www.respublika.lt
Didėjančių elektros, dujų sąskaitų ir kylančių kainų nebegalintys atlaikyti verslai pradeda uždarinėti duris. Užimtumo tarnyba skelbia gaunanti vis daugiau pranešimų apie planuojamus masinius atleidimus. Pirmieji valdžios pagalbos ir sprendimų nesulaukę krenta šeimos, smulkūs ir vidutiniai verslai.
Neseniai Užimtumo tarnyba pranešė, kad šiemet jau gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus (kai atleidžiama 10 proc. ir daugiau įmonės darbuotojų). Tai – 16 pranešimų daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu. Darbdaviai informavo apie įspėtus dėl atleidimo per 4,4 tūkst. darbuotojų – beveik dvigubai daugiau nei pernai (2,3 tūkst.). Per 80 pranešimų buvo gauta pandemijos laikotarpiu 2020 metais, tačiau tada atleidžiamųjų skaičius buvo mažesnis.
Atleidimų tik daugės
„Darbo rinkoje – paradoksali situacija. Rugpjūtį kone 30 proc. padidėjo darbo jėgos paklausa – laisvų darbo vietų platformoje – net 36 tūkst. pasiūlymų. Tuo pačiu regime didesnį atleidžiamų darbuotojų skaičių. Jei ekonominė situacija dėl energetinių išteklių krizės nesikeis, pranešimų apie numatomus atleisti darbuotojus skaičius gali augti. Visgi tai labiau gali paliesti mažesnes įmones, kurių finansinės atsargos nėra pakankamos atlaikyti tokius rinkos išbandymus”, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Šiais metais daugiausiai grupės darbuotojų atleidimų gauta iš apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo veiklą vykdančių įmonių. Pagal įmonių pateiktus pranešimus, didžiausi šių metų grupės darbuotojų atleidimai numatomi įmonėse „LTG Cargo” (1207), „Lietuvos paštas” (592 – tai pirminis planuotas atleisti darbuotojų skaičius, įmonė kas mėnesį tikslina skaičių), LTG INFRA (469), „Kaišiadorių paukštynas” (395), „Lietuvos geležinkeliai” (274), „Birių krovinių terminalas” (136).
Pasak G.Darulio, pirmąjį pusmetį pagrindinė darbuotojų atleidimo priežastis buvo susijusi su geopolitine padėtimi ir sankcijomis, o dabar jau atsiranda pavienių pranešimų, kuriuose nurodomas įmonės veiklos stabdymas dėl energijos kainų. Kai kurias įmones gali paliesti abu faktoriai.
Sąskaita išaugo dešimt kartų
Vienas pavyzdžių – nuo 2005 m. Kelmėje veikusi maitinimo įstaiga „Audit”. Įmonė neslepia, kad duris užvėrė dėl pakilusių elektros kainų. Norint jas padengti, dienos pietų pasiūlymą klientams tektų siūlyti už 60 eurų. Apie veiklos stabdymą verslas pranešė savo socialinio tinklo „Facebook” paskyroje. „Sąskaitos už elektrą kalba pačios už save. Paskaičiavome, jog, norint išsilaikyti, mums dienos pietų kainas tektų užkelti iki 60 eurų. Tai yra tiesiog absurdiška”, – skelbia kavinės vadovės Eurikos vardu pasirašytas įrašas.
Verslininkė neslėpė, kad per ilgus veiklos metus yra tekę išgyventi krizių: „Šiame versle esame nuo 1998 m., o su šia kavine per 18 metų darbo matėme visko, teko išgyventi ir 2008 m. krizę, ir po COVID-19 laikėmės dar pakankamai gerai, bet dabartinė situacija tiesiog šluote nušlavė mūsų įdarbį ir su pirmosiomis pakeltomis elektros sąskaitomis esame priversti užverti duris, nes įsiskolinti ir kaupti delspinigių negalime.” Kartu verslas paviešino sąskaitas už elektros energiją. Už liepos mėnesį sunaudotą elektrą sąskaita siekė 238,43 eurus, o už rugpjūtį sąskaita padidėjo dešimt kartų ir pasiekė 2399,22 eurus.
