Portale 15min.lt paskelbtas straipsnis „Už“ ir „prieš“: A.Širinskienės atsakymai į medikų priekaištus dėl pagalbinio apvaisinimo. Jis pradedamas teiginiu, kad „Naujos kadencijos Seimas su Sveikatos reikalų komiteto pirmininke, teologijos mokslų daktare Agne Širinskiene priešakyje užsimojo grąžinti konservatyvų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, nors senasis Seimas po prezidentės veto jį atmetė ir patvirtino pažangų projekto variantą.”
Portalas kalbina Seimo narę, teiraudamasis, kokiais argumentais remdamasi ji atmeta medikų rekomendacijas. Čia pat pateikiami ir medikų argumentai, kurie yra priešingi Seimo Sveikatos komiteto pirmininkės nuomonei.
Antai, medikai teigia: Įsigaliojus embrionų skaičiaus ribojimui iki trijų, vienos procedūros metu galima naudoti tik 3 kiaušialąstes. Tačiau kadangi spermijų vaisinimo potencialo neįmanoma numatyti, vaisinant tris kiaušialąstes galima gauti tris, du, vieną arba nė vieno embriono (normaliu reiškiniu laikoma, kai vaisinasi 70 proc. kiaušialąsčių, taičiau nėra metodų, leidžiančių numatyti, kurios būtent kiaušialąstės vaisinsis). Pats apvaisinimo faktas gali būti konstatuojamas ne anksčiau, kaip praėjus 18 val. po lytinių ląstelių susijungimo. Nepavykus gauti embrionų, kitos kiaušialąstės tame cikle vaisinamos būti jau negali (in vitro kiaušialąstės apvaisinimui tinkamos 12 val.), todėl tektų hormoninės stimuliacijos ciklą kartoti. Šaldant perteklines kiaušialąstes, vis tiek procedūra turėtų būti perkelta į kitą ciklą, kadangi jau bus praėjęs tinkamas laiko periodas moters organizme. Taigi reikės laukti naujo moters ciklo, vėl skatinti tam tikrais vaistais ir vėl bandyti laimę. Ši procedūra, beje, ir brangesnė, kaip ir citozoplazminė spermatozoido injekcija, kuri yra dar mažiau natūrali ir nebūtinai veiksminga.
A.Širinskienė: Manau, kad medikai taip pat puikiai žino, kad yra atskiri pagalbinio apvaisinimo būdai, kurie suteikia labai dideles garantijas sukurti vieną ir gerą embrioną. Tarkime, citozoplazminė spermatozoido injekcija, kai pasirenkama kiaušialąstė ir spermatozoidas į ją injekuojamas. Šiuo atveju tikimybė sukurti embrioną yra labai didelė.
Medikai: Jei leidžiama sukurti tik tris embrionus, pasidaro beveik neįmanoma embrionų genetinė diagnostika, ir poros, kurios turi didžiulę riziką perduoti vaikui sunkias genetines ligas, praranda galimybę susilaukti sveiko vaiko, kadangi yra pakankamai didelė tikimybė, kad nebus nė vieno sveiko embriono. Beje, pagal įstatymą tuos visus nesveikus embrionus būtina perkelti į gimdą, o užsienyje tokios poros tam ir naudojasi pagalbinio apvaisinimo paslauga, kad apsaugotų savo būsimą vaiką nuo gyvenimo kokybę bjaurojančios ar net mirtinos ligos. Remiantis kitų šalių patirtimi, tikrai sveikam embrionui atrinkti reikia mažiausiai 8-10 embrionų.
A.Širinskienė: Kai yra genetinės ligos pavojus, leidžiama lytinių ląstelių donorystė, todėl neužkertamas kelias poroms susilaukti sveikų vaikų. Genetines rizikas medikai gali prognozuoti ir tuomet pasiūlyti pasinaudoti donorystės paslauga. Tačiau embriono atranka šiuo atveju negalima ir mes tikrai negalima rizikuoti žmogaus gyvybe.
Klausimai ir atsakymai sukuria objektyvumo įspūdį, tačiau yra vienas BET: A.Širinskienė objektyviai egzistuoja. Netgi nurodomos jos patarėjų pavardės. Tuo tarpu medikų pavardės neskelbiamos. Kodėl? Ko baiminasi medikai, turintys nepaneigiamus įsitikinimus? O gal portalui atsakinėja visai ne medikai? Tuomet kas šiame straipsnyje diskutuoja su A.Širinskine?
