2024-11-27, Trečiadienis

Valstybė rodo nepagarbą Laisvės kovų dalyviams

indexBalandžio 25 d. Seime Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos spaudos konferencijoje „Kas vilkina Lukiškių aikštės Laisvės kovotojų atminimo memorialo ir jos kompleksinio sutvarkymo projektą?“ Lukiškių aikštės paminklą dovanojančios nevyriausybinės organizacijos asmeniškai kreipėsi į Premjerą, prašydamos rasti bent 10 minučių savo darbotvarkėje iniciatyvai ir memorialui pristatyti.

„Praėjusį trečiadienį tvirtinant šimtmečio programą iš jos išbraukta Lukiškių aikštės atidarymo ceremonija, nebėra signatarų pagerbimo, nebelieka ir paminklo atidarymo.

Stebėdami tokius nesuvokiamus valdžios sprendimus manome, jog Premjeras, meras ir kiti pareigūnai arba nesusipažinę su mūsų parengtu projektu, arba dar blogiau – neturi noro net įsigilinti į idėją ir jos įgyvendinimą. Todėl kreipiamės į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, prašydami skirti mums bent 10 minučių savo laiko, kad galėtume pristatyti projektą, supažindinti su idėja“, – teigia Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas Laimis Dieninis.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs „Vyčio“ paramos fondo vadovas Vilius Kavaliauskas teigė, kad susidaro įspūdis, jog valstybės pareigūnai kitais metais Lietuvos šimtmečio minėjimo nešvęs, todėl neleidžia ir piliečiams rengti didelių projektų:

„Šiandien mes esame desperatiškoje situacijoje, kai gyventojai daug paaukojo, o mums neleidžiama statyti paminklo. Vadinasi, mes tarsi patys apgauname žmones, kurie mumis tikėjo ir aukojo istorinės atminties skulptūrai. Mes jaučiame nepaprastai didelę atsakomybę žmonėms, be kurių šio projekto net nebūtų. „Vyčio“ memorialinis kompleksas gali būti vienas ryškiausių visuomenės ir valstybės bendradarbiavimo pavyzdžių, kai valstybei trūksta lėšų kilniam tikslui įgyvendinti ir tinkamai valstybingumo atkūrimo šimtmečiui paminėti įamžinant Lietuvos Laisvės kovų, kovotojų ir jos garbingos istorijos atmintį, o to imasi patys gyventojai. Svarbiausia, jog tokiems projektams nebūtų trukdoma“.

„Lietuvos gyventojų ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos griovimas Lietuvos valstybingumo minėjimo išvakarėse – didžiausia nepagarba už Lietuvos laisvę kovojusiems ir jų artimiesiems“, – teigė spaudos konferencijoje dalyvavęs TS-LKD narys prof. Vytautas Juozapaitis.

„Tai visiškai nesuvokiama mūsų valstybės gėda ir neįgalumas, tačiau aš tikiuosi, jog vis dėlto bendrą kalbą dar galime surasti. Nepaprastai svarbu, jog „Vyčio“ fondas neprašo iš valstybės nė cento paramos, tik prašo netrukdyti pastatyti paminklą. Ir būtent priešindamasi tokiai iniciatyvai valstybė demonstruoja, jog ne tik nėra pajėgi finansuoti istorinės atminties projektų, bet ir nėra pajėgi leisti žmonėms patiems aukoti ir statyti paminklus. Skaudžiausia, jog valstybė tokiu būdu parodo visišką nepagarbą Laisvės kovų dalyviams, kuriems ir yra skirtas šis paminklas“.

Spaudos konferencijoje akcentuota, kad ne mažiau keistai atrodo ir priešinimasis Laisvės kovų paminkle įamžinti jojantį karį.

„Mums dažnai sako, jog ši skulptūra yra agresyvi, militarizuota, tačiau „Vytis“ simbolizuoja kovą ir gynybą. Todėl skulptūroje vaizduojamas jojantis karys su skydu, kadangi turi visuomet gintis. Mano pagrindinė mintis kuriant šią skulptūrą, buvo ta, jog laisvė nėra dovana. Tai kasdieninė kova“, – teigė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, menininkas Rimantas Dichavičius.

Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Kasparas Genzbigelis apibendrino, kad fondas skaidriai bei atvirai įgyvendino konkursą, kuriame dalyvavo žymiausi Lietuvos skulptoriai.

„Aukščiausio lygio ekspertai iš visų variantų pasirinko būtent „Vyčio“ skulptūrą. Surengėme skaidrų ir visiems atvirą konkursą, tačiau stebint šiandieninės valdžios akibrokštus, susidaro įspūdis, jog pilietinių iniciatyvų valdantiesiems visai nereikia. Manau, jog sužlugdant patriotinio Laisvės kovotojų ir kovų bei garbingos istorijos memorialo įgyvendinimo projektą, sumenkinamas ir pats Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio paminėjimas. Kam tai galėtų būti naudinga?“, – klausė K. Genzbigelis.

BNS Spaudos centras

Reklama

Susiję straipsniai

Snieguotoje Europos šiaurėje NATO artilerijos daliniai suvienija ugnį

ROVAJÄRVI, Suomija – Maždaug už 100 kilometrų nuo Suomijos-Rusijos sienos, snieguotą lapkričio dieną, šaltą orą perskrodė kareivio komanda:...

Karas Ukrainoje. Tūkstantis septintoji (lapkričio 26) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Agresorius šią naktį Ukrainos teritoriją atakavo 4 balistinėmis raketomis Iskander M. Taip pat, atakuota rekordiniu...

Česlovas Iškauskas. „Orešnik“ – papuvęs riešutėlis

Nesu joks karinės technikos žinovas, tik pasidalinsiu prisiminimais iš anuometinės sovietinės karinės tarnybos. Vieną atšiaurų 7-ojo dešimtmečio lapkričio...

Vytautas Sinica. Lėktuvo sudužimo versijos

Šiandien kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys buvau pakviestas į Lietuvos Ryto televiziją pakomentuoti lėktuvo sudužimą Vilniuje....