Rugpjūčio 10 dieną įvykęs mitingas – jau antras kaip reikiant sudrebinęs dabartinės valdžios pamatus. Tačiau vėl nepajėgęs nei esmingai pakeisti valdžios kurso, nei privertęs oficiozinę žiniasklaidą „atsitokėti.”
Po mitinginis informacinis fonas – lyg susprogdintam daugiaaukščiui smukus: dūmai, purslai, dulkės, kai negalim įžiūrėti net ištiestos savo rankos.
Kaip ir reikėjo tikėtis, žiniasklaida formavo tą pačią, negatyvią kalbėjimo kryptį ir naivioji visuomenės dalis prakalbo išskirtinai „valdžios“ gynimo, žiniasklaidos pakišamais argumentais, kuriuos rikiavo sensacijų ir skaitomumo besivaikantys LRT, kitų medijų žurnalistai, elitizmą atstovaujančių „visuomenės nuomonių“ įtakoriai. Naivioji visuomenės dalis pratrūko „padugnių, pašalpinių, atmatų, nežino ko nori, nusikaltėlių“ terminais protestuotojų adresu, rėmeliais „tikiu mokslą ir valcinomis“.
Tačiau ar išties yra taip?
Bandykime protauti. Kreipiuosi ir į tuos, kurie „tiki mokslu“, nes statistika irgi mokslas.
Pagal naujausius, šios savaitės pasitikėjimo reitingus Seimas dugne. Tokiame, kad žemesni jau gali ir pramušti, ir valstybės laivas nugarmės velniop.
Dabartiniu Seimu tepasitiki tik dešimtadalis lietuvių !
Todėl pirmiausia knieti paklausti tikinčių pasakomis apie Rusijos režimo prisidėjimą organizuojant mitingą kaip ,beje, ir „šeimos maršą“ – ar šią apklausą irgi atliko Rusijos specialiosios tarnybos?
Valstybė yra ne kas kitas kaip žmonių susitarimas taip gyventi. O šiuo metu tik kas dešimtas lietuvis dar pasiryžęs tokio susitarimo laikytis. Likę devyni netiki arba vyksta protestuoti. Naiviai visuomenės daliai, nuogąstaujančiai dėl valstybės griuvimo yra ko nerimauti. Tai ideali proga bet kokiam okupantui.
Pirmąja valdžia – įstatymų leidžiamąja – Seimu pasitiki 10 proc.
Antrąja valdžia – įstatymų vykdomąja – Vyriausybe pasitiki apie 19 proc. Visų ministrų vertinimas neigiamas ! To po Kovo 11 dar nebuvo !!
Trečiąja valdžia – teismais pasitiki 24 proc.
Taigi, kas nusmukdė pasitikėjimą valstybe? „Atmatos, padugnės, chuliganai ir nusikaltėliai, mėtę į policininkus“ ar vis tik valdžia.
Ir įdomu, sakykit, kodėl, esant visiškai objektyvioms visuomeniniam protestui priežastims, įpykę žmonės privalėjo gerbti valdžią, sukalbėti „Sveika Marija“, padeginti žvakučių ir išsiskirstyti ? Ar tikrai valdžia nebuvo verta į ją skriejančių akmenų, kurių liūtį sugėrė vargšai policininkai?
O tiems, kurie nedalyvavo riaušėse, manantiems, kad mitingas smerktinas, nes buvo mėtomi akmenys, dalyvavo Paleckis ar Lobovas, kad 10 teistų …
Mielieji, jūs taip pat riaušių dalyviai, nes kvėpuojate į jūsų pusę jau gerą savaitę leidžiamomis propagandinėmis dujomis.
Nes nuteisus 9-10-15 riaušininkų ar padėtis valstybėje pasikeis? Ar iškart po teismo valdžia atlieps žmonių lūkesčius? Ar baigsis lietuviškumą naikinanti Briuselio politika ir parlamentarai užsiims žmonių gerove? Atsakymą žinote.
