Vertybinis lūžis. Stambulo konvencija: ar žmonija išsaugos moterį?

Europos valstybėse kyla judėjimas prieš Stambulo konvenciją, kurios pagrindinis tikslas, kaip teigia jos rėmėjai – apsaugoti moteris nuo smurto. Tačiau tikrasis konvencijos tikslas kiek kitoks – siekiamybė suvienodinti moterų ir vyrų socialinius vaidmenis.

Neseniai Slovakijos premjeras R. Ficas viešai pareiškė: „Kol būsiu Premjeras, kol abejonės dėl kontraversiškų Stambulo konvencijos nuostatų interpretacijos nebus pašalintos, kol Stambulo konvencijos nuostatų suderinimas su Slovakijos Konstitucija, ypač su santuokos, kaip vyro ir moters sąjungos, samprata nebus iki galo užtikrintas, tol niekada, kartoju, niekada nesutiksiu, kad Vyriausybė pateiktų Konvenciją ratifikavimui. Pakartoju, NIEKADA.“

Praėjusią savaitę ir Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė stabdyti Stambulo konvencijos ratifikavimą. Jai užkliuvo naujas lyties apibrėžimas konvencijoje – angliškai „gender“, o lietuviškai „socialinė lytis“. Tačiau tai papiktino Užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, kuris prieš keletą metų pasirašė šią konvenciją. Anot ministro, jokių kliūčių konvencijai ratifikuoti nėra.

Taigi, kas nutiko? Kodėl Stambulo konvencija supriešino politikus ir ėmė strigti Europos valstybių parlamentuose?

Apie tai „Pozicijos“ redakcija kalbasi su teisės filosofijos profesoriumi dr. Sauliu Arlausku.

Taigi gerbiamas profesoriau, kuriems pritariate? Ar tiems, kurie neįžvelgia jokių kliūčių konvencijai ratifikuoti, ar tiems, kurie Stambulo konvencijos ratifikavime mato pavojų tradicinėms vertybėms?

S. Arlauskas. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, dėl ko kyla ginčas. Priminėte, kad konvenciją pasirašė Užsienio reikalų ministras. Tačiau kilus ginčams dėl konvencijos sąvokų, kartu kilo ir abejonės, ar ministras įsigilino į konvencijos tekstą prieš ją pasirašydamas. Yra tokia auksinė taisyklė: prieš pasirašydamas sutartį, ją įdėmiai perskaityk, nes tai ateityje gali sukelti labai liūdnas pasekmes tiek tau, tiek tavo artimiesiems. Stambulo konvencija nėra sutartis tarp kelių žmonių. Tai tarptautinė sutartis, liečianti visus be išimties Lietuvos gyventojus.

Bet ministras teigia, kad Stambulo konvencijoje nieko Lietuvos žmonėms nepriimtino nėra. Priešingai, jam atrodo, kad Lietuvos žmonės tik laimės šios konvencijos nuostatas įtvirtindami Lietuvos teisinėje sistemoje. Neva nebereikės milžiniškų išlaidų, kurios tenka valstybei šalinant smurto prieš moteris pasekmes.

S. A. Nieko panašaus, konvencijoje yra ir mūsų pasaulėžiūrai abejotinų dalykų. Būtų normalu, jeigu konvencija kviestų tik šalinti smurtą prieš moteris. Ministras L. Linkevičius nepasako, kad joje kalbama ne tik apie smurtą prieš moteris, kurį būtina šalinti. Konvencijoje yra netgi atskiri sakiniai, nederantys su Lietuvos žmonių įprastiniu supratimu apie realybę. Pvz., konvencijos nuostatose vyrauja tokia asmens lyties apibrėžimo sąvoka gender. Lietuviškai – socialinė lytis. Konvencijos 3 straipsnio C punktas skelbia, kad lytis yra „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena. veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“.

Sutinku, kad socialiniai vaidmenys formuojami. Juos šeimose įvairiai supranta tiek vyrai, tiek moterys, nes šiuos vaidmenis lemia kultūrinės tradicijos ir žymia dalimi auklėjimas. Pvz., moteris triūsia virtuvėje, o vyras guli arba žiūri televizorių. Gali būti ir atvirkščiai. Šiuo požiūriu socialinio lyties vaidmens apibrėžimas negali nei šokiruoti, nei piktinti. Šokiruoja kitkas. Konvencijoje lyties apibrėžime faktiškai kalbama apie susiformavusius (išbaigtus) socialinius vaidmenis būdingus ir vyrams, ir moterims. Kitaip tariant, vyrų ir moterų socialiniai vaidmenys gali būti arba privalo būti suprantami kaip vienodi, t.y. lyties (socialinės lyties) požiūriu skirtumo tarp vyro ir moters turėtų nebelikti. Tiesa sakant, sunku tai suvokti. Kad ir kaip galvočiau, vyrą nuo moters vis tiek skiriu.

