužudymai vis dažniau pasiekia ir pasiturinčius visuomenės sluoksnius bei tuos pačius aktyvistus, kurie pasisakė už daugelį priemonių, dėl kurių ir išaugo smurtinių nusikaltimų skaičius. Socialiniame tinkle X (buvęs Twitter) komentatoriai atkreipė dėmesį į J. Carsono ir jo draugės įrašus socialiniuose tinkluose, kuriuose jie išreiškė griežtą kritiką policijos atžvilgiu, reikalavo „stabdyti policijos žiaurumą“ ir mažinti policijos finansavimą. Todėl, komentatorių nuomone, Carsonas pats ir užsitraukė sau šią nelaimę.
Tragiška, kad paminėtieji ir daugelis kitų „socialinio teisingumo karių“ yra apimti tiesiog religinio užsidegimo, dėl kurio nebesugeba adekvačiai priimti tikrovės. Jie yra akli savo susigalvotų įsitikinimų pasekmėms, ir taip yra daugeliui kairiųjų pažiūrų tūkstantmečio jaunuoliams Vakarų šalyse. Jie yra kupini gerų norų ir dauguma nesupranta, kokią žalą jie daro – net ir tada, kai daro žalą sau patiems. Kaip 1940 m. rašė G. Orwellas, „didžioji dalis kairiosios minties yra savotiškas žaidimas su ugnimi, kuriuo užsiima žmonės, net nežinantys, kad ugnis yra karšta“.
Kas seka įvykius ir domisi tas žino, kad padėtis dar blogesnė, bet paklausykim „oficialaus ošimo”. O oficialios bangos ir toliau ošia, kad ten rojus, „viedrais” semiamos demokratijos dovanos, laisvės, teisės ir kitokie seniai pamiršti skanėstai. Toks tikrasis celofanas „užvakumuotas” ant daugelio slyvų smegenėlių.