Keli dalykai, kuriuos reikia žinoti norint suprasti Žemaitaitį (Nemuno aušros simpatikai, ne jums. Tiesiog pataupykite save, draugai)
Tai, kad Žemaitaitis pasikinkė į politinį vežimą pamatines karo baimes, nestebina. Pagrindinis šiuo metu žmonių lūkestis. Taikių, nenorinčių gyvenime turėti nepriteklių. Ir šiuo laikmečiu juntančių egzistencinį nerimą.
„Jokių karių į Ukrainą“, – bene, naujausiai išrėkti žodžiai Žemaitaičio veidaknygės paskyroje.
O! Tas nuostabus politinis žodis – Taika.
Mano nuostabai, „Už Taiką“ politinė niša esmingai pildosi… netikėtumas… valstiečiais! Po jų suvažiavimo galime sulaukti tokių sprendimų – trampiški išrodys blyškiais pensininkais. Netrukus, manau, „už Taiką“ pradės tarpusavyje pliektis net dvi parlamentinės partijos ir tikrai matysime smagybių. Viena Seimo opozicijoje, kita opozicijoje visiems ir viskam.
Nišoje „karui NE“ darosi karšta ir ankšta“. Bandys lįsti kas netingi, pirmiausia tai, kas iš tautininkų partijos liko, paskui… partijėlių lyg grybų kolonijų ant sutrūnijusio medžio.
Jau nekalbu apie FB nuomonių lyderius. Jiems baimės mygtuką spausti lyg išganymas, akimirksniu sklidinai pripildantis asmenines paskyras prakeiksmais, patikimais, neapykantomis.
Nesvarbu, jog ir šie, ir anie jokios Taikos Lietuvai suteikti negali. Kalbėti gali. Padaryti – ne, tačiau žmonės to nežino. Net ne tai blogiausia. Bėda – net nenori žinoti. Galvoti, mąstyti. Jų dvasinei pusiausvyrai, ir tai žmogiškai visiškai suprantama, reikia Taikos ir taškas. Matyti, justi Taiką, ramiai eiti į parduotuvę. O jūs ten ,valdžia, žinokitės. Nedrįskite manęs judinti.
Tačiau apie Žemaitaitį ir daugiau įdomybių, kurių neužtikau nei veidaknyginiuose toliuose, nei žiniasklaidos užkaboriuos.
Agnės Širinskienės ir Žemaitaičio vykusio konflikto šaknys ne tik skirtingame dalyvavimo valdžioje matyme. Ir net neaišku ar būtent šią priežastį galime laikyti „sunkesne, masyvesne, lemiama“. Vargu.
Prie jau aptartos, galima ramiai rašyti ir šią – Žemaitaitis nepanoro Agnei atiduoti jos dalies įtakos partijoje. Ir ją iš ten tiesiog išspaudė lyg iš vyšnios kauliuką.
Šiam žmogui partija – asmeninis projektas, todėl nuo dalybų įtaka vidiniame partijos gyvenime per patrankos šūvį laikys bet kokį protingesnį, aktyvesnį, intelektualesnį dabartinį savo partijos narį.
Niekas, pabrėžkime šį žodį – niekas negali komentuoti partijos sprendimų ar pozicijos. Yra net Žemaitaičio tarybos nutarimas. Sakome – Žemaitaitis, turime galvoje – partija. Sakome partija – turime galvoje… na jūs viską žinot.
Įėjai ir vartai užsidaro.
Ilgainiui būtent ši priežastis – kadencijos pradžioje užslėpti partinės karjeros partijoje darymo lūkesčiai, matau, ir išsprogdins šią partiją iš vidaus.
Pirma sprogtelėjo ir antraštėmis aptaškė Agnė, Rūtos laidose lyg pasakoje apie pelenę iš partijos princesės akimirksniu pavirto į baisią, neatsakingą, žemos moralės išdavikę, viena klumpe ant kojos.
Pasirodo Širinskienė išdavė ne tik Žemaitaitį, o ir Rūtą! O tokie dalykai neatleidžiami.
Dar, galima stebėti kokie žmonės Žemaitaitį atlydi į reikšmingesnius susitikimus. Reikšmingai kalbanti detalė.
Nors pats „būti žiniasklaidos smaigalyje“ veikimo mechanizmas žemaitaitiškai negudrus. Svarbu pakliūti į antraštę. Pačiai žiniai jokio turinio net nereikia. Panašiai skaitosi Bunkai, Paksaičių naujametinės eglutės, Suodaitienės naujausios kelionės, Milinytės NBA rungtynėse. Ir Žemaitaičio emocingai pakylėti rinktelėjimai.
