Gerbiami žemaitaitininkai
Esu „suakmenėjęs“ antilandsbergininkas, antikonservatorius nuo pirmo savęs suvokimo politikoje dienos, nebuvęs Seime ir neturėjęs iš šios valdžios jokių privilegijų, nepriklausantis jokiai partijai. Esu pilietis, kuris kvailinamas jaučia asmeninį žeminimą ir tai pakankama paskata priešpriešai. Ar kvailintų Žemaitaitis, ar kiti einą į valdžią politikai. Šiuo parašymu neagituoju už kurią nors politinę jėgą. Tik skatinu galvoti…
Žodis „patinka“ neturėtų būti naudojamas kaip argumentas. Kitur prašau, o politikoje sukūrus PATIKIMO jausmą – manipuliuojant žmogaus nepatyrimu, nesidomėjimu, jo emocijomis – tiesiausias pusiau tiesa grindžiamas kelias į valdžią ir pinigus. Sutikite – patinka oras, patinka cepelinai, patinka karšta vonia ar kaimynas – nėra protu grindžiamas. Tai patikimas sekundei, minutei, valandai – kai praėjus trumpam laikui jau patinka šaltibarščiai ir kitas kaimynas. „Patinka, nepatinka, čia su žmona po antklode“ – vieno rusų satyriko citata.
Deja, žmonių, kurių rinkimų vėliavoje įrašyta „patinka“ visada daugiau nei tų, kurių užrašyta – žinau, mąstau, galvoju. Tai tikras mūsų visuomenės prakeiksmas. Politikams visada kur kas lengviau patikti žodžiais, ne darbais. Todėl žodis „patikti“ politikų elgesyje reiškia ne ką kita, o raktą nuo Seimo durų. Prisiminkime Valinską, Maldeikienę, Šustauską.
3 esminiai kodėl patinka Remigijus:
- Išskirtinai puolamoji retorika – konservatoriai ir ši valdžia totalus blogis.
- A. Širinskienė čia, vadinasi – viskas tvarkoje.
- Drąsus kalbėjimas apie žydus.
Pabandykime pagalvoti, apie to tokio priežastis ir kodėl toks įspūdis susidarė.
- Totalus kalbėjimas apie blogus konservatorius.
Banalu – Remigijus ne originalus, apie tai kalba visos opozicijoje esančios partijos. Tačiau įspūdis susidarė dėl politiko aštrios ant padorumo ribos balansuojančios kalbos, kuri nori to ar nenori lenda į ausis ir ten užsibūna. Žemaitaitis nerenka žodžių, jis tvoja jais nesirinkdamas ir tai patinka.
Kai lygiai apie tą patį kiti opozicijos politikai kalba, išlaikydami rimtį ir rinkdami žodžius.
Iš čia ir pagrindinis įspūdis, jog kovotojas su konservatoriais – vienintelis Remigijus.
Antikonservatorinė retorika – jį iškėlęs virš kitų partijų vienintelis veikimo būdas.
Vienintelis, nes partija be ideologijos, be idėjų, Lietuvos perspektyvos, be ateities matymo.
Vienas, kitas pasiūlymas kaip daryti tą ar aną, padriki programos fragmentai paskęsta nuolatiniame antikonservatoriniame kalbėjime.
Kai esminis klausimas – kaip Remigijus elgsis Seime, nes tai neprognozuojama. Kokie ir yra politikai šoumenai.
- Agnė – „Nemuno aušros“ ir paties Žemaitaičio sąžinė.
Žmogaus protas, stokodamas argumentų lengvai jausmiškai prilipdo Agnę ir jos gerąsias savybes prie partijos ir prie Žemaitaičio asmenybės.
Agnę pažįstame kaip nepakantų neteisybei žmogų, nepakantų antimoralei, būdama tikinti savo priešprieša neteisybėse elgiasi natūraliai asmenybės būdui – sąžiningai, todėl jos buvimą partijoje traktuojame kaip itin svarų Žemaitaičio politinės jėgos moralinį teisumo momentą.
Agnė kaip sąžinė, pateisinanti Remigijaus elgesį, garantuojanti pasitikėjimą juo.
Nieko nežinant apie Žemaitaičio sąžinę, lengvai pasikliaujama apčiuopiama Širinskienės sąžine ir to pakanka.
Kodėl A. Širinskienė staiga tapo partijos „sąžine“ arba būsimos partijos veiklos „tiesos“ garantu mes nežinome, neskaitant kelių sausų politiškai angažuotų jos žodžių.
- Žydų temos kėlimas.
