Ričardas ČEKUTIS, „Respublikos“ žurnalistas
Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.
– Afrikoje šią savaitę vyksta ES ir Afrikos valstybių viršūnių susitikimas, skirtas padejuoti dėl vergiško migranto darbo. Susitikimo dalyviams buvo parodytas filmukas, kuriame pasakojama, kad migrantai iš Afrikos ir šiais laikais parduodami naujiesiems vergvaldžiams už 400 dolerių… Bet įdomiausia čia buvo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kalba, kurią verta pacituoti: esą Europa ir Afrika „dabar yra suinteresuotos sustabdyti nelegalią migraciją ir sukurti legalias galimybes žmonėms iš Afrikos mokytis, ugdytis tarp mūsų“. O kodėl jie nekalba apie tai, kaip sukurti normalų gyvenimą pačioje Afrikoje?
– Todėl, kad Europoje trūksta darbo rankų… Kaip žinia, vergovė tik todėl ir atsirado, kad kolonijose ir plantacijose trūko darbo rankų. Ir visas tas žaidimas, kurį žaidžia Angela Merkel, niekuo nesiskiria nuo XVIII-XIX a. realijų, kai iš Afrikos buvo vežami vergai, naikinamos ištisos gentys ir paverčiami vergais politiškai neįtikę europiečiai, ypač Didžiosios Britanijos valdomose teritorijose. Taigi ničnieko naujo pasaulyje nevyksta. Yra akivaizdu, kad, norint stabdyti nelegalią migraciją, reikia ne čia juos mokyti ir „integruoti“, t.y. tą reikia daryti ne Europoje, o pirmiausia Šiaurės Afrikoje, uždarant jų veržimąsi į kertines buvusios Didžiosios Romos imperijos teritorijas. Tą suvokė visi – tiek romėnai, tiek graikai. Ir visoje Šiaurės Afrikoje buvo kuriamos barjerinės valstybės, poliai ir miestai, kurie atliko šitą stabdymo funkciją. Panaši tvarka galiojo iki XX a. paskutinių dešimtmečių, kai ten esantiems vadovams ir buvo skirtos tokios užduotys. Prisiminkime kad ir tokius veikėjus, kaip Mu amaras Kadafis, kuris buvo palaikomas savo pozicijose vien todėl, kad užtikrino tam tikrą tvarką.
– Bet kas nutiko, kad tokie migracijos stabdytojai dabar tapo nereikalingi?
– Pirmiausia, įsivyravo ydinga ideologija, kuri teigia, esą Europa turi pakeisti savo veidą, paverčiant čia nuo seno gyvenančias tautas tokia rusvai-ruda kosmopolitine mase. O tokia ideologija niekaip kitaip negali būti realizuota, kaip tik šių rusvai-rudų veikėjų atgabenimu į ES. Čia viskas yra gana paprasta – nacionalinių valstybių ir jose dominuojančios baltųjų žmonių rasės naikinimas yra tapęs tam tikros grupuotės tikslu. Tai reikia tiesiai įvardyti: už to stovi ir Džordžo Sorošo grupuotė bei kitos tokių „filantropų“ finansuojamos atitinkamai ideologiškai orientuotos grupuotės, kurios vietoje Vyčio paminklo Vilniaus centre nori iškasti duobę ir pavadinti tai lietuviško pasipriešinimo bunkerio įamžinimu. Visas šitas tipiškas „Fluxus“ požiūris į valstybės ir tautos istoriją yra tapęs Europos Sąjungos pagrindine ideologija. Taigi turime tokią mums primestą „Fluxus“ Europą, o jai realizuoti yra naudojamas labai senas metodas, žinomas dar nuo Antikos karų laikų: paleisti į priešo teritoriją milžinišką galvijų gaują, kuri nušluoja visas jo karines pozicijas. Dabar lygiai tas pats: paleidžiama didžiulė gauja iš Afrikos ir arabų valstybių, o jie viską šluoja savo kelyje. Rezultatas – Europos veido pasikeitimas. Mes jau esame turėję Didįjį Tautų Kraustymąsi. Mes esame turėję barbarų ordų okeaną, atakuojantį Bizantiją ir Romą – Atilą, hunus, tiurkus ir kitus. Prieš akis stovi Bizantijos valdovai, besiginčijantys dėl turgaus prekiautojo apmokestinimo tada, kai tiurkai jau lipa ant šventojo miesto sienų – visa tai seniausiai yra žinoma…
– Šiaurės Korėja šią savaitę vėl nusprendė pašaudyti raketėlėmis, o Jungtinės Valstijos pareikalavo iš kitų valstybių nutraukti bet kokius santykius su Kim Čen Uno režimu. Ar tas reikalavimas realus? Ar tai gali atnešti kažkokių rezultatų?
