Vance’as Miuncheno saugumo konferencijoje kalbėjo apie „sovietinio“ stiliaus cenzūrą Europoje

2025 m. vasario 14 d., JAV viceprezidentas JD Vance’as, dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijoje, pateikė griežtą ir netikėtą kalbą, nukrypdamas nuo tradicinių saugumo temų. Jo pasisakymas neapsiribojo įprastomis diskusijomis apie karą Ukrainoje ar NATO stiprinimą. Vance’as pasinaudojo proga įspėti apie Europoje bręstančią krizę, kurią jis įvardijo kaip „vidinę grėsmę“ – atsitraukimą nuo demokratijos vertybių ir vis labiau stiprėjančią cenzūrą, primenančią sovietinius laikus.

Cenzūra kaip grėsmė demokratijai: nauja realybė Europoje

„Grėsmė, dėl kurios labiausiai nerimauju Europoje, yra ne Rusija ir ne Kinija. Tai nėra joks kitas išorės veikėjas. Didžiausia grėsmė kyla iš vidaus“, – pabrėžė Vance’as, kreipdamasis į Europos lyderius. Anot viceprezidento, tai, kas vyksta Europoje, yra nepaprastai pavojinga. Cenzūros priemonės, viešos nuomonių kontrolės pastangos ir bandymai slopinti opozicines jėgas primena senus sovietinio režimo metodus. Jis kritikavo Europos šalių veiksmus, kurie, jo nuomone, riboja žodžio laisvę ir demokratines vertybes. Kaip pavyzdžius jis paminėjo:

• Rumunijos sprendimą anuliuoti rinkimų rezultatus.
• Jungtinės Karalystės veiksmus prieš asmenis, protestuojančius prieš abortus.
• Vokietijos sprendimą neleisti kraštutinių dešiniųjų ir kairiųjų partijų atstovams dalyvauti konferencijoje.

Vance’as teigė, kad tokie veiksmai kelia grėsmę demokratijai ir žodžio laisvei Europoje. Jis išskyrė Miuncheno saugumo konferencijos organizatorius kaip šios tendencijos pavyzdį. Jo kritika buvo nukreipta į sprendimą neleisti konferencijoje dalyvauti populistinių partijų atstovams, tokiems kaip Vokietijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir Sahros Wagenknechto aljansui. „Tokie veiksmai tik stiprina nepasitikėjimą demokratiniais procesais ir siunčia pavojingą žinią, kad dialogas yra galimas tik su tais, kurie pritaria oficialiai linijai“, – sakė Vance’as.

.@JDVance exposes the irony of countries claiming "misinformation" threatens "democracy" as they cancel elections or undermine their results.

"If your democracy can be destroyed with a few hundred thousand dollars of digital advertising from a foreign country, then it wasn't… pic.twitter.com/A8bnHwm8kj

— Breitbart News (@BreitbartNews) February 14, 2025

Žodžio laisvės apribojimų atvejai Europoje

Viceprezidentas pateikė keletą šokiruojančių pavyzdžių iš pastarojo meto Europos įvykių. Jis pabrėžė, kad Jungtinėje Karalystėje žmonės jau nebegali laisvai reikšti savo įsitikinimų viešose vietose. Vienas ryškiausių atvejų – Adamo Smitho Connoro istorija. Šis vyras buvo pripažintas kaltu už tai, kad tyliai meldėsi prie abortų klinikos.

„Tai nėra atsitiktinumas. Tai nėra vienkartinis įstatymo taikymo perteklius. Tai simbolis, kaip pavojingai Europa nutolo nuo savo pamatinių laisvių ir teisių“, – sakė Vance’as.

Dar vienas atvejis, kurį Vance’as paminėjo, buvo danų aktyvisto Rasmuso Paludano areštas Švedijoje už Korano deginimą. „Saviraiškos laisvė nėra privilegija, kurią galima suteikti ar atimti pagal politinę nuotaiką. Tai yra demokratijos pamatas“, – tvirtino Vance’as.

Įspėjimas Rusijai: griežtos sankcijos ir karinės priemonės

Kalbėdamas apie situaciją Ukrainoje, Vance’as pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios imtis visų būtinų priemonių, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesutiks su taikos susitarimu. „Sankcijos nėra viskas. Jeigu taikos derybos nepavyks, mes turime ir kitų priemonių užtikrinti regiono saugumą“, – perspėjo Vance’as.

Viceprezidentas aiškiai išdėstė JAV poziciją: jokie kompromisai demokratijos ir suvereniteto klausimais nebus priimtini. „Putinui liko viena išeitis — nuoširdžiai sutikti su taikos derybomis, kitaip susidurs su pasekmėmis, kurių jis tikrai nenorėtų patirti“, – sakė Vance’as.

Jis paragino Europos lyderius laikytis tvirtos ir vieningos pozicijos, kad Putinas negalėtų manipuliuoti taikos procesu. „Mūsų atsakas bus koordinuotas ir vieningas, nes agresija negali būti toleruojama“, – pridūrė jis.