Gal Jūs ne taip interpretuojate šios sąvokos apibrėžimą? Kai sakoma, kad socialiniai vaidmenys būdingi vyrams arba moterims, nenorima pasakyti, kad vyro ir moters socialiniai vaidmenys yra suvienodinami. Vadinasi, moteris su vyru ir nepainiojami.

S.A. Būtų teisinga, jei nebūtų kitaip. Antai, sakinys pirmame Konvencijos straipsnyje, kuris apibrėžia konvencijos tikslą, nurodo, kad jos tikslas – „paremti (promote) substantyvią vyro ir moters lygybę“. Konvencijos vertėjai į lietuvių kalbą žodį substantyvus išvertė realus. Tokiu būdu dėl netikslaus šio termino vertimo nuo Lietuvos žmonių gali būti paslėptas tikrasis konvencijos tikslas – sulyginti vyrą su moterimi substantyviai, o tai iš esmės reiškia materialų lyčių suvienodinimą. Jei substantyvus reikštų tik realus, tai ir angliškame tekste būtų atitinkamas žodis real (reality, realybė). Kad būtų aiškiau, pažvelkime, kaip verčiame žodžių junginį substantive law. Tai materialinė teisė. Dėl tokio vertimo niekas ir nesiginčija. Materialinė teisė skiriama nuo procesinės teisės. Būtų absurdas, jeigu verstume reali teisė, tarsi kalbėtume apie realią arba nerealią teisę. Turint galvoje šį substantyvios vyro ir moters lygybės tikslą, įrašytą konvencijoje, reikia atitinkamai ir aiškinti gender sąvoką. Štai kodėl konvencija yra neaiški ir kodėl jos ratifikavimas stringa ne tik Lietuvoje.

Tačiau tai, ką sakote, galima laikyti teorija. Realiai planuojamas ne lyčių suvienodinimas, o kova su moterų diskriminacija.

S.A. Anaiptol. Konvencijos aiškinamasis memorandumo 53 punktas, sako, kad konvencijoje įtvirtinta nediskriminavimo dėl socialinės lyties tapatybės nuostata apima translyčius, transeksualus, transvestitus, vyrus, kurie rengiasi moteriškais rūbais ar atvirkščiai, t. y. visus tuos, kurių socialinės lyties tapatybė neatitinka lyties, kurią gavo gimdami. Taigi pagal konvenciją kiekvienas asmuo turi savąją lyties tapatybę – asmuo gali būti arba vyru, arba moterimi, arba nei vyru, nei moterimi, arba ir vyru, ir moterimi ir t.t.

Kita vertus, konvencija skatina atsisakyti vyriškumo ir moteriškumo kategorijų, priimti visas seksualines praktikas ir pagal jas spręsti apie lytinę tapatybę. O juk būtent tokias praktikas konvencija siekia įdiegti per švietimo sistemą – konvencijos 11 ir 12 str. įpareigoja valstybę remti mokslinius tyrimus, skatinti vyrų ir moterų socialinio ir kultūrinio elgesio modelio pokyčius siekiant išnaikinti papročius, tradicijas bei visą kitą praktiką, grindžiamą stereotipiniais moterims ir vyrams priskiriamais vaidmenimis.

Bus keičiamos formaliojo švietimo bei mokymo programos – į jas bus įtraukti socialinės lyties, lytinės orientacijos, lyties tapatybės aspektai.

Atrodo, nemokame tinkamai išversti angliško teksto į lietuvių kalbą, kad visiems būtų aišku, ką reiškia socialinė lytis, substantyvi lygybė?

S.A. Deja, Stambulo konvencijos atveju yra taip. Ir žinau, kodėl taip nutiko. Dėl Stambulo konvencijos neatitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai diskutavome Vyriausybės rūmuose su grupe Premjero ir ministerijų patarėjų. Vienas iš jų paaiškino, kad pagal nusistovėjusią tvarką konvencijos tekstą vertė kalbininkai. Pasakiau, jog tai nenormalu, nes kalbininkas gali gerai išmanyti bendrinę kalbą, bet jis nėra specialiųjų dalykų žinovas. Ar šiuo atveju kalbininkas gali būti kompetentingas lyčių ir socialinių vaidmenų filosofijos klausimu?

