Visiškai atsitiktinai sutampa XXI a. Lietuva ir XIX a. Vinco Kudirkos aprašyta Vilkpilė, kurią vietoje raganos išpranašautų vilkų užvaldė „ labai maskoliškos sąžinės“ viršininkai. Galiu prisiekti, kad į V.Kudirkos satyrų viršininkus -vilkus tik atsitiktinai panėšėja du Simonai ministrai, abu liberalai, kaip ir pridera liberalams, viską norintys uždrausti, atimti arba ką nors nubausti. Koks tu viršininkas, jeigu tu nieko negali nubausti ir atimti? Į kadencijos pabaigą jiedu, kaip ir V.Kudirkos viršininkai, ganėtinai „išsitobulino vaikščioti vien garbės takais“.
Tie garbės takai ir atvedė Aplinkos ministerijos viršininkus į Grūto parką , kurio įkūrėjas Viliumas Malinauskas paaugusiems lankytojams rodė socialistinio realizmo šedevrus, o vaikučiams- mini zoologijos sodą, o ir pats nuo vaikystės mylėjo gyvulėlius. Bet Vilniaus viršininkams- vilkams pasidingojo, kad ponas Viliumas tų gyvūnėlių turi per daug- ir bent pusę privalu atimti ir atiduoti valstybės išlaikymui. Tik V.Kudirkai galėjo kilti klausimas, kas tiems dykaduoniams galvoj, kad trukdo darbininkams žmonėms, ir net tokius Vilniaus viršininkus pavadinti Kopeikoliubovu, Rylosujevu ar Merzavcevu.
O ar galima kitą Simoną pavadinti Kruglodurovu Vziatkovičiumi, kuris pasiskelbė paviečio dievu? Argi Simonas kaltas, kad buvo paskirtas kultūros ministru? Buvo savivaldybėje valdininkas kaip valdininkas, bet ne, privertė pasidaryti viršininku. O kadangi neskyrė kultūros nuo kūno kultūros, tai iš Laikinosios sostinės išvažiuodamas į sostapilę, atsitiktinai sutikęs fizruką (kūno kultūros mokytoją), taip pat liberalą: sako, keliaujam į Vilnių vadovauti Lietuvos kultūrai. Taip Lietuvos kultūra gavo du didelius viršininkus.
Vienas V.Kudirkos žandarų viršininkas buvo įkišęs lietuvį ūkininką į kalėjimą, kam jis tupyklos sienas buvo apklijavęs lietuviškais laikraščiais. Kultūros viršininkas irgi norėjo baudžiamojon atsakomybėn traukti Valstybinės kalbos inspekcijos vadovą Audrių Valotką, kam jis drįso ne laiku ir ne vietoje priminti Lietuvių kalbos įstatymą ir reikalauti, kad užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, švebeldžiuotų ne maskoliškai, o lietuviškai, taip pat pasipriešino lietuviškų vietovardžių išdarkymui. Kultūros viršininkui jau seniai maga nusukti kalbos inspektoriui galvą, kuri pernelyg prikimšta lietuvybės.
Ir visos kadencijos valstybės kultūros politikos puošmena- Valstybės kultūros paveldo komisijos užmojis nugriauti ką tik iškilmingai atidengtą Plungės kunigaikščių Oginskių rūmų parke paminklą Bronislovui Lubiui. Neįmanoma būtų pervertinti didžiojo Lietuvos labdario ir mecenato B.Lubio nuopelnų pirmiausia gimtajai Plungei, taip pat prikeliant naujam gyvenimui Oginskių rūmus ir parką, ypač- po B.Lubio iniciatyva 2006 m. atidaryto ir mecenuojamo Tarptautinio Mykolo Oginskio muzikos festivalio, kurio metu rengiamos ir įspūdingos dailės parodos, kitos meno šventės.
Dėkingi žemaičiai suteikė B.Lubiui Plungės garbės piliečio vardą, Plungės Pramonininkų sąjungos ir Plungės savivaldybės valia ir lėšomis buvo parengtas paminklavietės projektas, B.Lubio artimieji finansavo pačios bronzinės skulptūros kūrybą ir liejimą. Tačiau nespėjo plungiškiai pasidžiaugti savo didžiojo žemiečio, Kovo 11-osios akto signataro, buvusio premjero, „Achemos grupės“prezidento atminimo įamžinimu, kai nugriaudėjo Vilniaus viršininkų balsas: kas leido? Nugriauti!