Nes mitingo priežastis – ne riaušės, akmenys, hibridinis karas, KGB ar Peleckis su Polietilenu, ne Rusija su Lukašenka, juolab VSD – vienintelė institucija kuri kalbėjo bejausmiai. „Mes neturime įrodymų apie tai.“- pareiškė VSD pareigūnai. Taškas.
Naiviajai visuomenės daliai derėtų suprasti – ne mitingai griauna valstybę, o juos provokuojanti valdžios politika.
Tuo tarpu ketvirtąja valdžia – žiniasklaida šioje nepasitikėjimo valdžia karuselėje nusipelno išskirtinio dėmesio. Taigi, žiniasklaida tepasitiki 24 proc. Lietuvos gyventojų. Tai žemiausias skaičius nuo 1998 metų.
O žurnalistams ir toliau „nė motais” – bando „atstatyti pasitikėjimą“ po mitingo platindami pareiškimus apie ,neva, trukdymą mitingo metu jiems atlikti pareigą, azartiškai socialiniuose tinkluose platina „siaubus“, kurių jiems ,regis, teko patirti, entuziastingai kuria neigiamo vertinimo „šedevrus“ – vis dar afekto būsenoje po mitingo dalyvių demonstruotos paniekos ir atoveiksmio mitingo metu.
LRT, kitų info kanalų, aptarnaujančių politinį elitizmą ventiliatoriai tiesiog kaukia antraštėmis „nebūkime naivūs galvodami jos tai atsitiktiniai sutapimai, antivalstybinė veikla, naudinga Rusijai, sulaikyti buvę nusikaltėliai priklausą struktūroms ir t.t.“
Šitos profesijos atstovai, tapę „valdžios“ įrankiais nesuvokia ar nenori suvokti, jog taip elgdamiesi tik gilina tarp visuomenės ir valdžios prarają.
Štai kodėl objektyvais ir mikrofonais apsikarsčiusius jau akivaizdžiai stumdo mitingų metu, paskui pastarieji „verkia“ ,neva, negalintys atlikti pareigos. Kokios? Kokios pareigos vedami jie ėjo į mitingą – informuoti ar kompromituoti ? Dar gerai, jog humaniški demonstrantai atsisako kalbėtis ar nusuka mikrofoną, o galėtų ir „per kuprą“.
Žurnalistai dėl trukdymo „atlikti pareigą” kreipėsi į prokuratūrą. Juokinga. Lyg prokuratūros galioms atkurti pasitikėjimą žiniasklaida.
Šiuo metu, kai visuomenė tik audrinama mitingo „ jausmingu bjaurumu“, nei viena žiniasklaidos priemonė nerašė apie tikrąją mitingo priežastį – valdžios atstatydinimą, apie „Vyriausybę lauk“. Apie valdžios krizę dėl beprotiškų sprendimų: partnerystės įstatymo, pabėgėlių, dujų ir elektros brangimą, apie mūsų senukų užrakinimą kaimuose taršos mokesčiu, apie nerimą dėl karinės padėties įvedimo.
Nei viena nepaaiškino, kad Lietuvoje nėra mechanizmo, leidžiančio valdžiai susitarti su visuomene. Nėra Nacionalinės asamblėjos, Seimo nario atšaukimo, nėra net referendumo galimybės. Nepaaiškino, jog tokio mechanizmo nebuvimas leidžia išrinktiems politikams katapultuotis iškart į gerovės srautus, pamirštant realų gyvenimą. Tačiau apie „padugnes, atmatas ir nusikaltėlius“ ir toliau – sočiai. Nerašo – keičiasi visuomenės suvokimas, ji pilietiškai aktyvėja , įgauna galią ir formuojamas dirbtinai neigiamas „antraštinis” vertinimas jau nebeveikia.
Kol su visuomene nebus kalbamasi, paisoma jos lūkesčių, kol ji bus tyčia „oficiozų“ priešinama, tol visuomenė „tarsis“ mitingais ir akmenų krušomis.
(Kai tautos išrinktą, nuo tos pačios tautos veda ir paslėpti – ir šypsena, ir gailestis)
