Nebesvarbu kuo vedini ir už ką balsavome – socdemus, valstiečius, Nemuno Aušrą, demokratus, Gražulį – valdžią, išgyvenančią ištisą liberaliosios žiniasklaidos smūgių kaskadą.
Tokio spaudimo nebuvo patyrusi dar jokia. Gal tik valstiečių – demokratų. Nerimauja socialdemokratai, valstiečiai išsviesti į opoziciją, nemuniečiai nedrąsiai dairosi kas vyksta. Netrukus eilė skilinėti nemuniečiams dėl daugybės priežasčių. Nes šioje koalicijoje rimtai apšaudyti politinėse kovose tik demokratai ir opozicijoje laukiantys valstiečiai. Šioms politinėms jėgoms teliktų tik suvaldyti asmeniškumų emocijas ir būtų arčiausiai šalia dabartinės valdžios pamato. Kai nors ir gausūs, tačiau nespėję identifikuotis valdžios sprendimuose socdemai dar patys nežino kas jie tokie. Kai smūgiais viešojoje erdvėje liberalams – konservatoriams, nors nežymiai – žiniasklaida kol kas praneša tik apie socialdemokratų „bruzdėjimus“ skyriuose – vis tik sekasi silpninti naujos valdžios vienybę.
Lietuviškiesiems JAV „demokratams“ dar nereikia net „kortų iš rankovės“, todėl regėsime visko. Po kelių mėnesių taip pat pamatysime ar naujai daugumai užteks jėgos įgyvendinti koalicijos sutartį. Atsižvelgdamas į „transhumanistinį“ nekantrų lietuvio gyvenimo būdą, trumpą „pažadų“ santrauką įdedu apačioje.
Lietuviai per visą trečios Respubliko egzistavimo laikotarpį taip ir nežinojo savo tikrojo „kairumo“. Politologai, žeriantys vertinimus, apibūdinimus, nuomones strigdavo, kai daugelis liečiančių bendrąjį gėrį sprendimų Seime būdavo priimami kažkodėl abiejų – konservatorių socialdemokratų balsais privataus verslo naudai. Visos partijos vienu metu skyrėsi tik logotipais ir keliamų skandalų skaičiumi.
Išties mes dar nežinom iki kokios kairės – atsigręžimo į žmonių lūkesčius – nueis naujoji valdžia, bet jau žinome, kad tokios dešinės ne tik, kad neturi būti – tokia aplamai negali egzistuoti.
Antihumaniška, veidmainiška, elitiška, korumpuota.
Prieš ketverius metus Lietuva gal pirmą kartą susipažino su moderniuoju, susispietusiu konservatorių ir liberalų veidu – „dešine“, dabar laikas pamatyti kokia Lietuvos „kairė“.
Lietuviškas agresyvusis, plėšrusis, bendrojo gėrio nežinantis, tik nuogos naudos siekio konservatoriškasis liberalizmas traukdamasis iš valdžios į 4 metų finansinį badą rūgtelėjo lietuviams į veidą „panieka“.
Žinia, rinkimai baigėsi ir tvardytis nebereikia.
Panieka „valkatoms“ perdavusioms valdžią kairei. Tai nebuvo momentinis pokštas ar kvailystė. Būtume su liberalu Gentvilu pasijuokę kartu. Deja, nepanašu į pokštą. Labiau į slepiamą valdžiusio politinio elito požiūrį į žmones. Iš sąmonės glūdumos. Kurį nuolatos jautėme. Juk net „paprastuomenė“ tokio žodžio stengiasi nevartoti, suvokdami, gindami savo ir kito žmogaus orumą.
Nuo šiol šis žodis sklandys ereliu, šalia fašistų, nacistų, šunaujos, vatnikų, runkelių. Virš mūsų visų.
Klasikiniai liberalai, politikai, kuriems žmogaus orumas, padorumas, pareiga ir atsakomybė, kurie savąjį aš aukoja visuomenei jau turėjo užtvindyti Lietuvos viešą erdvę pasipiktinimais. Ir kurgi jie ? Kur tie lietuviško liberalizmo tėvai po Kovo 11-osios uoliai ėmęsi vesti lietuvius į šviesų rytojų?
Eugenijus atsiprašė žmonių už tai ką pasakė, nors turėjo atsiprašyti už tai ką galvoja. Reiškia lieka kaip buvę.
Panieka žmonėms buvo jaučiama nuo pat pirmų senos valdžios valdymo minučių. Pamenate – „po ketverių metų galėsite išsirinkti kitą“? Ši pozicija nesikeitė visą valdymo laikotarpį. „Geriausi kas galėjo Lietuvai nutikti“ demonstravo išskirtinę priešpriešą likusiai, kitaip galvojančiai Lietuvos daliai, nepaisant daugybės daugiatūkstantinių protesto mitingų prie Seimo, didžiojo Šeimos, kitų maršų.
Štai kodėl jautėmės lyg kas būtų atėmę valstybę. Štai kodėl su liūdesiu galvojom – Tėvynė. Štai kodėl tiek nerimo jautėme tardami Lietuva! Ir „sielos žaizdos“ dar nespėję „užsitraukti“, dar gyva. Todėl ir į naują valdžią kurį laiką žiūrėsime su nepasitikėjimu.
