Dėl buvusio Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo dabartinio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekano Dainiaus Žalimo viešo elgesio šiandien žmogaus teisių organizacijos išplatino atvirą laišką VDU rektoriui, Senatui ir tarybos nariams bei Lietuvos teismų tarybai ir Lietuvos teismams. Jame žmogaus teisių gynėjai reiškia susirūpinimą ir prašo VDU vadovybę bei universiteto akademinę bendruomenę apsvarstyti, ar D. Žalimas deramai atstovauja universitetui ir, ar jis tikrai yra tinkamas vadovauti VDU Teisės fakultetui.
Laiške nurodoma, kad dar būdamas KT vadovu, D.Žalimas pasižymėjo konstitucinių dvasių paieškomis šalies Konstitucijoje, o netekus pareigų konstitucinės justicijos institucijoje ir pradėjus dirbti pedagoginį darbą VDU, jo konstitucinės dvasių paieškos ėmė aktyviai reikštis žiniasklaidoje, įgaudamos ideologinių dogmų formas.
Laiške pažymima, kad šiemet, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė piliečių prašymą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įregistravimo civilinės būklės aktų registre, D. Žalimas viešai iškoneveikė Lietuvos teismus ir teismo sprendimą priėmusią teisėją Rimą Bražinskienę, kadangi Teismas sprendime konstatavo, jog Partnerystės įstatymas nėra priimtas, todėl nėra tokio teisės akto, kuriuo vadovaudamasis teismas galėtų tenkinti pareiškėjų prašymą įregistruoti šių asmenų partnerystę. Koneveikdamas minėtą teismo sprendimą, D. Žalimas 2023 04 21 portale LRT.lt. Vilniaus m. apylinkės teismo teisėją R. Bražinskienę viešai apkaltino neprofesionalumu.
2023 04 30 LRT laidoje jis dar kartą iškoneveikė minėtą teisėją, viešai kaltindamas ją prorusiškumu ir sąsajomis su Rusija. Apkaltino šią teisėją diskriminacija dėl partnerystės, aiškiai suvokdamas, jog registruota partnerystė įstatymu šalyje dar nėra įtvirtinta ir dėl to ji negalima. Minėtoje laidoje D. Žalimas paskleidė melagingą informaciją apie teisėjos profesinę kompetenciją, esą ji „…nieko neišmano apie Lietuvos Respublikos Konstituciją“, kartu pavadindamas teismo sprendimą absurdu ir nedviprasmiškai ragino susidoroti su šia teisėja, neva ji pažeidė priesaiką būti ištikimai Lietuvos Respublikai, esą „tokį sprendimą priėmę asmenys neturėtų dirbti teisėjais“ .
Laiško autoriai reiškia nerimą, kad savo kalbomis viešojoje erdvėje D. Žalimas siekia supriešinti Lietuvos teisėjus su minėtą teismo sprendimą priėmusią teisėja R. Bražinskiene, kuri gal nėra lojali D. Žalimo propaguojamai ideologijai, tačiau neabejotinai yra lojali Lietuvos valstybei, jos įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Ypač dėmesio vertas D. Žalimo išreikštas nusivylimas, kad minėtą sprendimą dėl partnerystė registracijos priėmęs teismas nesikreipė į KT. Jis tarsi davė suprasti, jog kai kurie KT teisėjai panašaus prašymo jau seniai laukė. Tikėtina, D. Žalimas vylėsi, jog tuo atveju galėjo būti priimtas skubus imperatyvus KT sprendimas, įpareigojantis šalies įstatymų leidėją pripažinti, kad kitos valstybės registruota tos pačios lyties asmenų partnerystė Lietuvoje yra privaloma, faktiškai konstatuojant, jog įstatymų leidėjas nebegali paisyti piliečių nuomonės, kad leidžiamų įstatymų turinys jau nebepriklauso Tautos demokratiškai išrinktų atstovų kompetencijai, o aukščiausią suverenią galią Tauta jau nebegali tiesiogiai vykdyti per savo atstovus (Konstitucijos 4 str.).
Negana to, šis pilietis, užsimiršęs, jog nebėra KT pirmininkas, minėtoje laidoje ir socialiniuose tinkluose ėmė kelti abejones dėl Lietuvos teismų kompetencijos, viešai kaltindamas teismus, esą šie nesuvokia savo vaidmens demokratinėje visuomenėje, retoriškai mesdamas Teismui kolaboravimo su Rusija šešėlį,- sakoma laiške.
Be to, D. Žalimas nedviprasmiškai užsiminė, kad „netinkamus sprendimus“ priimantys teisėjai nesulauks algų padidinimo ir jiems bus neleidžiama kilti karjeros laiptais. Pastarieji žodžiai, tikriausiai, turėjo reikšti užuominą apie galimus asmeninius D. Žalimo ryšius su šalies politine valdžia, kuri yra pajėgi materialiai nubausti Lietuvos teisėjus, jei pastarųjų sprendimai apeliacinėse instancijose ją nuviltų.
