Visuomenininkai kreipėsi į Prezidentę Seimo Pirmininką ir Seimo frakcijas bei Vyriausybę ragindami vardan lietuvių tautos, kalbos, kultūros ir Lietuvos valstybės išsaugojimo peržengti savo politines ambicijas.
Balandžio 12 d. Lietuvos intelektualų ir visuomeninių organizacijų išplatintame pareiškime apgailestaujama, kad daug įtakingų politikų, politologų, visuomenininkų ir žiniasklaidos atstovų dar nepakankamai suvokia savo atsakomybę dėl Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos likimo, o politikai, atmetantys VISAAPIMANČIO VISUOMENĖS SUSITARIMO idėją dėl masinės emigracijos ir demografinės krizės neturi aiškios valstybės ateities vizijos.
Pareiškimo autoriai teigia, kad nei aukščiausi valstybės vadovai ir valdžios pareigūnai ar institucijos, nei viena kuri politinė partija nėra pajėgūs skyrium suvaldyti grėsmingo emigracijos ir neigiamo demografinio proceso Lietuvoje. Tai įmanoma padaryti tik sutelktomis valdžios ir visuomenės pastangomis, parengiant ilgalaikę Nacionalinę emigracijos ir demografinės krizės suvaldymo programą, kurioje būtina iš esmės keisti valstybės ekonominę ir socialinę politiką, visuomenės gerovę matuojant ne bendruoju vidaus produktu (BVP), o teigiamais demografijos procesų pokyčiais.
Nacionalinėje programoje turi būti įtvirtintas realus valdžios siekis padidinti šalies piliečių ekonominę gerovę, sumažinti socialinę atskirtį, esmingai remti šeimą ir skatinti gimstamumą, keisti nacionalinės kultūros politiką ir švietimo sistemą stiprinant patriotinį auklėjimą, subalansuoti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių ir humanizuoti valdininkų ir piliečių santykius priimant valstybės tarnautojų etikos kodeksą, išgyvendinti smurtą ir patyčias viešojoje erdvėje ir tuo būdu didinti pasitikėjimą valstybe, stabdyti valstybės lėšų grobstymą ir švaistymą, skatinti aukštesnės pridėtinės vertės gamybą ir kt. Taip pat piliečiams būtina reali savivalda, galimybė tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme ir teisingumo vykdyme. Įstatymų leidėjas turi pradėti kiekvieną priimamą įstatymą ir teisės aktą vertinti poveikio emigracijai ir šalies demografinei būklei aspektu, o Vyriausybė reguliariai teikti viešas ataskaitas apie emigracijos ir demografinės krizės suvaldymo rezultatus.
Tokiai ilgalaikei Nacionalinei programai sukurti ir įgyvendinti būtinas – pirma – visuotinis politinio elito, verslo, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės susitarimas ir – antra – visų paminėtų jėgų sutelktumas ir solidarumas ją vykdant.
Dokumentą pasirašiusieji abejoja, kad įsisenėjusiai emigracijos ir demografinei krizei suvaldyti pakanka priemonių dabartinėje Vyriausybės programoje, nes joje nėra sistemiškai akcentuotos emigracijos bei neigiamų demografijos procesų suvaldymo priemonės. Be to, Vyriausybės programa teapima vienos LR Seimo kadencijos laikotarpį – iki 2020 m.
Pareiškimo autoriai atkreipia valdžios dėmesį, kad grėsmingi emigracijos mastai kelia pavojų valstybės, tautos ir jos savitos kultūros išlikimui.
Kiekviena kultūra – tai ne tik atskiros tautos, bet ir visos žmonijos turtas, kuriuo pasirūpinti yra kiekvienos tautos priedermė. O tam būtina išsaugoti Tėvynę kaip saugius namus, turėti galimybę joje oriai gyventi, kalbėti gimtąja kalba, jausti nuolatinį istorinį ir kultūrinį ryšį su savo tauta. Šiam gėriui kurti ir saugoti būtina valstybė. Tad aukščiausias tikslas, kuriam privalo tarnauti pasitikėjimo mandatą gavę politikai – tai lietuvių tautos, kalbos, kultūros ir Lietuvos valstybės išsaugojimas. Tokią nuostatą Estija yra įtvirtinusi savo šalies Konstitucijos preambulėje”.
Jeigu šalies politiniam elitui nepakaks politinės valios susitarti dėl emigracijos ir demografijos iššūkių. visi šiandien kuriami reformų projektai taps beprasmiai, nes dėl progresuojančios emigracijos ir neigiamų demografijos procesų padarinių išnyks pats reformų subjektas – lietuvių tauta,- teigiama pareiškime.
Pareiškimą pasirašė:
Prof. dr.Juozas Antanavičius, prof. dr.Saulius Arlauskas, prof. Rita Bieliauskienė, LMA akademikas, prof. Antanas Buračas, skulptorius Vladas Kančiauskas, LMA narys Leonardas Kairiūkštis, dr. Juozas Algimantas Krištopaitis, LMA narys Albinas Kusta, rašytojas Linas Virginijus Medelis, prof. Gediminas Navaitis, politologas Marius Kundrotas, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė, ekspertas Dainius Paukštė, SRTRF direktorius Gintaras Songaila, dr. Bronius Puzinavičius, dr. Jonas Punys, dr. Krescencijus Stoškus, dr. Kęstutis Zaborskas, habil.dr. prof. Alfonsas Vaišvila, dailininkė Gražina Vitartaitė, dr. Vytautas Rubavičius, habil. dr. Romualdas Grigas, mokytojas Albertas Kelmelis, aviatorius Jonas Mažintas.