Daugiau skaityti ČIA.
„Respublikoje” paskelbtas kitas straipsnis šia tema „Įstatymo pataisos saugos embrionus ir leis atskleisti donoro tapatybę”.
Jame nurodoma, kad įstatymo pataisos apribojama sukuriamų ir į gimdą įkeliamų embrionų skaičius. Tikslų jų skaičių, bet ne daugiau tris, kaip tai nustato įstatymas, pasirinkti galės patys sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Siekiant išvengti pakartotinio moters stimuliavimo hormonais, kitoms pagalbinio apvaisinimo procedūroms atlikti galės būti šaldomos lytinės ląstelės. Esant reikalui, jos bus paimamos iš lytinių ląstelių banko ir sukuriami nauji embrionai. Embrionų šaldymas išlieka, tačiau jis bus taikomas tik išimtiniais atvejais, kai, esant nenumatytoms aplinkybėms (pvz., moters hiperstimuliacija), pagalbinio apvaisinimo procedūros tęsti neįmanoma.
Agnė Širinskienė. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Projektą teikę Seimo nariai Povilas Urbšys, Agnė Širinskienė, Ramūnas Karbauskis, Rima Baškienė, Rita Tamašunienė, Laurynas Kasčiūnas mano, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus.
„Įsigaliosiančiame įstatyme garantuojamas donorų, kurie nėra sutuoktiniai (sugyventiniai), anonimiškumas, leidžia teikti kompensacijas donorams, kas sukelia lytinių ląstelių komercializacijos pavojų. Taip pat įsigaliosiantis įstatymas neužtikrina adekvačios embriono apsaugos. Antai, nedraudžia embrionų eksporto ir importo, sukuria prielaidas neterminuotam embrionų saugojimui užšaldžius bei tokių embrionų sunaikinimui“, – sako įstatymo projekto iniciatoriai.
Projektu siekiama įteisinti vaiko, kuris yra pasiekęs pilnametystę arba anksčiau įgijęs visišką veiksnumą, teisę žinoti savo biologinius tėvus (donoro tapatybę). Tikimasi, jog ši įstatymo nuostata užtikrins Vaiko teisių konvencijos garantuojamą apsaugą vaikams, gimusiems pagalbinio apvaisinimo metu panaudojus donorų (ne sutuoktinio (sugyventinio) lytines ląsteles.
Ramūnas Karbauskis. Stasio Žumbio nuotr.
Anot LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio, prasidėjęs informacinis triukšmas, vengiant visuomenei paaiškinti, kad problema ne medicininė, o moralinė, yra akivaizdus verslo, užsiimančio pagalbiniu apvaisinimu, interesas. Jo teigimu, nebus leidžiamas embrionų ir lytinių ląstelių eksportas ar importas. „Embrionų ir lytinių ląstelių vežimas į kitas valstybes bus įmanomas tik jas vežantis asmeniniam gydymui. Tai svarbu todėl, kad embrionas – pradėta žmogaus gyvybė – nebūtų naudojamas eksperimentams užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje eksperimentams leidžiama naudoti tik iš užsienio atsivežtus embrionus. Išvardytos įstatymo pataisos tikrai nesukelia ginčo ir būtinos nuo sausio pirmosios įsigaliosiančiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme”.
„Mokslas įrodė, jog žmogaus embrionas yra gyvybė, tad prisiekę laikytis Lietuvos Konstitucijos, negalime ignoruoti jos 19 straipsnio, kuriame sakoma, jog „žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas”, – sako R. Karbauskis, norintis, kad visos šeimos galėtų sulaukti vaikų ir mūsų šalis įveiktų demografinę krizę.
„Valstiečių-žaliųjų” lyderis sako, kad partija išliks ištikima savo vertybiniam pasirinkimui, kad gyvybė nuo jos prasidėjimo momento negali būti naikinama ar naudojama eksperimentiniams tikslams.
Įvertinus aplinkybę, kad, priėmus projektą, sveikatos apsaugos ministrui reikės priimti projekte nurodytus poįstatyminius aktus bei pataisyti jau parengtus, iki 2017 m. liepos 1 d. nukeliamas įstatymo įsigaliojimo terminas.
Sveikatos apsaugos ministras iki 2017 m. birželio 30 d. turės priimti projekte nurodytus poįstatyminius aktus ir atitinkamai pakeisti tuos, kurie jau dabar yra rengiami Sveikatos apsaugos ministerijoje.
„Pozicijos” informacija