Žmogaus teisių gynėjai pažymi, kad D. Žalimo išpuolis prieš Lietuvos teismus nėra atsitiktinis. Jį lėmė daugelį metų trukusi visuomenės tolerancija patyčioms iš prigimtinės šeimos, kurios fone tapo įmanomi tokie akibrokštai, kai netgi praradęs teisėjo galią aukštosios mokyklos pedagogas įgijo drąsą viešai nurodinėti teismams, kokius sprendimus jie privalo ar neprivalo priimti. Tikėtina, jis mano, kad savo valią gali primesti ir įstatymų leidėjui – diktuoti Tautos išrinktiems atstovams, kokios šeimos formos yra privalomos ir kokie įstatymai turi būti priimti, neatsižvelgiant į visuomenės daugumos valią. Gal dėl to, iškėlęs save aukščiau įstatymų leidėjo ir šalies Konstitucijos, minėtas asmuo viešoje erdvėje ėmė skelbti verdiktus tiek teisėjams, grįsdamas juos išsigalvojimais (esą „teisėja nieko neišmano apie Lietuvos Respublikos Konstituciją“) bei grasindamas bausmėmis už nepaklusnumą (po tokių sprendimų teisėjai nusipelno didesnių algų), tiek Lietuvos laisvės gynėjams ir visai šalies akademinei bendruomenei.
Laiške pažymima, kad D. Žalimas įsitraukė į Kremliaus inicijuotą Lietuvos laisvės kovų juodinimo kampaniją ir viešą laisvės kovoms neapykantos chorą, pareiškęs, kad Ukmergėje turi būti pašalintas žuvusio Lietuvos laisvės kovotojo partizano J. Krikštaponio paminklas.
Jis viešai kaltina nacionalsocialistinių rasinio ir tautinio grynumo idėjų skleidimu Lietuvos piliečius, kurie viešai išsako nuomonę, jog Lietuvoje prieglobstį gavusios ir aptarnavimo sferoje dirbančios ukrainietės (kasininkės) bent minimaliai turi būti mokomos kalbėti lietuviškai.
Šiuo atveju reiškiamos abejonės, ar VDU pedagogas D. Žalimas žino, kad lietuviai Pietryčių Lietuvos krašte negali leisti vaikų į lietuviškus vaikų darželius, nes jų paprasčiausiai nėra, kad jie Lietuvoje negali leisti vaikų į lietuviškas mokyklas, nes daugelyje šio krašto gyvenviečių ir apylinkių jų taip pat nėra, o esamos lietuviškos mokyklos neaprūpintos mokymo priemonėmis ir dirba prastose patalpose.
Žmogaus teisių organizacijų nuomone, D. Žalimo tekstuose ir pasisakymuose valstybinę lietuvių kalbą puoselėjantiems žmonėms nuolatos klijuojamos niekinančios ir šmeižikiškos nacionalsocialistinių rasinio ir tautinio grynumo idėjų skleidėjų etiketės turėtų būti vertinamos ne tik kaip kai neetiškos ir įžeidžiančios, bet ir laikomos mėginimais atgaivinti analogiškas sovietinio okupacinio režimo taikytas tautiškai ir valstybiškai sąmoningų piliečių moralinio ir psichologinio terorizavimo praktikas. Tuo jis menkina lietuvių tautinį orumą, griauna lietuvių nacionalinę savimonę ir skleidžia nesantarvę tarp žmonių, šitaip pasitarnaudamas Kremliaus vykdomo hibridinio karo tikslams – skaldyti ir kiršinti Lietuvos visuomenę.
Kartu reiškiamas susirūpinimas dėl pastarojo meto D. Žalimo mėginimų persekioti žurnalistą ir internetinį žiniasklaidos portalą „Tiesos.lt“ už literatūrinio žanro publikaciją, kurioje žurnalistas pasišaipė iš ideologiškai angažuotos D. Žalimo laikysenos prigimtinės šeimos, valstybinės lietuvių kalbos ir kitais valstybei bei Tautai aktualiais gyvenimo klausimais – mat šis asmuo apskundė minėtą portalą Visuomenės informavimo etikos komisijai už Edvardo Čiuldės paskelbtą pamfletą „Žalimas daro gėdą VDU“.
Žmogaus teisų gynėjai primena, kad netgi sovietmečiu buvo leidžiamas satyrinis žurnalas ,,Šluota“, kuriame buvo spausdinami feljetonai, pamfletai ir sovietinių tarnautojų karikatūros. Nors sovietinės okupacijos administracija minėtą žurnalą griežtai cenzūravo, vis dėlto, ji leido pamfletuose ir feljetonuose išjuokti ir pasišaipyti iš to meto valdininkų ir tarnautojų. Todėl paradoksalu, kai viešas asmuo laisvoje ir demokratinėje Lietuvoje ima persekioti žurnalistą ir žiniasklaidos portalą dėl jam nepatikusio pamfleto. Skųsdamas minėtą žurnalistą ir portalą „Tiesos. lt“ Visuomenės informavimo etikos komisijai, D. Žalimas tarsi siekia atgavinti sovietmečio spaudos cenzūros ir kitaminčių persekiojimo tradicijas. O tai nėra sektinas VDU Teisės fakulteto dekano pavyzdys VDU studentams, būsimiesiems teisininkams. Šiuo atveju D. Žalimas demonstruoja nepakantumą ne tik savo asmens kritikai, bet ir nuostatą, jog demokratinė visuomenė be cenzūros jam yra nepriimtina.