Nors ginti reikia pradėti jau dabar.
Įdedu koalicinę sutartį. Sutrumpintą iki „autoriui“ kelių svarbių dalykų:
Verslas
Pareiškė apie nacionalinio verslo plėtrą visoje Lietuvoje.
Šeima
Gerinsime sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus Lietuvoje. Lengviau būstas šeimoms, ženklūs pinigai vaiko vystymuisi būreliuose, spartesnė vaiko pinigų indeksacija, visoms šeimoms vieta darželyje, pradinukams nemokamas maitinimas.
Pinigai
Žabos kainų poveikį žmonių gyvenimui didinant jų pajamas. Antros pensijų pakopos pertvarka. Spartins pensijų indeksavimą. Dėmesys socialinei paramai.
Švietimas
Sureguliuos pelno siekiančių ugdymo įstaigų veiklą. Stabdys pasipiktinimą kėlusias reformas.
Sveikata
Stabdys „slenkančią“ sveikatos paslaugų privatizaciją. Užtikrins deramą jų tinklą regionuose.
Mažins eiles sveikatos įstaigose. Dėmesys vaistų kainoms. PVM vaisiams ir daržovėms mažinimas.
Keliai
Kelių fondo įkūrimas. Didesnis dėmesys per gyvenvietes einančių žvyrkelių asfaltavimui. „Lietuvos pašto“ paslaugų privatizacijos stabdymas.
Elektra
Daugiau galių valstybiniam reguliuotojui, žmonių gynyba nuo energetikos įmonių manipuliavimo.
Kaimas
Vienodas ES išmokų skirstymas visoms šalims Briuselyje ir jų teisingas paskirstymas šalies viduje smulkių ir vidutinių ūkių bei jaunųjų ūkininkų naudai. Pagalba ūkiams „nederliaus“ metu. Rems verslumą ir užimtumą kaime.
Miškas
Sukurs Lietuvos miškų strategiją. Decentralizuos miškotvarką. Skatins miškingumą. Ribos plynuosius kirtimus.
Gender ideologija
Apie agresyvią ir keturis metus Lietuvą vertusią „visu kūnu kratytis“ gender ideologiją ir jos neišvengiamumą – partnerystę nei žodžio.
Dėmesys moterų ir vyrų lygioms galimybėms ir smurtui artimoje aplinkoje.
Nacionalumas
Užtikrinsime tradicijų, kultūros paveldo ir etninės kultūros puoselėjimą.
Vos atkūrus valstybę apsiskelbė socialdemokratais – ir tuojau pat užmiršo, nes buvo svarbesnių reikalų. Prichvatizacija. O praėjus 30 metų vėl prisiminė savo nekaltybę ir ėmė atgailauti.
Pažiūrėsime kas gins šitą valdžią po 4 metų artėjant rinkimams
Sakyk tautai myliu kaip cukrų Ir įtiksi. Pasakysi myliu kaip druską – ir tapsi priešu visam gyvenimui
Įsižeisti reikėjo kai liežuvį kalvėje pasiploninęs tautos Ąžuolas tautiečius išvadino, ir ne kartą, gerbiamais Lietuvos žmonėmis. Tuo pat metu dauggalio didžiūno mostais dalindamas kairėn dešinėn Lietuvos turtą .
Nuo pirmos dienos tauta iš Sąjūdininkų,, skelbusių kapitalizmo atgaivinimą, faktiškai tikėjosi sugedusios komunistinės tvarkos pataisymo, o ne griovimo. Ir, tauriai nusivylusi, 1992 grąžino vagis ir prichvatizatorius komunistus valdžion. Sugrąžinusi ir vėl nusivylė, nes, nors apsiskelbę socialdemokratais, AMB komunistai vykdė plėšresnę turto dalinimosi politiką negu susidrovėję konservatoriai. Galiojo principas: mums
,komunistams, 20 aukštų viešbutis, jums konservatoriams – tvartelis . Baigėsi visiška sumaištimi žmonių galvose, išpopuliarėjo šūkis „visi jie vienodi” . Nors sąjūdininkai-konservatoriai skelbė kapitalizmą ir turėjo teisę elgtis pagal principus, kuomet socdemai elgėsi priešingai savo principams, irgi vykdydami dešinę politiką , „vienodą” su konservatoriais.. Deja , LT šviesuoliai (intelektualai, inteligentai) išvien buvo kairiosios politikos šalininkai ir net nemėgino sugrąžinti tautą protan, o vis stengėsi „auklėti” sugedusius socdemus, ka d jie susiprastų i r taptų „tikrais” kairiaisiais .
Nuo ko ginti? Nuo žmonių, rinkėjų? Ar verta ginti nuo kažko melu pradėjusią valdžią, kuri prezidento šautuvu šovė sau į kojas dar nepradėjusi dirbti?
Vieni pradeda melu, o kiti meluoja visą laiką, ištisai, be sustojimo, ciniškai ir arogantiškai. Bet, aišku, nuoširdžiausia užuojauta tiems rinkėjams, kuriuos tarsi apgavo.