– Jungtinėms Valstijoms darosi vis sunkiau rasti adekvatų atsaką į gražiai akiplėšišką šiaurės korėjiečių veiklą. Visas savo retorines galimybes D.Trampas išsėmė – pasakė viską, ką galvoja apie Kim Čen Uno ūgį, pavadino jį „raketžmogiu“ ir t.t. Žodžiu, toks turgaus lygio dialogas įvyko, o gąsdinimai taip pat yra išsemti. Kelionė po Azijos šalis taip pat buvo organizuota, bandant suagituoti visus nutraukti bendradarbiavimą su Pchenjanu. Visas šis stenėjimas, o būtent taip reikėtų apibūdinti JAV veiklą šiuo klausimu, visiems jau įgriso ir darosi juokingas. Todėl psichologiniame šio konflikto komponente JAV akivaizdžiai pralaimi, to šio konflikto kūrėjai ir siekė. Dedu tūkstantį eurų lažyboms ant stalo, kad už viso šio spektaklio stovi rusai, kurie dabar trina rankas ir juokiasi, suvokdami, jog jie sukūrė situaciją, į kurią adekvačiai JAV sureaguoti negali. Kas toliau? O toliau reikia ryžtis rimtai karinei operacijai, kurios rezultatai yra sunkiai prognozuojami. Dabar reikia pademonstruoti, kad tu ne tik moki iššiepti dantis, bet ir griebti už gerklės. Bet Šiaurės Korėjos kariuomenė yra puikiai paruošta, jie dešimtmečiais investavo visus valstybės uždirbamus pinigus į žmonių parengimą. Svarbiausia, kad jie turi ne tik atominį ginklą bei jam tinkamas raketas, o ir bet kokiam karui paruoštus žmones. Vadinasi, antžeminė operacija būtų labai sunki, o ginkluotės, galinčios nušluoti Šiaurės Korėją nuo žemės paviršiaus, panaudojimas sulauks adekvataus atsako ir pirmiausia nukentės Pietų Korėja bei Japonija. O nė viena iš jų nėra pasiruošusi evakuoti milijonų gyventojų ir nėra susitarusi, kur juos dės. Taigi situacija yra tokia ir D.Trampas dabar turi rasti sprendimą. Bet sprendimas yra rusų ir kinų rankose. Taigi, sėsk, pone, prie derybų stalo ir daryk nuolaidas, o nuolaidų daryti nesinori…
– Incidentas JT tribunole, kai nusižudė buvęs Bosnijos kroatų lyderis, daugelį privertė užduoti klausimą: ar objektyvus tas teismas? Ar galima pasitikėti jo sprendimais?