Europos saugumo vizijos krizė

Vance’as baigė savo kalbą retoriniu klausimu, kuris, atrodo, sutrikdė auditoriją: „Nuo ko konkrečiai jūs norite apsiginti ir už ką kovojate?“ Viceprezidentas akcentavo, kad be žodžio ir sąžinės laisvės saugumas praranda savo tikrąją reikšmę.

„Krizė, su kuria dabar susiduria Europa, nėra išorės grėsmė. Tai krizė, kuri kyla iš jūsų pačių vidinio nepasitikėjimo piliečiais. Jei bėgate bijodami savo pačių rinkėjų, Amerika jums nepadės. Tik jūs galite tai pakeisti“, – perspėjo Vance’as.

Demokratijos pamokos iš Šaltojo karo laikų

Vance’as užbaigė savo kalbą primindamas auditorijai Šaltojo karo laikų kovas už demokratiją. „Senoji Sovietų Sąjunga pralaimėjo, nes jie nevertino laisvės. Jie tikėjo, kad gali priversti žmones galvoti, ką jie nori, bet tai niekada nesuveikė“, – sakė jis. Anot Vance’o, Europa rizikuoja kartoti tas pačias klaidas, jei nepasimokys iš praeities.

Naujoji JAV politika

Be to, Vance’as užsiminė apie JAV prezidento Donaldo Trampo administracijos prioritetus ir jų skirtumą nuo ankstesnės administracijos. „Lygiai taip pat, kaip Baideno administracija desperatiškai siekė nutildyti žmones, D. Trampo administracija darys priešingai“, – pažymėjo viceprezidentas.

Nors dauguma dalyvių tikėjosi detalesnės JAV strategijos dėl Ukrainos konflikto, Vance’o kalba aiškiai signalizavo, kad pagrindinis Trampo administracijos tikslas — gelbėti Europą nuo jos pačios vidinių silpnybių.

Europos lyderių reakcija

Vance’o kalba sulaukė įvairių Europos lyderių reakcijos:

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pavadino Vance’o pastabas „nepriimtinomis“ ir kritikavo viceprezidentą už tai, kad šis lygina Europos valdymą su autokratijomis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas išreiškė susirūpinimą, teigdama, kad Vance’o kalba atrodė kaip bandymas sukelti konfliktą su Europa. Ji pabrėžė, kad sąjungininkai turėtų sutelkti dėmesį į didesnes grėsmes, tokias kaip Rusijos agresija prieš Ukrainą, o ne kurti nereikalingus konfliktus.

Vance’o kritikos iliustracija

Anuliuoti rinkimai Rumunijoje
2024 m. gruodį Rumunijoje buvo anuliuoti prezidento rinkimų rezultatai po to, kai paaiškėjo, jog prorusiškos kampanijos socialiniuose tinkluose galėjo turėti įtakos rinkėjams. Prezidentas Klausas Iohannisas viešai pareiškė, kad negalima leisti rinkimų rezultatų, kurie galimai buvo paveikti išorinių jėgų. Tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir iškėlė klausimą, ar galima atšaukti rinkimus dėl informacinio karo poveikio.

Švedijos aktyvisto Rasmuso Paludano byla – saviraiškos laisvės ribos
Rasmusas Paludanas, danų aktyvistas, buvo nuteistas už Korano deginimą viešoje erdvėje, kurią Švedijos įstatymai traktuoja kaip „neapykantos kurstymą“. Vance’as šį atvejį iškėlė kaip pavyzdį, kad Europoje saviraiškos laisvė yra ribojama politiniais sumetimais. „Kai įstatymai naudojami užgniaužti nepatogias nuomones, mes turime paklausti, ar vis dar esame laisvi“, – sakė Vance’as.

Jungtinės Karalystės buferinių zonų įstatymas – sąžinės laisvės pažeidimas
Buferinių zonų įstatymas Jungtinėje Karalystėje draudžia bet kokią protesto veiklą 200 metrų atstumu nuo abortų klinikų, įskaitant net tylų stovėjimą maldoje. Adamo Smitho Connoro atvejis tapo simboliu šio įstatymo taikymo griežtumo. Vance’as pabrėžė, kad sąžinės laisvė yra viena iš pamatinių demokratijos teisių, kuri neturėtų būti ribojama.

Grįžtama prie pamatinių vertybių – Vance’o raginimas

Baigdamas kalbą, JD Vance’as paragino Europos lyderius grįžti prie pamatinių vertybių ir sustiprinti demokratijos pagrindus. „Jokia demokratija negali išlikti stipri, jei bijo savo žmonių. Jokia tauta negali būti laisva, jei bijo laisvų balsų“, – sakė jis.

Vance’o kalba tapo aiškiu ženklu, kad JAV administracija Donaldo Trumpo vadovavimo laikotarpiu ketina būti aktyvesnė ne tik saugumo, bet ir vertybių klausimu Europoje. Artimiausiais mėnesiais galima tikėtis didesnės įtampos tarp JAV ir kai kurių Europos Sąjungos institucijų, ypač dėl požiūrio į žodžio laisvę, demokratijos standartus ir politinės išraiškos ribojimus.

Parengta pagal foxnews.com, breitbart.com ir kitą užsienio spaudą.