Nejau kelių sąvokų netikslus vertimas į lietuvių kalbą gali nulemti konvencijos turinio visumą ir jos įgyvendinimą Lietuvoje?

S.A. Lietuvos įstatymų leidėjas praktikoje turės taikyti ne lietuviškąjį vertimą, o laikytis originalaus, nelietuviško teksto. Taigi privalėsime veikti taip, kaip konvencijoje iš tikrųjų yra parašyta originalo kalba. Šiuo požiūriu gender ir substantyvios lygybės sąvokų adekvatus supratimas yra lemtingas. Ne tik šios kelios sąvokos kelia konvencijos taikymo problemą. Tarkime, konvencijoje kalbama apie gender identitetą, bet nėra apibrėžimo kas tai?

Arba nepaaiškinama apie biologinės lyties (sex) ir socialinės lyties (gender) santykį. Ir visai nesuprantama, kai naudojama asmens identiteto sąvoka, nepaaiškinant koks jos ryšys su seksualinės ir socialinės lyties identitetų. Arba kritikuojami stereotipiniai socialiniai vaidmenys ir nėra jų apibrėžimo. Arba dar blogiau,- nėra nestereotipinių socialinių vaidmenų apibrėžimo.

Kaip mokytojas paaiškins pirmaklasiui apie nestereotipinius socialinius vaidmenis, jeigu jis ir pats nežino tokio vaidmens apibrėžimo?

Pagaliau visuotinai žinoma, kad teisinio dokumento taikymas yra įmanomas, jei yra aiškus pagrindinių ir nepagrindinių sąvokų turinys. Kaip galima teisiškai naudoti pav. socialinio identiteto sąvoką, jei neapibrėžiama, kas tai yra? Paklauskite bet kurio teisininko, ar jis žino, kas yra socialinis identitetas? Nemanau, kad į tokį klausimą jis lengvai atsakys.

Konvencijoje kalbama ir apie draudimus diskriminuoti seksualinės orientacijos atžvilgiu. Tačiau mūsų Konstitucijoje skelbiama pvz., kad „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Joje matyti aiškus lyčių skirtumo pabrėžimas ir tai, kad Konstitucija neleidžia įteisinti vienos lyties asmenų santuokų. Kas nutiks su tėvų konstitucine teise auklėti vaikus pagal savo dorovinius įsitikinimus? Kaip ratifikavus Stambulo konvenciją, būtų sprendžiamas Konvencijos ir Konstitucijos prieštaravimo klausimas?

S.A. Deja. Lietuva, ratifikavusi konvenciją, nebegalės teisintis, jog Konstitucija prieštarauja konvencijai. Konvencijos 4 straipsnio 2 punktas įsakmiai nurodo: jei Konstitucija nenumato vyro ir moters lygybės (reikia manyti materialios lygybės, nes mūsų Konstitucija tikrai numato visų piliečių lygybę prieš įstatymą), tai Lietuva privalės atitinkamai keisti Konstituciją. Jeigu jos nepakeis, bus kaltinama tarptautinių įsipareigojimų nevykdymu.

O kokiu būdu be triukšmo, be žmonių pasipiktinimo pakeisti pvz., Konstitucinę nuostatą, jog santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, į nuostatą, kad santuoka sudaroma laisvu dviejų asmenų susitarimu? Arba pvz., konstitucinę nuostatą, kad tėvai turi teisę auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus, į nuostatą, kad tėvai privalo auklėti savo vaikus pagal Stambulo konvencijos dvasią?

Žinoma, mūsų politikai galės kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydami „išaiškinti“.

Jau dabar girdime siūlymus, kad Konstitucinis Teismas išaiškintų, ką reiškia lytis. Tai reikštų, kad Konstitucinio Teismo teisėjai būtų „įsprausti į kampą“ ir susidurtų su itin sunkia politizuota užduotimi – paaiškinti, jog pagal mūsų Konstituciją vyras gali būti moterimi arba atvirkščiai. Manau, ne Konstitucinis Teismas, o įstatymų leidėjas privalo spręsti Stambulo konvencijos ir mūsų Konstitucijos suderinimo klausimą.

Jūs siūlote, kad Stambulo konvencijos likimą Lietuvoje spręstų Seimas?