Lietuvos žmogaus teisių organizacijos garbingą Vytauto Didžiojo universiteto vardą sieja ne tik su tuo, jog tai yra pirmasis universitetas nepriklausomoje Lietuvoje, kad ši aukštoji šalies mokykla patenka tarp 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, bet ir tuo, kad jame veikia katalikų teologijos fakultetas, kuriame puoselėjamas mokslas apie krikščioniškąją pasaulėžiūrą, krikščioniškąją kultūrą ir krikščioniškąsias vertybes (krikščionys sudaro absoliučią daugumą Lietuvos gyventojų), mokslas apie žmogaus gyvybės sakralumą, prigimtinės šeimos reikšmę valstybės tvarumui (šeima yra valstybės pagrindas) ir jos reikšmę vaikų vystymosi raidai, vaikų teisę turėti motinas ir tėvus bei kt.
Todėl keliamas pagrįstas klausimas, ar VDU Teisės fakulteto dekano D. Žalimo viešai nuolat ir dažnai skelbiama pozicija dėl partnerystės instituto Lietuvoje privalomumo ir dėl tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimo, neatsiklausiant daugumos šalies piliečių nuomonės referendume, reiškia radikalų pasaulėžiūrinį ir vertybinį pokytį šiame universitete ir suponuoja siekius eliminuoti teologijos studijas iš VDU akademinių studijų sąrašo, kartu uždarant Teologijos fakultetą, ar tai tėra tik vieno VDU pedagogo D. Žalimo visuomeninė pozicija.
Kartu pabrėžiama, kad visuomenei aktualu žinoti, ar D. Žalimo vieši Lietuvos teismų ir teisėjų įžeidinėjimai, jo kurstytojiški veiksmai vykstančio karo Ukrainoje akivaizdoje, menkinant Lietuvos laisvės kovotojų ir pokario partizanų atminimą, kaltinant nacizmu piliečius, kovojančius už valstybinės lietuvių kalbos puoselėjimą, atitinka VDU misiją ir tikslus būti intelektiniu ir pilietiniu visuomenės židiniu, išsaugoti ir puoselėti Universiteto akademinę laisvę ir dvasią, ugdytis ir skleisti visuomenėje bendražmogiškas, krikščioniškas ir tautines vertybes.
Analogiškai yra aktuali ir Lietuvos teisėjų tarybos pozicija dėl D. Žalimo viešai mestų nepagrįstų kaltinimų teisėjai R. Bražinskienei ir Lietuvos teismams.
Atsižvelgdamos į tai atvirą laišką išplatinusios organizacijos kviečia Vytauto Didžiojo universiteto Senatą, Universiteto tarybos narius apsvarstyti, ar D. Žalimas deramai atstovauja universitetui ir, ar jis tikrai yra tinkamas vadovauti VDU Teisės fakultetui.
Kadangi D. Žalimo minėti vieši pasisakymai pasėjo visuomenėje abejonių, kaip išsaugoti teismų nešališkumą ir teisėjų nepriklausomumą, laiško autoriai kviečia Lietuvos Teisėjų tarybą apsvarstyti šio piliečio viešai mestus kaltinimus Lietuvos teismams dėl tariamos prorusiškos laikysenos ir ypač teisėjai R. Bražinskienei mestų kaltinimų dėl jos tariamos nekompetencijos, Konstitucijos neišmanymo ir neva šiurkščių Konstitucijos pažeidimų. Būtume dėkingi, jei D. Žalimo viešai mesti kaltinimai teisėjai R. Bražinskienei būtų deramai įvertinti ir pateikti visuomenei atitinkami išaiškinimai dėl neadekvataus viešo šio asmens elgesio.
Laišką pasirašė Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos žmogaus teisių asociacija ir Lietuvos kultūros kongreso garbės pirmininkas.
Visą laiško tekstas žemiau:
Taip, kaltinimai rimti, bet pats „rimtai” prisišnekėjo. Jeigu kitus taip būtų dergęs kiemsargis, ką darysi, suprantama, bemokslis, o čia Teisės fakulteto dekanas!!! Nejaugi VDU nesugebėjo rasti padoraus, išsilavinusio, mandagaus, mylinčio savo šalį dekano? Kokia gėda Lietuvai prieš kitas šalis, kuriose dekanai yra save, savo kolegas, savo šalį gerbiantys žmonės! Matyt, ir jų rektorius toks, kitaip šito žmogaus nelaikytų. Jokios reakcijos nebuvimas perša tokią mintį.
Kokios ambicijos ir kokia Žalimo gera nuomonė apie save- nori būti prezidentu ir taškas. Nejaugi einama dėl to, kad pamatytų tą prezidento kėdę kaip savo ausis?
Esame labai dėkingi, kad atsirado žmonių, kurie aiškiai prabilo apie Žalimo elgesį. Nepadoriu- per mažai pasakyta.
Rimti kaltinimai Žalimui.