Keistas lopšines mūsų propromočiutės mažyliams dainuodavo… Už tokias šiais laikais vaikų teises emociniu smurtu apkaltintų ir be peilio papjautų.
Baisi teta Autonazija
Liūlia liūlia mažutėlį,
Yra bute baubas!
Jei nemigsi, tai išneš,
Jei užmigsi, tai paliks.
Siaubas kažkoks! Nesuprasi, ar vaikelis liūliuojamas, ar gąsdinamas. Baust be jokių šnekų! Dėl visa ko…
Nūnai vaikų gąsdinti negalima, užtat reikia atsigriebti gąsdinant suaugusius. Malonu ką nors įbauginti, ypač kai pats esi ne iš drąsiųjų, tikro ar išsigalvoto baubo bijai taip, kad nors medin lipk, tik medin lipt irgi baisu, dar koks paukščiukas kirmiu palaikys ir nusineš kaip Didvyžių zylė šerną už stimburio nutvėrusi. Kai ir kiti bijo, kažkaip jaukiau pasidaro, o jei kažkas nebijo, bet privalo tavo diktuojamoms taisyklėms paklusti – ohoho, tiesiog visa galva aukštesnis už anuos pasijunti!
Vos pabandoma bent puse lūpų prabilti apie galimą eutanazijos įteisinimą, kaipmat pragysta nedarnus, bet griausmingas protestuojančių balsų choras. Pensininkus išmarinti kėsinatės! Dievo nebijot! Norit utilizuoti ir organus parduoti! Teisės neturit spręsti, kam gyventi, o kam mirti!
O patys, teisuoliai, turit teisę apie svetimą gyvybę spręsti? Dievobaimingieji, ar bent viena ausim girdėjot apie mizerikordiją – dar viduramžiais naudotą mirtinai sužeistiems riteriams pribaigti Viešpaties Gailestingumo Durklą? Tikrai manote, kad apraizgytais metastazių ketvirtos stadijos vėžininkų organais prekiaujama? Na, o jau mūsų pensininkus tai pensijų reformos beigi nuolat gerėjantis gyvenimas išmarins be jokių eutanazijų…
Įdomus faktas: iš gausybės keikiančių eutanaziją gal tik kas aštuonioliktas žino, kas ta eutanazija yra ir su kuo ji valgoma, ir gal tik kas dvidešimt devintas sugeba rašyti be klaidų. Nepaskaitinėjęs tulžingų komentarų net neįsivaizduotum žmogus, kiek klaidingų žodžio „eutanazija“ versijų įmanoma išgalvoti. Man labiausiai patiko Autonazija: skamba kaip mėgstančios pamokslauti ir nepakenčiančios jokių prieštaravimų trečios eilės tetulės vardas.
Turbūt eutanazijos priešininkai yra sadistai, besimėgaujantys nepagydomai sergančio ligonio kančiomis. Arba paranojikai, įsitikinę, kad godūs artimieji tik ir tyko progos juos medikų rankomis nudaigoti, kuo greičiau turtelį pasiglemžti. Arba ir tai, ir tai kartu – nesupaisysi… Bet kad dauguma nelabai tenutuokia, ką taip nuožmiai keikia – faktas kaip blynas! Kitaip nesiūlytų „išimtinės entazazijos“ užkietėjusiems nusikaltėliams: mirties bausmė nevadintina nei eutanazija, nei Autonazija, nei dar kokiais panašiai talentingais naujadarais, nes eutanazija nėra bausmė ir negali būti priverstinė. Eutanazija – tai paskutinė mielaširdystė, malonė, kurią vienintelę dar įmanoma suteikti nebepakeliančiam kančių nebepasveiksiančiam ligoniui. Ne, ji netaikoma sunkiai sergantiems, bet dar pagydomiems; ne, ji netaikoma vaikeliui, žviegiančiam iki pamėlynavimo, nes tėvai nenupirko naujausio modelio smartfono; ne, ji netaikoma panelytei, besiveržiančiai nusižudyti dėl pasirinkusio ne panelytę, o jos draugę gražuolio; ne, ji netaikoma senukams, kurių palikimo gviešiasi paveldėtojai! Ji skirta tik tam, kam iš tikrųjų neįmanoma padėti kitais būdais, ir tik tada, kai to prašo pats kenčiantysis. Įsikibusio į blėstančios gyvybės likučius nei medikai, nei artimieji neprivers rinktis to, ko jis pats nenori rinktis.