Pareiškimą pasirašė ir visuomeninės organizacijos: Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Piliečių gynimo paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė tarybos (NOKT) nariai (Rokiškėnų klubas, Atsargos karininkų sąjunga, Tarptautinė visuomeninė organizacija „Gervėčių klubas“ Lietuvai pagražinti draugija ,Lietuvos Respublikos Karšto apsaugos bičiulių klubas) ,VŠĮ Darnaus vystymosi centras, Piliečių iniciatyvinė grupė „Už blaivią”, Graikų bendruomenė Lietuvoje, Asociacija „Vilniui ir Tautai“, Asociacija „Kauno tvirtovė“, Nacionalinė vartotojų federacija, Lietuvos etninės kultūros organizacijų koordinavimo centras, Lietuvos pensininkų susivienijimas.
Visą dokumento tekstą galima skaityti ČIA
P.S. paskelbus pareiškimą, redakcija gavo laišką, kad prie grupės intelektualų prisijungė ir medicinos mokslų daktaras, profesorius Alvydas Pauliukevičius ir advokatas Jonas Ivoška.
SRTRF remiama programa
Ponia Maldeikiene,
Jeigu čia Jūs kalbate rimtai, tai gal malonėtumėte atsakyti bent į porą šiame Pareiškime iškeltų klausimų:
1. Kodėl galimas partijų Nacionalinis susitarimas dėl išorinių grėsmių, o negalimas dėl vidinių grėsmių? Būtų sunku patikėti, kad jos Jums nežinomos.
2. Jeigu nebus tokio partijų susitarimo šios kadencijos Seime, tai kas įgyvendins šiais metais Skvernelio „parengtą” demografinės krizės įveikimo programą, kai pasibaigs jo kadencija? Juk pats Skvernelis yra pripažinęs, kad per šią kadenciją su šia krize nebus įmanoma susidoroti.
Gerbiamas Krescencijau,
aš apie tai kalbu jau 15 metų – tiesiog reikia girdėti ne vien save,
bet ir politekonomus.
Moralizavimas, toks jums būdingas, man nepriimtinas.
Beje, atsakymus pasakiau tame pačiame Seimo posėdyje, kur ir jūs
kalbėjote. Bet matyt pasakius savo tiesas, kitoms kalboms išklausyti
laiko nebeliko.
Deja, plėtotis dar kartą (kokį kokį šimtąjį) neturiu laiko.
Pagarbiai
Dėkoju už laišką ir išsakytą susirūpinimą.
Mano nuomone, pagrindinė priežastis, kodėl reikalingas nacionalinis susitarimas, yra ta, kad vien politinėmis priemonėmis migracijos nesuvaldysime. Svarbus vaidmuo turi tekti ir verslui, kuris taip pat privalo prisiimti dalį atsakomybės ir pakeisti lėšų srautų proporcijas. Ši problema aktuali ne tik Lietuvai, ji stebima visame pasaulyje. Kitaip socialinės atskirties neįveiksime. Ne per valstybės mokamas pašalpas, bet per galimybę oriai dirbti ir užsidirbti galima įveikti vieną didžiausių Lietuvos problemų.
Be to, turime surasti raktą, kaip išeiti iš sovietinio mentaliteto ir pasiekti supratimo, kad žmogus yra didžiausia vertybė, o ne kažkoks visuomenės statistinis sraigtelis.
Pritariu, kad tik platus, visaapimantis nacionalinis susitarimas gali pabandyti duoti postūmį siekiant proveržio šioje srityje.
Stasys Šedbaras
Kiek iš valdžios išreikalausim laikytis įstatymų, tiek jie ir laikysis, o pagal viešo administravimo įstatymą visos valdžios privalo!,atsakyti į bet kokius raštus, tik atsakyti reikia taip kaip klausiama,t.y. jei el.paštu, tai ir atsakoma el.paštu, jei Lietuvos paštu, tai ir atsakyti turi taip pat ir atsakymai čia nėra jokia jų malonė, tai privaloma! O jei neatsako galima duoti ir į teismą, kur beje, jie patys turi nurodyti kur galima skųsti jų veikimą, ar neveikimą. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybės darbuotojai reprezentuoja valstybę savo veikimu, ar neveikimu, tad už tai, manau, už neveikimą galima ir pasodinti, tik niekas to nedaro, o vis laukia malonės, kad koks iš ubago pasidaręs ponu ką nors teiktųsi atsakyti. Ar jums patiems nekeista? Ar yra manančių, kad tai teisinga? Nemanau, tad pakovokim – už įstatymus, už jų laikymąsi visiems, o ne tik mažiesiems
Liudas Vedeckis
Mano galva pabrėžtinai tuščia deklaracija. Man tokiose globaliuose pareiškimuose visada skamba sovietinė visa liaudis.
Kas tas Nacionalinis susitarimas? Kas su kuo tariasi?
Ar gali čia gyveni ir tie , kurie turi kitokias vizijas?
Žmonės šalį ir palieka, kad čia nebėra vietos žmogui, o tik nacijai.
Aušra Maldeikienė
Pritariu, kad esamoje padėtyje nereikalingi partijų sutarimai. Valdančioji dauguma turi galią kelti minimumą ir keisti pajamų mokesčių surinkimą. Taip pat ir sumažinti skaičių valdininkų. Tad kokių dar sutarimų jiems bereikia? O kas valdys sekančioje kadencijoje po keturių metų, tai priklausys kaip gerai buvo valdyta šioje kadencijoje.
Svarbiausia kelti MMA virš 8 procentus kas 6 mėnesius. Vykimės algomis mūsų kaimynus. Valstybės gamyba jau pasivijo, bet nedaliname jos už atliktą darbą.
Kelt MMA 8 procentus kas šešius mėnesius.