Praėjusią savaitę viešai centrinėje žiniasklaidoje paskelbti kariuomenės vado generolo Vaikšnoro teiginiai apie „pilnus lavonų griovius ir lietuvių pasiruošimą kautis kaip lygūs su lygiais”.
Apie tai žinau, nusibodo, kam dar tos nesąmonės? !!!
Neskubėkit.
Mūsų susidaręs „burbulas”, kaip ir kiti veikia tinklu – įvairiose tinklo akutėse po žmogų. Informacija pasidalinęs skleidžia šalia esantiems.
Socialiniai tinklai veikia visiškai kitaip, nei centrinė spauda. Socialiniuose tinkluose informacija plinta plačiai – horizontaliai, kai LRT, spauda, portalai – grynai hierarchinė vertikali struktūra.
Todėl šiuos rinkimus pagrįstai galima laikyti socialinių tinklų pergale prieš tradicinę, konservatorių-liberalų diktatūrą palaikiusią, jų pačių kontroliuojamą žiniasklaidą ir didžiulį šių partijų propagandos fabriką – LRT.
Po rinkimų bendras „priešas” – Woke kultūros įgyvendintojai Lietuvoje pašalinti, konservatorių liberalų diktatūros nebėr, ir (kaip netikėta!) socialinio vyksmo lyderiai veidaknygėje nustojo nuolatinio susidomėjimą garantuojančio taikinio.
Mitybos dėmesiu grandinė grėsmingai nutrūko.
Badas! Prie ko kabintis ?! Kaip, kokiu būdu atstatyti įprastą dėmesio apykaitą FB paskyrose. Skubiai reikalingi nauji taikiniai.
Ir kaip tyčia, savo nelaimei pro šalį švilpaudamas eina naivusis, patiklusis kariuomenės vadas, nešinas pačia geriausia socialiniams tinklams naujiena – apie lavonus, griovius ir kautynes!
Pagaliau valdžia įmetė tai ko reikėjo. Socialiniai lyderiai skubiai užtaisė savo postus jausmais ir socialinis tinklas sprogo atominiu grybu – įsibaiminusių karu žmonių panika. Socialiniai tinklai iškart užkaukė – idiotas, mėsos, absurdas, marazmai!!!! Na, apie tai tikrai geriau už mane žinote.
Sukėlę žmonių paniką socialinio tinklo lyderiai sočiai kelioms dienoms į priekį pasimaitino žmonių dėmesiu.
Be argumentų, be analizės, be aplinkybių svarstymo. Privertė jausti ir nurodė pykčio kryptį.
Pabandžiau parašyti profesoriui Gyliui apie tai, tačiau gavau jo užuominą apie man skirtą kažkieno UŽDUOTĮ, pabandžiau parašyti tokiam Abraičiui, gavau atgal apie savo emocines spėliones. Rūta apskritai apkaltino apmokamu ” Šarūno Biručio kapeikomis”. Susikalbėjau. Kitų jau nebejudinau dėl to paties rezultato.
Žinau, ilgi tekstai neskaitomi. Žmonės prarado kantrybę semti žinias, dirbti su jomis, tuo pačiu ir galimybę žvelgti į esmę.
Ar šio „kauksmo” kėlėjai sąžiningi pakeltų žmonių atžvilgiu?
Na ir pabandysim „paoperuoti vado” įvykį, apie tai ką socialiniai lyderiai nutyli, kodėl, užuot teigę argumentus, faktus, padirbėję analizuodami įvykį, jie stengiasi sekėjus maitinti jausmais.
Tęsinys bus…
Gerbiami „už Taiką”. Žinokite ir aš – už. Nesikoliokite, nesolidu.
Pagarbiai jūsų
Už kapeikas perkamas, užduotį vykdantis agentas 001
Pasitaiko žmonių, kurie garsiai kalbasi su savimi. Tik kam tai įdomu, ką?
„Socialiniai tinklai veikia visiškai kitaip, nei centrinė spauda. Socialiniuose tinkluose informacija plinta plačiai – horizontaliai, kai LRT, spauda, portalai – grynai hierarchinė vertikali struktūra”.
„Po rinkimų bendras „priešas” – Woke kultūros įgyvendintojai Lietuvoje pašalinti, konservatorių liberalų diktatūros nebėr, ir (kaip netikėta!) socialinio vyksmo lyderiai veidaknygėje nustojo nuolatinio susidomėjimą garantuojančio taikinio.”
Jeigu socialiniai tinklai turi lyderius, kurių sutrikimas ar nutilimas sutrikdo ir nutildo visą horizontalę, tai gal vertikalumo netrūksta ir toje horizontalioje erdvėje?
Paskaičius Vižinio straipsnelį ” Apie „šmugelį” soc. tinkluose dėl vado pareiškimų ir šiek tiek Rūtos..”, terandi, kad autorius „pašmugelino” vieną kitą žodį „ką pasakė prieš savaitę kariuomenės vadas”, kad informacija „sklinda soc. tinkluose horizontaliai, o LRT pagal hierarchiją – vertikaliai”..
Vižinis „pastebi”, kad ” Žmonės prarado kantrybę semti žinias, dirbti su jomis, tuo pačiu ir galimybę žvelgti į esmę.”
Gerai kad autorius įdėjo „klasiko išvaizdos labai informuojančią” savo nuotrauką, ir prisipažino, kad jis yra „už taiką…” , kas leido, net ir „praradus kantrybę semti žinias” žmogeliui, „gerai su žiniomis padirbėjus”…, aptikti straipsnelio autoriaus išdėstytą „esmę” tik iš „daug ką pasakančios” autoriaus nuotraukos ir straipsnelio kelių sakinių „gudriai surykiuotų raktinių žodžių..”..