Net Klaipėdos prokurorai , atmetę Vilniaus viršininkų prašymą panaikinti paminklui išduotą leidimą, geriau skiria trobos ar tvarto statybą nuo meno kūrinio( paminklo), kuriam leidimo nereikia. Tačiau gerbiami kultūros ir meno ekspertai, sudarantys Valstybės kultūros paveldo komisiją, įsitikinę, kad skulptūra ir namas niekuo nesiskiria, todėl apskundė Generalinei prokuratūrai klaipėdiškius prokurorus, neįžvelgusius viešojo intereso pažeidimo. Viršininkai visuomet teisūs. Ir V.Kudirkos Vilkpilėje, ir mūsų Lietuvoje.
Labai taiklus gerb. V. Vasiliausko pasisakymas. Gerai, kad šių dienų Lietuvoje tokių autorių turime. Prašymas Nacionaliniam susivienijimui tapti Tautos Sąjūdžiu (be jokių „nacionalinių), o visai dar proto nepraradusiai tautai už jį balsuoti. Svetimžodis „partija” reiškia „dalį” (angl. – part), o mums reikia visumos. Partijų kūrėjai ir sugraužė Sąjūdį, nespėjusį įvykdyti savo programos. Jokių partijų Sąjūdžio griovėjai neįkūrė, tik priperėjo suktų „merzavcevų”
Kai žmones užvaldo Kruglodurakovai ir nuo jų išsivaduoti taikiai neįmanoma, tada ir atsiranda Robinas Hudas, Tadas Blinda, o Rusijos kino filmuose baltosios strėlės valdymo meistrai. Šiuo metu Lietuvos Krugladurakovams šitas negręsia. Mat jie- kilę iš liaudies, kuri užsispyrusiai tuos pačius renka valdžion. Apie vieną iš jų. Berods užvakar per LR buvo laida apie saulės elektrines. Laidoje dalyvavo ESO atstovas. Buvo kritikos iš vartotojų. ESO užstojo Kasparu pasivadinęs vienas žmogus. Mat ESO pagal jį, įrenginėdama saulės elektrines, rūpinasi Lietuvos energetine nepriklausomybe. Tas beraštis žmogelis net nežino, kad Lietuvos energetikos objektų aptarnavimas, statyba- atiduota į privačias rankas, o valstybei palikta tik vadybininkų- buhalterių hibridas. O tame ESO man net technikinio skyriaus nepavyko rasti. Mat domėjausi kaip gyventojams įrengiamos saulės elektrinės, kurios montuojamos ant gyvenamųjų namų stogų. Norminiai dokumentai nereikalauja, kad žaibosauga būtų įrengta, Tad jos niekur ir nėra. Tačiau saulės baterijos tvirtinamos prie metalinio karkaso, kurio įžeminantysis laidininkas kartu su baterijų dviem laidais nuvedamas į pastatų vidų, kur kartu su keitiklio korpusu prijungiamas prie apsauginio įžeminimo, jei toks ten yra. Jei tokio nėra sujungiama su PE laidu, jei įvado kabelis turi 3 arba 5 laidus. Jei įvado kabelis turi tik 2 laidus, tai saulės baterijų metalinio karkaso įžeminantysis laidininkas sujungiamas su įvado kabelio nuliu. Visais atvejais, jei pastatas neturi žaibosaugos, saulės elektrinės metalinis karkasas tampa galimu žaibo priėmikliu, nes žemės potencialas- iškeltas ant stogo. Visa šitą jovalą montuoja privačios organizacijos, kurių nekontroliuoja nei gaisrininkai, nei Energetikos inspekcija. Žinau atvejį, kai saulės elektrinė sumontuota ant pastato metalinio stogo, laidai į vidų įvesti per kaminą į dujinę katilinę, kurioje net reikiami atstumai neišlaikyti. Privati firma sumontavo, pati išrašė pažymą, kurią pateikė ESO, o ši kitiems privatininkams davė nurodymą elektrinę prie energetikos tinklo prijungti. Štai toks atsakymas Kasparui, kartu su ESO „sergančiam” dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Taip, kad tų Krugladurakovų pilna visa Lietuva. Kad apsisaugoti nuo Krugladurakovų be baltųjų strėlių pagalbos, matau tik vieną išeitį- rinkti Nacionalinio susivienijimo partiją į valdžią.
Bijau, kad ministeris kruglodiurovas nesumanytų nugriauti paminklą V. Kudirkai, už šaipymąsi iš maskoliško valdymo stiliaus
greičiau jau gali nugriauti už eilėraštį ,,kodėl žydai nevalgo kiaulienos”, Žemaitaičiui toli iki jo..