Noriu kitokios Lietuvos. Niekur nebevažiuojančios. Grįžtančios. Žaliuojančios šimtametėmis giriomis. Noriu laimingų žmonių veidų, pamiršusių išgyvenimo nemigas. Noriu jausti lietuvybę kituose. Ne parodas.
Noriu matyti žmones besirūpinančius savo artimųjų sveikatomis, mokslais, aptariančių būsimas nuotakas ar žentus. Ir , kad tai būtų tik toks išgyvenimo rūpestis. Vienintelis.
Noriu nueiti į Vyšniauskų vaistinę, nešinas Girdenio keptomis bandelėmis. Nes jo kepiniai skanūs, o ir iš pačio, raudonai
įkaitusio, rankų. Virgis Šliotkė savo knygyne patars atviruką mamai… Noriu aludėje išsikalbėti su pačiu šeimininku, gal rasiu Butkų pilstant. Aptartume visokiomis plytomis ir plytelėmis prekiaujančio Repečkos žmonos meilužį, anądien mačiau sustojusį parduotuvėlėje sūrio. Ach… kokie tie iš pieno plaukusios Antaninos sūriai. Jų važiuoja iš kito miesto galo.
Noriu pojūčio, kad valdžia nebijo žmonių, žmonės nebijo jos… noriu nebebijančios Lietuvos. Savos. Tos kurios neturime. Tos, kurią privalome dar sukurti.
Nes Lietuva gyva tik mintyse ir darbuose. Ne vėliavose ar šalikėlliuose. Ji negali būti sustingusi laike. Muziejuose. Tai Lietuva kuri buvo. Ir ne ta, kuri dabar. Pavargusių žmonių, valdoma didelių pinigų valstybė.
Ne MŪSŲ. JŲ.
Ir atsiimti bus velniškai sunku. Nes kiek kartų bandėme. Mokytojų, žemdirbių streikais, referendumais dėl žemės pardavimo, Klonio sukilimais.. ir nepavyko. Pinigų ir politikos elitas JIE ir toliau sprendžia už mus, ir mielai spręs ateityje. Jei MES nieko nedarysime.
Todėl sakau: Esu Arvydo Juozaičio rėmėjas. Pradedu veikti ir veiksiu be jokio atlygio, be asmeninės naudos siekiamybės. Man prezidento rinkimai prasideda dabar. Neturiu ko laukti ar tikėtis. Manau, daugelis skaitančių mato viską tomis akimis, kaip aš. Privalėsime susisiekti.
Savo artimiesiems pažadu, po rinkimų likti savimi. Mėgstančiu savo nedidelį darbą, bendrauti, mylinčiu žmones, darančiu alų Valdu.
Taip. Esu pralaimėjęs savo mūšius dėl žmonių profsąjungose, Klonyje.. bet tikrai ne karą.
Gitano Nausėdos parašymas FB gruodžio 31 d. – „Su Naujaisiais 2018-aisiais, mieli facebookiečiai! Pavarysim šaunaus Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio jubiliejaus metais? Pavarysim!“
Pavarysim, Gitanai, …gali neabejoti. Pirmas tau pavarysiu aš… FB… ir netrukus.
…prabudau 5 ryte. Triukšmavo pelės. Kylanti saulė daržinę suvarstė ylomis…
Paprasti bet svarbūs ir tikri žodžiai. Jų tokių taip dabar maža.
Gerai ir nuoširdžiai. Dėkui, gerb. Valdai. Pritariu! Susisiekime pradžioje per FB.