Rugsėjo 2 dieną Marcinkonyse vyko Varėnos rajone gyvenančių ir sodybas turinčių meno, kultūros, verslo ir politikos žmonių susitikimas. Susirinkusieji aptarė Varėnos krašto veiklas pasidaliję į dvi grupes: politikos, verslo turizmo, mokslo ir kultūros, sporto bei spaudos atstovus.
Politikams, verslininkams ir mokslininkams Varėnos rajono meras Algis Kašėta pasakojo apie rajono ateitį, kurią sieja su turizmu ir poilsiu. Anot mero, Varėna galėtų tapti savotišku Vilniaus miegamuoju rajonu. Dabartinis komunikacijų amžius leidžia rūpintis verslu ir kitais reikalais nesanti biure Vilniuje. Daug darbų galima atlikti ir Varėnos rajone ar Varėnoje. Svarbu patikimas internetinis ryšys. Varėnos kraštas tampa patrauklus, nes aplinkui švari, graži gamta. Be to, Varėnoje – puikios mokyklos ir vaikų darželiai, į kuriuos nereikia laukti vietos mėnesiais, kaip Vilniuje.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius nušvietė Nacionalinio parko perspektyvą, papasakojo apie naujus statinius ir pastatus, įrengtus už ES lėšas, apie ketinimus nacionaliniame parke įrengti stumbryną – iš Aukštaitijos perkelti stumbrų kaimenę.
Mero praginti dalyviai dalijosi karšto vizijomis, kartu išreikšdami nerimą dėl uždaromų mokyklų ir tuštėjančių sodybų. Investicijos – sveikintinas dalykas, galima pristatyti naujų statinių, aikštynų, bet ar po dvidešimties metų bus kam jais naudotis? Gal jais naudosis pabėgėliai?- šaržavo mokslininkas Sigitas Lūžys.
Juk svarbiau pasirūpinti, kad iš rajono žmonės nebėgtų į sostinę ar dar toliau – į Dubliną, Londoną. Meras pritarė tokiai nuomonei pridurdamas, kad rajonas kasmet netenka po 600 žmonių. Jau ir dabar mieste gyvena jų dvigubai mažiau, nei buvo prieš dešimtmetį. Tai skaudi problema.
Visi sutiko, kad bene svarbiausias uždavinys ne tik Varėnos rajonui, bet ir Lietuvai – suvaldyti emigracijos srautus. Tam reikia vystyti infrastruktūrą, kurti darbo vietas, sudaryti sąlygas žmonėms, kad jie nenorėtų iš krašto išvykti.
Diskutuota apie miško kelių tvarkymą, įstatymų ydas, darbo vietų kūrimą, vaikų ir jaunuolių laisvalaikio užimtumą. Sutarta, kad Varėnos rajone gyvenantys ar sodybas turintys mokslininkai vyks į mokyklas susitikti, pabendrauti su moksleiviais, kvies juos atvykti į šalies aukštąsias mokyklas susipažinti su mūsų valstybės mokslo laimėjimais ir perspektyvomis gyventi bei kurti savajame krašte.
Marcinkonių krašto senbuviai priminė Varėnos rajono valdžiai apleistą Marcinkonių bažnyčios pastatą, šviesuolius kunigus, kurie Lietuvai tamsiausiais amžiais mokė Dzūkijos krašto vaikus rašyti. Juk Marcinkonių bažnyčioje klebonavo ir būsimasis Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, švietėjas, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas kunigas Alfonsas Petrulis.
Įdienojus grupės vėl susijungė bendrystei etnografinės sodybos kieme. Kalbėta apie krašto istoriją, verslą, kultūrą ir ateities planus.
Čia pat buvo eksponuojama menininkų darbų paroda, po kalbų ir pietų svečiams koncertavo Marcinkonių etnografinis ansamblis.
Daugiau skaitykite www.pozicija.org
Nuotraukų galerija (archyvo ir Agness Wee nuotr.):
SRTF remiama programa