Ką nors primeti „ant greičio“, sumeti į „feisbuką“, „pratrydini“ godžią skandalams žiniasklaidą ir garantuota. Vėliau jau – greitakalbe prikalbi to, dėl ko vėliau ir pats nustembi. Tampi misteriu „pasakiau, bet nepasakiau“.
Todėl šioje partijoje ryškus idėjų skurdas. Todėl ši partija ryškėja tik lozungais atkartojamom lietuvių baimėm ar ilgą laiką gniaužtais žmonių nepasitenkinimais žydais, kgb, elektra, keliais… bet kuo. Kas tuo metu „ant liežuvio“.
Beje, pagrindinis žmonių gynėjas „ant Lietuvos“ kažkaip ratu apeina „riaušių“, žmonių tikro sukilimo prieš konservatorių-liberalų buvusią diktatūrą, bylą.
Regis, Ž rimtai susilaiko, nes ištarus A teismų persekiojama aktyvioji visuomenės dalis jau ne prašytų – reikalautų ištarti ir B.
Ir juk nepamirštų, ir pirštais rodytų. O meistriškai įvaldžiusiam tik trumpas politines distancijas politikui tai „stačiai“ nepriimtina.
Valdas Vižinis, prisiminęs „Dvyračio žynias”, straipsnelyje nusprendė „pariesti” humoro ir politine tema… Neaišku ko užrūkiusiam humoristui Vižiniui ” Žemaitaitis pasikinkė į politinį vežimą pamatines karo baimes..” Nors ir beviltiškas runkelis girdėjo, kad „karo baimes” – ateina diena „X”, ruoškitės visi prie namų priedangas, apsižiūrėkit kokiais keliais bėgsite… nepailsdamas transliavo G.Lansbergis, su juo „karo grėsme”, kur vokiečių brigada..,kda bus tankai… lenktyniavo Nausėda, naujasis kariuomenės vdas visiems paskelbė, kad „lietuviai voliosis negyvi grioviuose gausiai nei grioviuose voliojasi šiandiena Ukrainoje…
Humoristas Vižinis savo feljetone rašo – Žemaitaitis „išspaudė Agnę kaip vyšnios kauliuką”.., nors Širinskienė į dabartinį Seimą pateko pagal sąrašą Žemaitaičio dėka.., Visi ne humoristai matė, kaip praeitame Seime Širinskienė „išdūrė” ją į Seimą atvedusius „valstiečius”.. Būdamas pas „valstiečius” Širinskienė „į šunio dienas dėjo” Skvernelį, kai jis pralaimėjo prezidento rinkimus ir paliko jį iškulusią ir palaikiusią „valstiečių partiją”..Kaip ir „pikti liežuviai” pasakoja, kad Širinskienė prieš Seimo rinkimus siūlėsi į „vyšnias” „regionų partijai”, bet pažinoję Širinskienę, jos „paslaugų laimėti” Seimo rinkimus atsisakė, po „regionų partijos” pravijimo Širinskienė įsisiūlė Žemaitaičiui… Humoristui Vižiniui belieka palinkėti „politinio apžvalgininko jėgas” naudoti gerai žinomose srityse, „politinius klausimus” nagrinėjančiuose agitbrigadų konertuose, „dvyračio žyniose”…, kitokiuose humoristiniuose kaimo muzikantų saviveiklos renginiuose…, kuriuose priviliotiems klausytojams papasakosi – kokia partija „turi gausiai idėjų, kokios partijos idėjų gausa yra per maža..” Jei dar paminėsi kokią vieną kitą idėją, beliks laukti kada paseksi Ukrainos Zelios 95 kanalo humoristo „fenomenu”, „reikiamos kondicijos drasai užtikrinti”, pauostysi „kokso” ir su „dvyračio žynioms” pasuksi į Daukanto rūmus ” prezidentauti”..
Nemanau, kad Vižinis ne tik kaip humoristas nenusileidžia Ukrainos Zeliai, bet ir „politiškai ir idėjiškai jau iš anksto prezidentavimui yra pasikaustęs..”.. Manau, kad humoristo Vižinio šis straipsnelis mano „patriotinį pastebėjimą patvirtina „…
Pritariu Prachadymcui.
Vižinį laikiau adekvačiu ir savu biču kol nepradėjo giedoti ditirambų Karbauskiui ir „valstiečiams” po beviltiškų 2 ar net 4 jūjų metų Seime. Paskui buvo Vižo parama baltarusių Baltijos keliui.
Kiek supratau, dabar Vižas stojo į tų pusę, kurie duos ruskiui garo ir viską spręs mūšio lauke kontranastūpais kol nebus išlaisvintas Krymas.
Niekad nemėgau Žemaitaičio ir nieko iš jo nesitikiu, bet šiandien tai vienintelis politikas, kuris sugeba bent tvirtomis kalbomis atstovėti prieš visas bestuburių parsidavėlių armijas.