S.A. Manau, Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Seimas šiuo metu elgiasi protingai. Patys konvencijos teksto kūrėjai turėtų pakomentuoti, ką atskiros konvencijos sąvokos reiškia, ir moksliškai pagrįsti, kokiu būdu gender požiūriu vyrą nuo moters galima atskirti. O jeigu vis dėlto mums tektų spręsti Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimą, manau, ne Konstitucinis Teismas ir ne Seimas, o Lietuvos piliečiai referendume turėtų spręsti, ar jie priima revoliucinę vertybių skalę, pagal kurią lyčių identifikavimas ir socialiniai lyčių santykiai tampa tik susitarimo reikalu. Kaip ir dvigubos pilietybės klausimas, Stambulo konvencija liečia kiekvieną Lietuvos gyventoją asmeniškai. Jeigu rengsime referendumą dėl dvigubos pilietybės, tai kartu galėtume spręsti ir kitus Konstitucijos pakeitimo klausimus, kurių reikalauja Stambulo konvencija.

Neseniai žiniasklaidą užtvindė įvairaus senumo prisiminimai apie seksualinį priekabiavimą. Kaip šiame kontekste atrodo Stambulo konvencija? Kalbama, kad ji skatins pranešimus ir įskundimus apie panašaus pobūdžio priekabiavimą.

S.A. Tų seksualinio priekabiavimo istorijų nekomentuosiu. Manau, tikrai blogai, kai peržengiamos padorumo ribos, kai moteris tampa vyro auka. Šiose seksualinio priekabiavimo demaskavimuose matau ir pavojų visiškai pasmerkti tai, kas natūraliai, substantyviai būdinga vyro ir moters santykiams. Vyro negali nežavėti moteris. Moters – vyras taip pat. Moteris vyrui – tai gamtos slėpinys. Vyras moteriai – irgi. Noras atskleisti šį slėpinį užkoduotas vyro ir moters prigimtyje. Taigi, kas yra priekabiavimas? Daugeliu atvejų – tai žaidimas, flirtas ir pan. Kur yra riba tarp to, kas natūralu, moralu ir kas jau nepadoru? Manau, jog tai kiekvienos unikalios situacijos dalykas.

Nuogąstaujama, kad valstybė už bet kokį seksualinį priekabiavimą, diskriminavimą lyties ar lyties tapatybės pagrindu įtariamiesiems padariusiems (ar tariamai padariusiems) šias veikas galės taikyti baudžiamąjį persekiojimą, nesiremdama vien aukos paduotu skundu ar pareiškimu. Ar šia konvencija nesiekiama kontroliuoti intymiausias žmogaus gyvenimo sritis, ar taip nekuriamas naujas galingas žmonių persekiojimo instrumentas, būdingas totalitarinėms valstybėms? Ar šis instrumentas nebus naudojamas politikoje siekiant iš politinės arenos eliminuoti netinkamus varžovus?

S.A. Yra tiesų, kurios nuo žmogaus fantazijos nepriklauso. Žmogaus protas nori to, ar nenori, priverstas skirti vyrą nuo moters kaip biologinį faktą. Iš to ir kildinama atitinkama pasaulėžiūra – pasaulį matyti per vyriško ir moteriško pradų skirties prizmę. Suprantu, kad Stambulo konvencija nedera su tokia pasaulėžiūra, kad ji atveria kelią prievarta diegti kitokius įsitikinimus ir eliminuoti tradicines pažiūras į vyrą ir moterį ar net bausti už jų propagavimą. Galvoju, jog tai sunkiai dera su žmogaus orumu, sąžinės, tikėjimo, žodžio laisve, kuo iki šiol didžiavosi visas Vakarų pasaulis.

Pabaigai. Jūs vis dėlto linkęs skirti žmogų pagal lytį. Kaip skaitytojui žinoti, kokiu pagrindu lytis galima atskirti, kartu nesudarant prielaidų moters diskriminavimui?

S. A. Būtent materialiniu, tiksliau – biologiniu pagrindu. Tik moteris nešioja užsimezgusią gyvybę. Iš to ir kyla moters ypatingas socialinis vaidmuo, niekaip nesulyginamas su vyro socialiniu vaidmeniu. O kad moteris nebūtų diskriminuojama, vyras turi prisiimti socialinį vaidmenį saugoti, globoti būsimą kūdikį nešiojančią moterį. Tik taip natūraliai šeimoje, kur vyrauja abipusė pagarba ir ištikimybė, nusistovi nediskriminacinis santykis. Toks santykis yra tradicinis stereotipas. Tačiau, kuo jis blogas? Kodėl reikia su juo kovoti? Kam reikia ant moters pečių užkrauti naštą, kurią lengviau pakelia vyras?

Ačiū už pokalbį.