Verslininkė neslėpė skausmo, kad tenka uždaryti šeimos verslą ir įspėjo kitus. „Verslai, kurių sutartys baigiasi dar negreit, laikykitės ir ruoškitės, šios sąskaitos anksčiau ar vėliau jus pasieks ir, kad ir kaip gaila, bet teks matyti, kaip ilgai puoselėti verslai yra priverstinai uždaromi.
Ir pabaigai norime pasiųsti velniop mūsų valdžią, nes vienintelė „pagalba”, kurią jie pasiūlė, tai už jų siūlomas paskolas įsigyti ir susimontuoti saulės kolektorius. Na o pažadėtų COVID-19 išmokų dar taip ir nesulaukėme, pažadėti pinigai dar vis neišmokėti”, – nuoskaudų neslėpė verslininkė.
Be darbo liks neįgalūs darbuotojai
Apie tai, kad teks užverti įmonės duris, savo keliasdešimties darbuotojų komandai jau pranešė ir verslininkė Dalia Kučinskienė. Jos vadovaujama įmonė „Atropa”, teikianti siuvimo paslaugas, veikia daugiau kaip 30 metų, pastaruoju metu čia dirbo apie 40 darbuotojų. Nuo lapkričio jiems teks papildyti Užimtumo tarnybos klientų gretas. Moteris neslepia, kad kolektyvas jai buvo kaip šeima.
„Esame socialinė įmonė, kurioje daugiau kaip pusė dirbančiųjų yra negalią turintys žmonės. Deja, situacija prastėjo kasmet, dėl besikeičiančios socialinių įmonių politikos. Iš pradžių dalis darbo užmokesčio neįgaliesiems būdavo kompensuojama iš ES, vėliau iš Lietuvos biudžeto. Bet buvo priimtas sprendimas kompensuoti atlyginimą tik tiems darbuotojams, kurie turi I ir II neįgalumo grupę. Būtent tokių darbuotojų pas mus nebuvo daug, daugelis mūsų darbuotojų yra kurtieji. Dar prieš kelis metus turėjome beveik 80 darbuotojų, tačiau teko vis mažinti šį skaičių. Kaštai vis augo, o našumas nėra labai didelis”, – „Vakaro žinioms” pasakojo D.Kučinskienė.
Verslininkė neslepia, kad dar didesniu smūgiu tapo didėjančios elektros energijos sąskaitos. „Nors mūsų sutartyje yra fiksuoti tarifai, nuo rugpjūčio jie buvo pakelti be jokio įspėjimo. Per mėnesį sąskaita pakilo apie 500 eurų. Pasirodo, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba gali priimti sprendimą ir pakeisti kainas. Mane tokia žinia šokiravo. O mūsų įmonei tai kartu buvo ir paskutinis lašas. Nes tai ne pirmas kainų kilimas. Užpernai už dujas mokėdavome daugiausiai 1200 eurų, o jau pernai buvo apie 5000 eurų.
Girdėjau, kaip energetikos ministras kalba, esą verslui reikėjo anksčiau galvoti apie tai, kad kainos kils, ir ieškoti sprendimų. Aš tikrai domėjausi ir saulės elektrinėmis, bet mes negalime įpirkti tokios investicijos. Gal tai padės stambiam kapitalui, kuris turi resursų ir gali juos perskirstyti, bet tikrai ne smulkusis verslas ar šeimų verslai”, – sako D.Kučinskienė. Kaip skelbiama rekvizitai.lt platformoje, pernai įmonės pardavimo pajamos siekė 332 045 eurus, o grynasis nuostolis – 73 420 eurų.
D.Kučinskienė neslepia liūdesio dėl priimto sprendimo, o ypač dėl to, kad tai stipriai paveiks jos darbuotojų šeimas. Moteris mano, kad neįgaliems žmonėms darbą rasti kriziniu laikotarpiu nebus lengva: „Darbuotojai, išgirdę apie sprendimą, verkė. Atleidimo lapukų dar neišdavėme, bet įspėjome apie tai, kad įmonė bus uždaroma. Matau, kaip tai veikia žmones: kritusi motyvacija, darbuotojai nuleidę rankas, praradę viltį. Aš juos puikiai suprantu. Man gaila tų žmonių, kas juos priims į darbus? Artėja žiemos sezonas, nežinau, kaip šie žmonės išgyvens. Kai kurie užsakovai siūlė pagalbą – pirkti paslaugas ir su pakeltu įkainiu, kad tik neužsidarytume. Bet tai mūsų jau neišgelbės.
