… kai supranti, jog esi bejėgis ką nors daryti. Tiesiog stebėti, kas tiki – melstis.
Apie tai, kad keisis senoji pasaulio tvarka kalbėta jau prieš keletą metų. Ne aiškiaregių ar būrėjų. Tai darė filosofai, kai politikai tylėjo. Nes visos pasaulio tvarkos baigiasi karu ir prasideda nauju susitarimu. Ir štai, pasaulis vėl keičiasi mūsų akyse.
Mūsų karta stebi jau antrą „tektoninį” pasaulio tvarkos lūžį.
Pirmame 1991 m. keitėsi ekonominės pasaulio sistemos, krauju dažėsi sovietinės imperijos ir pakraščiai, ir pati Maskva. Aktyviai dalyvavę lietuviai išplėšė savo nepriklausomybę. Nustojo gyvuoti ant Rusijos durtuvų pastatytas socialistinis lageris Europoje.
Antrame stebime Putino Rusijos režimo finalo pradžią. Stebėsim ir jo pabaigą, nes su visu pasauliu negali kariauti net šalis, turinti branduolinį ginklą. Labiausiai tikėtina – Rusijos įtaka pasauliui bus minimalizuota iki 0. Todėl neišvengiamai keisis jos įtakojamos valstybės.
Ir pirmiausia Baltarusija. Nenustebsiu vieną dieną skaitydamas antraštę – Lukašenka lėktuvu spruko į Venesuelą. Tai gali įvykti labai greitai, net nelaukiant kuo baigsis Putino Rusijos avantiūra…
Tai du karai, kurie atitenka mūsų kartai, nors antrame tiesiogiai nedalyvaujame, tačiau stipriai susiję ir grėsmės kol kas niekur neišnykę.
Слава Украине !!
