Na, štai, ir praėjo Kūčios, Šventos Kalėdos. Tai pačios didžiausios mano šeimos šventės. Tai tas laikas, kai įvertini atliktus darbus, apmąstai, kuri planus ateičiai, o jų tikrai yra daug.
Man tai – susikaupimo, ramybės metas, taip buvo ir šįmet, tik… pirmą kartą pasitikau Šv. Kalėdas be savo mylimos žmonos Lilios. Be žmogaus, su kuriuo beveik 40 metų dalinausi sunkumais, kartu ėjome per gyvenimą, o dabar ji ilsisi Antakalnio kapinėse ir laukia manęs. Dėkingas savo vaikams ir anūkams, kad jie neleido likti man vienam, pabuvo kartu.
Tačiau stebuklų laikas baigiasi ir ateina realybė. Ateina laikas pamąstyti apie gyvenimą, moralę. Nors ne visiems ta moralė yra moralė. Gal kai kurie kitaip supranta moralę, laisvę, įskaitant ir žodžio. Vieni atsakingi, kiti – nelabai. Juk laisvė!
Mano nuomone, vieni yra žmonės, visokie – geri ir blogi, gerbiantys artimą arba ne. Kiti yra padarai. Tai, va, padarui, mano nuomone,tokie dalykai, kaip moralė, sunkiai suvokiami, kitų žmonių skaudinimas jiems, matyt, suteikia malonumą.
Žinojau, kokį kelią pasirinkau, suvokiau, ko ir kodėl laukti, bet visgi pasirinkau. Puikiai suprantu, kodėl taip esu „medžiojamas“. Nes sistema supranta, kad reikės atsakyti. Neišvengiamai reikės atsakyti ir už užsienio politiką, pramonės žlugdymą, už igničius ir „labdaras“. Tikrai užteks ir stiprybės, ir stuburas nepaves.
Ko tik nebuvo pastaruoju metu: ir skeletų ieškojo, ir kvapus visokius „užuodė“, ir į „triusikus“ lindo, ir bilietus pardavinėjo į ten, kur manęs net būti neturėjo, net patarimų, kada reikia ką gerti būta. Tai žmogiška. Žema, bet suvokiama ir žmoniška. Buvo bandoma surasti bent ką nors, nepasisekė. Todėl teko išgalvoti. „Neprilipo“. Nes vis daugiau žmonių, kurie tiki manimi ir mano komanda. Ačiū Jums.
Kai jau viską išbandė, išleido Tapiną (o gal jis čia pats? Jokio skirtumo). Paskelbė „sensacingą naujieną“ – su kuo aš „gyvenu“. Pasirodo, kad su Egle. Tiesiog toks jausmas, kad lankėsi pas mane namuose, žvakes laikė (tiesa, juk turi „gerą komandą“ – čekiukus tyrė! Tik, beje, kažkodėl nei Ignitis, nei sklypas už eurą nesudomino. Skandalas! Nors, kaip paaiškėjo, ne visiems).
Nepaisant to, kad mano mylimos žmonos kapo žemė dar nesusigulėjo ir jis savo purvinom „tapkėm“ ant jos patrypė, tai jis dar primelavo apie moterį – Eglę, kuri yra dviejų nuostabių vaikų motina ir mano artimo draugo žmona.
Spręskite patys, su kuo turime reikalą – su žmogumi ar su bejausmiu padaru?
Man visai nesvarbu, kad jis žmonas kaip pirštines keičia, nesvarbu, miega su berniukais ar mergaitėm. Ne mano reikalas. Tačiau svarbu, kad jis, manau, sąmoningai meluoja. Šmeižia garbingą ir sąžiningą moterį. Ar ne niekšas?
Galvoju, tik gerai pauostęs ar parūkęs, kai akyse tik čirvai, būgnai, kryžiai ir pikai vaidenasi, iki tiek galima prisifantazuoti.
Juk tokia „stipri komanda“ turėjo informuoti. Turėjo žinoti. Tad tai panašu, jog apšmeižta sąmoningai.
Nenorom prisiminiau, kaip isteriškai, iki teismų, reagavo, kai Gražulis juokais pasakė, jog kompiuterio ekrane „pusnuogis buvo Tapinas“! O pats, kaip koks vandalas, „sutrypė purvinomis tapkėmis“ mano žmonos kapą…
Taigi, bus dar visko, rašys, išgalvos, provokuos, bet pažadu – nenueisiu nuo užsibrėžto kelio, nesustosiu pailsėt pakelėje. Sąmoningai apsisprendžiau atiduoti savo jėgas Lietuvai, mūsų Žmonėms. Daug kas patikėjo ir esu atsakingas tiems žmonėms. Ačiū JUMS.
Klasika. Beveik kaip šis anekdotas: Susitinka konservatorius ŽMOGŲ ir sako jam, – visi kalba, kad savaitgalį su kurvom daveisi kaip pasiutęs Druskininkuose. Šis atsako, – pirma tai ne su kurvom, o su savo žmona, antra ne Druskininkuose, bet Birštone, o visa kita tiesa ….
Laimingi kurie tiki nematę (iš Naujųjų Berečių Reglamento, psl. 666)
feliksas edmundovičius tapinas visokių pavlikų morozovų ir kgb stukačiokų neblogą brigadą turi. Siuntinėja seklius paskui visus kandidatus, kurie netinka šaikai ir net bažnyčiose jis turi savo ušy