Vidas Rachlevičius. Apie Prancūziją

1959 m. nuotrauka iš dalies paaiškina prancūzų mentalitetą: vaikai kieme žaidžia su netikra giljotina.

Vyresnioji karta turbūt prisimena garsųjį šūkį Liberté, égalité, fraternité!, kuris buvo gana artimas ir sovietinei sistemai. Nerūpestingi prancūzai plaukė pasroviui, buvo Briuselio biurokratijos aktyvistai, politikos elitas laikėsi stručio, sukišusio galvą į smėlį taktikos, o tuo metu šalyje kaupėsi problemos ir įtampos.

Šalies kariškiai du kartus atliko labai rizikingą demokratijos sąlygomis veiksmą – perspėjo E. Macroną, kad šalyje daugėja teritorijų, kuriose negalioja Prancūzijos įstatymai, ten įsitvirtino šariato teisė, nekontroliuojama migracija griauna šalies socialinę ir politinę sistemą. Į tai niekas nereagavo. Būtina suprasti, kad nekontroliuojama migracija ir Europos islamizacija bus pagrindinis akcentas ir per kitose šalyse vyksiančius rinkimus.

Kaip matome, pastaraisiais dešimtmečiais smurtas tapo kairiųjų prerogatyva ir veikimo būdu.

Ir štai dabar, kai M. Le Pen NS laimi, visas Europos meinstrymas, politikai ir apžvalgininkai pradėjo sutartinai aikčioti ir skėsčioti rankomis. Tačiau ir vėl niekas sąžiningai nekalba apie tokio posūkio priežastis. Meinstryminė žiniasklaida trimituoja apie NS pavojus, bet kažkodėl beveik niekas neakcentuoja, kokią grėsmę Prancūzijai ir visai Europai kelia antrą vietą užėmęs ir santykinai nelabai daug atsilikęs Naujasis liaudies frontas, kurį sudaro komunistai, kairieji radikalai, socialistai, anarchistai, žalieji ir visos kitos „progresyviosios“ jėgos. Jie atvirai pasisako, pavyzdžiui, už turtingųjų išbuožinimą ir kitas didžiosios prancūzų revoliucijos „vertybes“ (žr. nuotrauką).

Vos paskelbus pirmojo turo rezultatus, šitas gaivalas vėl išvirto į gatves ir ėmė deginti, griauti, niokoti. Kaip matome, pastaraisiais dešimtmečiais smurtas tapo kairiųjų prerogatyva ir veikimo būdu. Matai, jie nesutinka su rezultatais… Šiąnakt vėl užvirė gatvės mūšiai. Bet meinstrymui tai – ne esmė. Keli vyriausybės ministrai bando aiškinti, kad ir vieni, ir kiti kelia pavojų šaliai, bet tai – balsas tyruose. Prancūzijos visuomenė ryškiai poliarizavosi.

Būtina suvokti esminį dalyką: už NS dabar balsuoja sveikas protas – vidurinioji klasė ir dirbanti Prancūzija, ir, kaip rodo apklausos, šis elektoratas visiškai nelaiko savęs kraštutiniais dešiniaisiais. Vaizdžiai tariant, M. Le Pen daugiau nei dešimtmetį intensyviai detoksikavo NS ir dabar, nepaisant to, kad politiniai oponentai ir žiniasklaida iš inercijos jį vadina ultradešiniaisiais, tai yra visiškai normali dešinioji partija. Štai keli svarbiausi NS rinkimų pažadai. Spręskite patys.

IMIGRACIJA. NS politinės platformos centre – griežtesnė imigracijos politika. Pirma, NS pažadėjo panaikinti tvarką, pagal kurią vaikai, gimę Prancūzijoje dviem tėvams užsieniečiams, sulaukę 18 metų automatiškai įgyja Prancūzijos pilietybę.

Tam, kad jie galėtų gauti pilietybę, jie taip pat turi gyventi šalyje tuo metu, kai jiems sukanka 18 metų, ir nuo 11 metų būti pragyvenę šalyje ne mažiau kaip penkerius metus. „Automatiškas Prancūzijos pilietybės įgijimas nebepateisinamas aštuonių milijardų žmonių pasaulyje, kai kasdien daugėja įrodymų, kad žmonės nesugeba integruotis ir asimiliuotis“, – sako potencialus premjeras 28 metų Jordanas Bardella. Taip pat bus apribotos nelegalių imigrantų galimybės naudotis medicinos paslaugomis, paliekant tik skubią pagalbą.

SOCIALINĖ APSAUGA. NS pažadėjo atsisakyti E. Macrono pensijų reformų, kuriomis buvo padidintas pensinis amžius. Jis sugrąžintų ankstesnį 62 metų pensinį amžių. Tiems, kurie pradėjo dirbti iki 20 metų ir išdirbo 40 metų, būtų leista išeiti į pensiją sulaukus 60 metų.

Socialinės išmokos būtų skiriamos tik Prancūzijos piliečiams arba tiems, kurie Prancūzijoje dirbo bent penkerius metus. Planuojama sumažinti socialines pašalpas ir socialinę paramą nepilnamečių recidyvistų šeimoms. 16 metų ir vyresni paaugliai bus teisiami kaip suaugusieji. Prancūzijos policijai, kuri garsėja bekompromisiu požiūriu į riaušininkus, smurto atvejais būtų automatiškai taikoma „savigynos prezumpcija“.

Vienas iš labiausiai aptariamų saugumo manifesto klausimų – draudimas dvigubą pilietybę turintiems asmenims dirbti „jautriose strateginėse pareigose“, pavyzdžiui, gynybos srityje. Šios pareigos būtų skirtos tik prancūzams. Politiniai oponentai vadina šį pasiūlymą diskriminaciniu ir veidmainišku.

UŽSIENIO POLITIKA. NS pažadėjo sumažinti Europos Sąjungos finansavimą 3 mlrd. Eur per metus, o tais pinigais būtų kompensuojamos PVM mažinimas šalies viduje.

NS žada ir toliau remti Ukrainą, tačiau Prancūzijos karinė parama gali būti sumažinta. NS taip neketina tiekti Ukrainai galingų raketų ir neplanuoja siųsti į Ukrainą Prancūzijos karių.

NS remia Izraelį ir nepritaria Palestinos valstybės pripažinimui.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Aštuoni šimtai šešiasdešimt antroji (liepos 4) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Agresoriaus kanalai skelbia, kad per birželio 30 d. ukrainiečių smūgį Henichesk rusų grupuotės „Dnepr“...

Rinkimai Prancūzijoje: Kairiųjų kerštas?

Prancūzijos parlamento rinkimų antrojo turo kandidatai pasirikiavo kovine tvarka. Po Nacionalinio susivienijimo (Rassemblement National, RN) pergalės birželio 9...

Dana Kurmilavičiūtė. Latvijos reportažai (6). Žaliosios damos valdose

Į Dundagą po įtemptos žurnalistinio darbo dienos atvykome jau gerokai pritemus. Prieblandoje storos pilies sienos atrodė paslaptingai ir...

Žinių radijas: dėl ko laužomos ietys?

Žinių radijuje vyko V.Sinicos diskusija su A. Kasparavičium. R.Musnickas siekė laidos ne apie Škirpą, bet išėjo kone vien...