Valdas Vižinis. Remyga, kaip naiviojo stabas minutei

Veidaknygė

Pradžiai, atleisk Jokūbaiti, jog pradedu tavo žodžiais – prisidengiu filosofo autoritetu. Naivusis rinkėjas juk galvos – nusišneku, kai taip traktuoti tavo žodžius vargu ar drįs.

„Pokomunistinis žmogus išsivadavo iš komunizmo, ne iš kvailumo. Apie tai nereikėtų kalbėti, jeigu ne visuotinis atsisakymas apmąstyti politinį idiotizmą. Piliečiai kasdien sako žodžius „kvailystė ir „idiotizmas, tačiau nenori apmąstyti šio politinio reiškinio“, – rašo filosofas savo knygoje.

Galbūt A. Jokūbaitis turėjo galvoje absurdus, kurie politikoje gaminami bene kasdien, tačiau šiai dienai naivusis lietuvis (toliau naivusis) prie urnų parodė, jog pirmiau yra kiaušinis – rinkėjas, ne politika – višta.

Naivusis rinkėjas visa jėga metėsi į Žemaitaičio pusę. Ir su tokiu azartu, kad kiti greitosiomis sulipdyti būriai „valdžiai imti“ šiandien , o tai nesunku nuspėti, sėdi stiklinėmis akimis ir žiūri į sieną.

Veltui Dagių, Puidokų, Gražulių prakeikimai, užkeikimai, išmušti dantys, kiti šokiai su būgnais aplink laužą. Naivusis rinkėjas tokius nuo Seimo nulaižė kaip karvė druską. Ir juk pastarieji žinojo.

Juk žinojo – naivusis nebalsuoja už senai įgrisusius šoumenus. Jam reikia vis naujo, kito, jaunesnio, triukšmingesnio, agresyvesnio, energingesnio, chuliganiškesnio.

Remyga pataikė. Rėžė ir užteko būreliui į Seimą.

Naiviajam dar įteiginėjama – mes jėga, galim daugiau ir nutylima – mes kalno viršūnėje, nes šiai dienai naiviojo tėra tiek kiek yra.

Naiviajam viskas išsakyta. Naivusis darbą padarė. Lieka džiaugtis.

Bet štai bėda.

Naivusis nesupranta, jog jo noras viską keisti iškart – niekas, nes veikia sistema – molas, sutvarkytas valstybę ginti nuo kas ketverius metus pakylančių naiviojo cunamių.

Ką žino Remigijus, bet nesako naiviajam:

1. Kad jo sulipdyta (žodis tas) partija patį užnešė į karjeros viršų ir tikslas vienintelis – kaip asmeniškai pasinaudoti šiuo politiniu kapitalu būnant valdžioje. Juolab Skvernelio premjeravimo laikais siūlėsi į finansų ministrus. Kodėl ten ? Nagi spėkit. Taip, kad Lietuvai būtų geriau.
2. Kad partiją „Nemuno aušra“, kuria naivusis rinkėjas jaučiasi pakylėtas į nugalėtojus, Remigijus laiko asmeniniu projektu ir šioje partijoje bus tik vienas žodis – jo.
3. Kad partija, dabar išgyvenanti atsiradimo katarsį, netrukus pradės stumdytis įtakomis viduje, blaškytis, tirpti. Nes nėra partiją vienijančios ideologijos, kurią galėtų įgyvendinti. O šoumenai, išmetę į viešumą keletą pažadų fragmentų, net negali aiškiai pasakyti ko realiai sieks būdami valdžioj. Nes nežino. Nesant idėjinės šerdies, tokie susibūrimai sklaidosi menkiausiam vėjui pučiant.
4. Kad išrinkti yra kur kas lengviau nei išlikti.
5. Kad partija šią dieną – savo šlovės zenite ir kad daugiau to niekada nebebus. Palaikymas trauksis ir vieną dieną dings, palikęs Remigijų beorėje erdvėje.

Naivusis balsavęs už šį šou, ieškos kito, nes šį matė. Idėjų nėra ir nebuvo, o pagrindinė, dėl kurios naivusis balsavo – konservatoriai blogis – nebeteko prasmės.

Neparašiau dar apie naivųjį partietį – puidokininką, gražulininką ar kito būrio valdžiai imti karį. Gal kada.

(Autorius balsavo kaip balsavo, tačiau dar 3 nukreipė į valstiečius, nujausdamas tuos 7,2 proc., kai jo draugai balsavo už NS puikiai suprasdami šios partijos galimybes patekti į Seimą ir tai buvo aiškūs palaikymo balsai ateičiai. Labai linkiu Vytautui Sinicai Seimo.)