Nežinau, ką ir pati darysiu. Tapsiu Užimtumo tarnybos klientė, nes neturiu optimizmo, kad pavyks ir pačiai susirasti darbą tokiu metu, kai net stambios įmonės skelbia apie atleidimus.
Aš nesuprantu, kaip mūsų valdžia neranda sprendimų. Daugybė verslų, kurie atlaikė karantiną, šiandien neturi santaupų. Dalis iki šiol moka per karantiną atidėtus mokesčius. Man atrodo, kad smulkiajam ir vidutiniajam šeimos verslui labai reikalinga valstybės parama. Jeigu taip ir toliau, įmonės užsidarinės, atleidinės darbuotojus, o šiuos reikės išlaikyti valstybei. O juk valstybei daug labiau apsimoka, kai žmogus dirba ir gali mokėti mokesčius, nei tada, kai gyvena iš pašalpų.”
Kalbiname Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkę Ingą Ruginienę:
– Užimtumo tarnyba skelbia, kad darbdaviai informavo apie dvigubai daugiau atleidimų nei tuo pat metu pernai. Ar tai reiškia, kad situacija rimta?
– Kol kas nejaučiame, kad būtų labai rimta. Pandemijos metu buvo daug rimtesnė situacija – tuo metu nedarbas buvo užkopęs į rekordines aukštumas. Kol kas atrodo, kad viskas yra normos ribose. Rudenį dalis atleidimų visuomet susijusi su sezoniniu darbu, o dabar prisidėjo ir energetinė krizė.
Bus tokių, kurie užsidarys. Pirmiausia įprastai iškrenta įmonės, kurios ir taip buvo silpnos. Ne tik dėl energetinės krizės, kai kurios įmonės jau dabar skundžiasi, kad dėl kuro kainų nutrūkusios logistikos grandinės, trūksta žaliavų. Tam įtakos turi ir geopolitinė situacija. Deja, bet sugadinti santykiai su Kinija taip pat davė didelį neigiamą rezultatą.
– Girdime, kaip įmonės bando taupyti išteklius, mažina darbuotojų skaičių. Kas laukia darbuotojo, šiandien netekusio darbo?
– Kol kas darbo vietų yra. Dar visai neseniai darbdaviai garsiai sakė, kad labai trūksta darbuotojų, tad tikrai ne visose įmonėse yra gili krizė. Tad sakyti, kad dabar jau matomas juodžiausias scenarijus, negalima.
Be to, matome, kad garsiausiai apie sunkumus kalbama minint konkrečias dideles įmones, kurių veikla susijusi su sankcijomis. Tad gali būti, kad nepriklausomai nuo ekonominės situacijos, jose ir taip matytume masinius atleidimus. Tad vertinant grupinius atleidimus, visuomet reikia analizuoti kiekvieną įmonę individualiai.
– Neseniai premjerė Ingrida Šimonytė pasakė, kad verslas neturėtų tikėtis, kad visuomet esant krizei, valstybė verslui padės. Kaip vertinate tokią komunikaciją?
– Turbūt yra dvi medalio pusės. Iš vienos pusės, kai būna geri ekonominiai laikai, darbdaviai nepuola savo iniciatyva kelti atlyginimų ir dalintis pelnu. Be to, niekas niekuomet nenori stiprinti viešojo sektoriaus, o tik atėjus krizei, visi atsisuka į valstybę ir prašo pinigų. Tai yra mūsų vis dar neišmoktos pamokos.
Ir vis tiek Vyriausybė negali į tokius procesus žiūrėti atsainiai. Kažkodėl diskusijose apie minimalaus atlyginimo kėlimą visuomet girdime, esą tai gali sužlugdyti ekonomiką. Iš tiesų darbo užmokestis nesužlugdys ekonomikos, tai padarys gilių problemų, tokių kaip energetinė krizė, nesprendimas. Vyriausybė turi turėti aiškų planą ir garsiai apie tai kalbėti. Ypač kai jau girdime, kad nepavyks iš Europos komisijos išsiderėti tiek paramos ir pagalbos, kiek mums reikėtų. Tai yra labai blogai. Jeigu nepavyks stabilizuoti kainų, verslui bus labai sunku.
Parengė Justina Gafurova