Niša kuri Lietuvos politikoje buvo apeinama lyg mirusi dykuma. Nes toje dykumoje spiginant Kukliansky saulei, informacijos troškulys ir politinės gyvybės nėra, bei būti negali. Galima gyvybė – pašnebždesiai vėlų vakarą ir nejaukiai jaučiantis net namiškių apsupty. Jos politinio elgesio pagrindinė žinia – lietuviai nekenčia žydų, kai gretimai įgyvendinama dar viena bjauri idėja- žydšaudžių tautos.
Žemaitaičio šios neteisybės pajautimas itin tikslus. Ir čia Remigijus išlošė dvigubai – puldamas valstybę Izraelį ir keldamas į viešumą neteisybę dėl Lietuvos žydų temos slopinimo – „paėmė pagaliuką“.
Už ką pašalintas iš Seimo ir labai užaštrino lietuvių neteisybės jausmą dvigubai – pašalino iš Seimo „už nieką“ ir „pataikavimo Kukliansky“, kuri sau leidžia lietuvių atžvilgiu viską.
……
Protinga remtis ir tam tikra empirika – Žemaitaitis, Valinskas, Maldeikienė, Šustauskas – tos pačios šaknies reiškiniai.
Žemaitaitis vengia kalbėti apie Lietuvą, jos likimą, ateitį jau vien todėl, kad tokia kalba jam gali pakenkti perspektyvoje – nežinia su kuo reiks dalintis valdžią, o jo kalba apie ateitį atrodytų tik varganu rimtų partijų tezių atkartojimu.
Gaila, ilgesni tekstai neskaitomi.
Nuoširdžiai jūsų
GRU ranka matosi pas Žemaitaitį.
kaip ir pakso atveju.
pjaunasi iš neturėjimo kas veikti (?) GRU su KGB.
Kas čia pasidarė, kaip nuo grandinės nutrūkę Landsbergistai, Radžvilistai, Vižinio-visažinio, skverneliniai, Blinkevičiukai, užsipuola vieningu pasmerkimu Žemaitininkus, tai gal jie visi ir yra pasidavę su visa savo dūšele velniui. Žemaitininkai-garbinga protėvių dvasia lai padeda jums kovoje su velnio tarnais.
Susipažink su jų programa. Skaitei? Tau tinka? Man ne. Kiek ten kas kokiose partijose jau pabuvojo? Gudrumas nėra protas. O tautiškumo ten nei kruopelės. Migrantai? Tyla. Lietuvybė? Tyla.
Kurios partijos programa verta popieriaus ant kurio ji parašyta, eina visi šunimis šėko pjauti, turim esamą padėtį, kur atvedė š… maliai ir vagys, o dar visokie Briuseliai ir vašingtonai komanduoja. Ką, gavę progą pavadovauti ir pasipinigauti nepasiduos šantažui ir nepamins vertybių, netikiu.
O kas žino ateitį? Makaronų kabintojai prieš rinkimus? Daug nesiplečiant, gyvenkit dabar ir džiaukitės gyvenimo dovana.
Ne Anonimas, pamiršau įrašyti IP 8.
Nusipiginote žemiau grindjuostės, net samdomą pliurpalių pasitelkėte. Jei per Europos parlamento rinkimus Petras jums pagalius į ratus kaišiojo, tai dabar R. Žemaitaitis kiaules į jūsų daržą leidžia.
Nesusimastote, kad jūsų varoma antireklama yra šlykštesnė už nepagrįstą reklamą. Žavėtis galima, tiesiog, nesuvokiant kas yra objektas ar neturint pakankamai informacijos, o varyti ant konkurento vien dėl to, kad jam geriau sekasi — žema.
Vargas tautiečiui, kuris klausinėja už ką balsuoti, jei man reikia duonos į batų parduotuvę neinu, nes žinau, kad jos ten nėra ir jokios mandrybės („Gerbiami žemaitaitininkai“) — nepadės.
Prieš prezidento rinkimus nusipirkau dvi naujas sofas, prieš EP rinkimus – du fotelius, pereitą savaitę madingus užtiesalus, taip, kad sėdimoji bus ypatingai pagerbta spalio 13 d. Kažkur turėtų būti senų prezervatyvų, jei nesutrūnijo – pripūsiu kiekvienam partiniam sąrašui po vieną (dar ir šypsenėlių pripiešiu).
Bus tikra Fotelio ir sofos brolijos fiesta!!!
Gerai, kad užtiesalus ant sofų ir fotelių nusipirkai. Tipiškas homo sovieticus. Taupyk, uždenk, netrink. Nepamiršk staliesėle uždengti kineskopo!
Taip, taip, da ir šikinyką rakto skyla Pravdos gazietas šmateliu užklijuosiu, kad koks pastebėtojas šūdą spalvas nenunfilmuota ir sava viršininkam in kagėbė neperduota.