Tiesa, kartais visiškai bejėgis žmogus nebeįstengia paprašyti paskutinės malonės. Tuomet padėtis nepaprastai sudėtinga. Gal išeitis – suteikti teisę iš anksto, kol kūnas dar tvirtas, o protas neaptemęs, išreikšti savo valią raštu, reikalaujant arba griežtai atsisakant eutanazijos beviltiškos ligos atveju? Čia jau įmanomi rimti kliuviniai. Ką reiškia „beviltiška“? Kas, jei žmogus persigalvos? Ir taip toliau. Kaip tik todėl būtina svarstyti šį opų klausimą kuo nuodugniau, įsiklausant į visus argumentus, užuot klykus ir kojom trypus. O išsamiai apsvarsčius išleisti teisingą ir išmintingą įstatymą. Aha, išmintingą… Vargeli tu mano, taigi čia ir glūdi didžiausias pavojus: patikėti tokio rimto dalyko mūsų įstatymdaviams negalima! Juk jie įpratę kaip? Tykšt, šliopt, pakepėm įstatymą, pusžalis ar susvilęs, žinokitės, mums patiems savo patiekalo valgyt nereiks. Neleistina taip elgtis su eutanazijos įstatymu! Beje, su kitais įstatymais irgi neturėtų būti leistina, nes neapgalvoti (švelniai tariant) įstatymai jau ne vieną žmogų iki savižudybės privarė…
Šiaip ar taip, neabejotina: jei eutanaziją įmanoma įteisinti, ji privalo būti nemokama visiems, tiek milijonieriams, tiek elgetoms, kitaip prasidės šlykščiausias piktnaudžiavimas, kuriuo tuoj pat pasinaudos gailestingos mirties priešai, reikalaudami naikinti ne piktnaudžiavimą, bet patį įstatymą.
Dar vienas įdomus reiškinys: kad ir kokio plauko būtų „Pro-Laiferiai“, gyvybės jie iš tiesų negerbia. Nei eutanazijos, nei abortų, nei mirties bausmės priešininkai neprotestuoja prieš karus, nereikalauja uždrausti armijų ar pabūklų, kurių paskirtis – žudyti ne tik priešo karius, bet ir nekariškius, tiek sukriošusius senelius, tiek mažus vaikelius. O ir patys nesivaržo sprogdinti klinikų, kuriose, jų manymu, žudoma, nepaisydami niekuo dėtų prašalaičių. Dar gražiau: neseniai Alabamoje išleistas įstatymas, draudžiantis abortus be jokių išlygų, ne tik tada, kai nėštumas yra išžaginimo pasekmė, bet net tada, kai jis pavojingas motinos gyvybei. Siūlyti kokios nors apčiuopiamos pagalbos taip aršiai ginamiesiems (apkuopti nepasikeliantį ligonį, pamaitinti, patalynę pakeisti, pavartyti, kad pragulos gyvo nesupūdytų, išauginti ir išleisti į mokslus gimdymo metu žuvusios motinos kūdikį) Gyvybės Sergėtojai kažkodėl nesiveržia…
Bandyti kalbėtis su fanatikais beviltiška. Jie girdi ir mato vien tai, ką patys nori girdėti ir matyti. Susibūrus tokių pat teisuolių miniai, neklystantysis skanduos lozungus ir švaistysis plakatais; jei bendraminčiai išsilakstys, kiūtos kertėn įsibrukęs ir susigūžęs burbės panosėj: palaukit, palaukit, ateis Baisi Teta Autonazija, nusivynios susmirdusius autus, visus jus autais išsmaugs!
Juokingiausia – kad būtent tokie burbekliai nurodinėja, kaip gyventi ir kaip mirti mums visiems…
„Pozicijos” redakcijos prierašas: niekas negali inicijuoti žmonių žudymo.Bet koiu pretekstu. Tai mirties kultūros kelias.
