Valstiečiai per 2 metus išbarstė visą sukauptą avansu rinkėjų pasitikėjimo bagažą

Vakar vykę rinkimai ryškiai pademonstravo valstiečių politikos vertę rinkėjų akyse. Jie per du metus sugebėjo išbarstyti didžiąją rinkėjų pasitikėjimo dalį, jiems suteiktą 2016 metų pabaigoje. Saulius Skvernelis visą laiką žengęs koja kojon su Ingrida Šimonyte prieš rinkimų dienos pabaigą, vaizdžiai kalbant, pritrūko kvapo – jo rinkėjų parama buvo mažesnė, nei oponentės ir Ingrida finišo liniją į antrą turą kirto kartu su Gitanu Nausėda, palikusi Lietuvos premjerą už nugaros, pastarajam net nesupratus kas įvyko.

Valstiečiai patyrė šoką, kuris gali tapti blavinančiu dušu, vertinant visuomenės palaikymą. Visos jų bandomos įgyvendinti iniciatyvos šiuose rinkimuose žlugo, įskaitant referendumus, kurių vienas neįvyko dėl per mažo rinkėjų aktyvumo (dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo – Konstitucijos 55 str), o kitas, dėl daugybinės pilietybės – įvyko, tačiau nesurinko pakankamai rinkėjų balsų. Opozicijos kandidatai visi bendrai nesurinko tiek balsų, kad galėtų patekti į antrą rinkimų turą – vos apie 8% bendrai, todėl jų stovykloje dabar tvyro nepasitikėjimas rinkimų rezultatais ir nusivylimas Lietuvos pasirinkimu.

Dalis iš jų jau kalba apie antrojo rinkimų turo boikotą, kuris iš esmės jau nieko nulemti negali – net jeigu keliais procentais rinkėjų antrajame ture bus mažiau – prezidentas Lietuvai vis tiek bus išrinktas. TS-LKD (konservatorių) stovykloje šiandien džiaugsmas – ne dėl to, kad I. Šimonytė pateko į antrą turą, o todėl, kad ten nepateko S. Skvernelis – jie kaip ugnies bijojo labai buvusios tikėtina pilnos valdžios vertikalės valstiečių rankose – su prezidentūra, spec tarnybomis ir teismų kontrole bei Seimo dauguma rankose, juolab, kad Paryžiaus arbitražas jau kelia klausimą dėl Snoro uždarymo ir jo akcininkų turto ištaškymo, kame konservatoriai labai aktyviai dalyvavo.

Tuo tarpu valstiečiai šiandien patiria praregėjimo akimirką, kai buvo suprasta, jog tokio palaikymo iš visuomenės, kokio tikėtasi – tiesiog nėra. Ir prie to labai prisidėjo pačios LVŽS iniciatyva ir su dideliu palaikymu įgyvendintas vaikų teisių įstatymas su jo šoką visuomenei sukėlusiomis pasekmėmis Lietuvos šeimoms, miškų kirtimas, Darbo kodeksas, mokesčių reforma, kuria iš tiesų buvo tik ant popieriaus pakelti žmonių atlyginimai, kad ne taip baisiai atrodytume Europos akyse, ir t.t. ir pan…

Dabar, sekant Ramūno Karbauskio viešai išsakytais pažadais ir gąsdinimais – LVŽS turėtų trauktis iš valdančiosios daugumos ir iki kadencijos pabaigos sėdėti opozicijoje. Tai būtų protingiausias variantas, tikintis, kad gavę valdžią Seimo konservatoriai per likusius porą metų iki rinkimų spėtų pakankamai nusmukti rinkėjų akyse, ir pastarieji vėl iš naujo prisimintų valstiečius kaip alternatyvą TS-LKD.

Neužilgo pamatysime ar valstiečių lyderiui pakaks išminties taip pasielgti, ar vis tik kovos azartas paims viršų ir pamatysime valdžioje tokius virsmus, kokių Lietuva dar neregėjo, nes vietos delikačiam manevrui jau nebebus.

O tuo tarpu antrajame ture simboliškai kausis du jau minėti kandidatai, bet Gitanas Nausėda, kuris iš esmės, nekelia didelės priešpriešos valstiečiams, jei lygintume su Ingrida Šimonyte, turi visas galimybes susirinkti tuos valstiečių protesto balsus. Tad, labiausiai tikėtina, jog Lietuvos Respublikos prezidento kėdę užims Skandinavijos bankų remiamas žmogus, absoliučiai nieko nenuveikęs Lietuvos labui, tačiau nekeliantis didelių neigiamų asociacijų pagrindiniams rinkimų priešininkams.

Bet kuriuo atveju – po šių rinkimų Lietuva ir toliau neskubiai vingiuos globalia linkme, jei tam pagreičio nesuteiks į pasitraukusių valstiečių vietą atėję konservatoriai, kurie, jei būtume tikslūs, šiai dienai yra tiesiog liberalai, ką liudija ir jų nuolatinės koalicijos su pastaraisiais, bei dabartinė liberalų parama I. Šimonytei šiuose rinkimuose.

Šiai dienai Lietuva pasirinko „laisvę“ žadėjusius kandidatus, ir, 8.45 valandos ryto duomenimis – I. Šimonytė (17.7% nuo rinkėjų skaičiaus ir 31.13% nuo balsavusių skaičiaus), nežymiai aplenkusią G. Nausėdą (atitinkamai 17.59% ir 30.95 %), o juk tą buvo galima prognozuoti, pasigilinus į „Z“ kartos poreikius, kurie iš esmės pasireiškia bet kokių ryškių permainų baime ir savo „teisių“ įgyvendinimo poreikiu neprisiimant jokių pareigų.

Na, o „valstiečiai“ turi galimybę per likusius iki rinkimų metus pataisyti savo reputaciją, jei sugebės savo politiką nukreipti valstybės labui, o ne parodomosioms akcijoms, kaip buvo su Darbo kodeksu ar mokesčių „reforma“. Laikas parodys ar jie išmoko šią pamoką.

P.s. Šie rinkimai išryškino politinių jėgų palaikymo žemėlapį, kuriame opozicinėms jėgoms tenka viso tik apie 8% rinkėjų balsų. Iki šiol tas nebuvo taip aiškiai matoma. Dabar spėlionės baigėsi, iliuzijos, kad galima kažką nuveikti tik komentuojant Facebook, išnyko taip pat. Apčiuopiamą rezultatą duoda tik realus darbas, o ne komentarai ar pasipiktinimo šūksniai. O štai. kaip bus vertinami to realaus darbo rezultatai – labai priklausys nuo LRT.

Kas valdo LRT – tas pirmame ture renka valdžią.