– Kaip ir bet kuris teismas, šis teismas yra griežtai politinis. Kaip čia nepacitavus Vilhelmo Keitelio Niurnbergo procese: „Jeigu laimėję būtume mes, tai teisiamųjų suole sėdėtumėt jūs“. Tai yra tiesiog laimėtojų teismas prieš pralaimėjusius. Kaip ten sakydavo romėnai: „Vargas pralaimėjusiam“. Arba kinai sako: „Laimėjai ir tu karalius, pralaimėjai – ir tu žmogžudys“. Vėlgi, čia niekas nepasikeitė per tūkstančius metų. Jeigu Hagos tribunolas būtų egzistavęs, pavyzdžiui, lietuvių-lenkų konflikto laikais, tai teisiamieji, be abejonės, būtume mes, nes lenkai turėjo daug stipresnes tarptautines pozicijas nei Lietuva 1918-1920 metais. Bet kuriame konflikte, kai susiduria dvi dėl teritorijų ir valstybingumo kovojančios tautos, yra labai daug dedamųjų dalių, kurios gali būti įvertintos kaip žmogaus teisių pažeidimai, karo nusikaltimai ar nusikaltimai žmogiškumui. Kas yra objektyvumas ir teisingumas? Jeigu jau taip, ponai, norite teisingumo, tai imkite ir teiskite Rusiją dėl konkrečių nusikaltimų, siųskite savo emisarus į konflikto teritoriją Ukrainoje ir jūs rasite tiek baisių pažeidimų, už kurių stovi žinomi politiniai veikėjai Rusijoje, kad turėsite darbo visą gyvenimą. Teiskite, paskelbkite jų paiešką ir pradėkite juos gaudyti. Bet tuomet susidursite su dilema: jeigu tai pradėsite daryti, nebus kam spręsti Šiaurės Korėjos problemos. Todėl reikia užsičiaupti ir vaidinti „teisingumą“ kroatų ar serbų atžvilgiu. Tai ir yra visa tiesa apie Hagos tribunolo principų taikymą šiuolaikiniame pasaulyje.
– Seniai kalbėjome apie Kataloniją. Štai šią savaitę buvusios jų lyderio Karieso Pučdemono partijos veikėjai, besirengiantys naujiems rinkimams, jau atsisako nepriklausomybės siekių, pasisako už „bendradarbiavimą“ su Ispanija ir pan. Kodėl taip nutiko?
– Todėl, kad Katalonijos „nepriklausomybės krizė“ (pavadinkime šitą dalyką taip) buvo generuota iš užsienio – čia ispanai yra visiškai teisūs. Mes, beje, taip pat buvome teisūs, kai tyčiojomės iš K.Pučdemonto ir jo veikėjų, kurie pūtė žandus ir darė garsius pareiškimus, bet nepadarė jokių būtinų veiksmų nepriklausomybei siekti.
– Šią savaitę itin pastebimai pūtėsi vadinamųjų bitkoinų burbulas – tai ši kriptovaliuta kainuoja 11 tūkst. dolerių, tai krenta iki 9 tūkst. Ką galima patarti žmonėms, kurie Lietuvoje nuspręstų greitai pralobti?
– Už šito žaidimo stovi ne kažkokia ideologija, o stambusis kapitalas. Konkrečiai, čia vienas iš reikšmingiausių žaidėjų yra bankas „Golden Sachs“, kuris masiškai supirkinėja bitkoinus ir po to juos pardavinėja. Todėl šis procesas yra visiškai valdomas stambių lošėjų, kurie turi savo žaidimo schemą ir tos schemos nežinodamas negali net prisišlieti prie jų žaidimo modelio. Lygiai taip pat buvo žaidžiama su auksu, kurio kainą nustatė keli bankai laisvu susitarimu ir jokio „laisvos rinkos“ komponento ten nebuvo. Tam, kad stambieji lošėjai išloštų, absoliuti mažųjų lošėjų dauguma turi pralošti. Tokios taisyklės. Taip atsitiks ir bitkoinų atveju. Tačiau šis bitkoinų atvejis parodo bet kurių valiutų, sukurtų pagal dabartinį modelį, trapumą. Juk už visų šiuolaikinių valiutų stovi tik garsūs politikų pareiškimai ir nieko daugiau – viltys, tikėjimas, ritualai. Visi dabartiniai pinigai tėra fikcija. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad 2000 metais 1 litas turėjo gerokai didesnę perkamąją galią, negu šiandien turi 1 euras. Kadangi visose srityse šiuos valiutinius žaidimus lošia stambieji žaidėjai – ar tai būtų auksas, ar nekilnojamo turto burbulai, ar bitkoinai – tai kokius nors pinigus uždirbančiam eiliniam žmogui yra palikta labai nedaug galimybių nelikti plikai nuskustam, lyg tai vargšei aviai… Kitaip sakant, tas bitkoinas yra lygiai toks pats daiktas kaip euras ar doleris, tik jis pagrįstas naiviu žmonių tikėjimu, kad jie patys gali kontroliuoti jo vertę. O tai tik tuščia iliuzija, kaip ir visa dabartinė finansų sistema.
