Įsivaizduokite slogų sapną: aukštai iškėlęs jus laiko milžinas. Staiga jūs pastebite, kad to milžino kojos molinės ir jos ima aižėti. Plyšiai vis didėja ir nėra jokių veiksmingų priemonių tam sustabdyti. Kas bus, kai jis subyrės? Krisiu iš aukštai žemyn, būsiu palaidotas po nuolaužomis?
Jūs atsibundate išpiltas šalto prakaito… Tačiau tai gali būti ne sapnas, o realybė ir tas milžinas yra Europos Sąjunga, kuri susidūrė su ištisu rinkiniu egzistencinių iššūkių. Vieni – jos pačios nevykusios politikos arba visiško neveiklumo padariniai, kiti – nuo jos nepriklausantys, bet užprogramuoti. Tačiau akivaizdu, kad buvo tik laiko klausimas, kada visa tai aktyvuosis.
Stikliniuose Briuselio bokštuose sėdintiems biurokratams, su ta sistema susitapatinusiam juos aptarnaujančiam personalui bei realybę neigiantiems sotiems dvaro politologams viskas atrodo pakankamai neblogai, bet dabar trumpam suspenduokime euroreliginius įsitikinimus bei interesus, tikrą bei apsimestinę meilę Briuseliui, padėkime į šalį baimes laisvai reikšti savo mintis ir atviromis akimis pasižiūrėkime į dabartinę ES iš šalies. Pažvelkime tik į kelis „karščiausius“ iššūkius ir į ES gebėjimą į juos adekvačiai reaguoti.
Kad geriau suprastume milžino ir jo nekarūnuotos valdovės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel veiksmų arba neveikimo logiką bei įvykių kontekstą, turime padaryti nedidelį ekskursą.
Daugelis dvarų turėjo savo juokdarius, kuriems buvo leidžiama kalbėt daugiau nei visiems kitiems ir jie dažnai pasakydavo tai, kas pačiam valdovui būtų neparanku. Maskva turi Vladimirą Žirinovskį, o Briuselis – įtakingą eurofanatiką Guy Verhofstadtą, buvusį Belgijos premjerą, Europos Parlamento narį nuo 2009 metų. Paminėsiu tik kelias jo tezes. Pernai rugsėjį Londone vykusiame susitikime su „Brexito“ priešininkais jis kalbėjo: „Rytojaus pasaulio tvarka nėra nacionalinių valstybių pasaulis. Tai yra pasaulio tvarka, kurią lemia imperijos.“
Kitą jo mąstymą, veiklą ir iniciatyvas apibendrinančią mintį jis pasakė interviu „New York Review of Books“: „Globalizuotame pasaulyje suverenitetas neegzistuoja“. Tokia mąstymo logika bei kryptis dominuoja ir aukščiausių Briuselio institucijų kabinetuose. Bet grįžkime prie temos.
Dar niekada ES nebuvo tokia silpna ir dabar ją visiškai atvirai bei įžūliai šantažuoja Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Kaip žinia, šantažuojami ir reketuojami tik silpni, negalintys apsiginti ir pažeidžiami. Visos trys sąlygos tinka ES. Juk niekam į galvą nešauna šantažuoti JAV, Kinijos, Didžiosios Britanijos ar kitų šalių.
Dar niekada ES nebuvo tokia silpna ir dabar ją visiškai atvirai bei įžūliai šantažuoja Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Kaip žinia, šantažuojami ir reketuojami tik silpni, negalintys apsiginti ir pažeidžiami. Visos trys sąlygos tinka ES. Vidas Rachlevičius ES niekada neturėjo ir dabar neturi nei geopolitinės valios, nei galios. Šias silpnybes puikiai mato bei sumaniai išnaudoja varžovai. Tos silpnybės labai išryškėja krizių laikais.
Akyli varžovai mato ne imperiją ir ne galios centrą, o turtingą bei puošnią, bet veidmainišką, visiškai pasiklydusią, plepaluose paskendusią ir adekvačiai į iššūkius nesugebančią reaguoti nerangią struktūrą, kuri nesugeba atlikti jokio veiksmo ir net pačiais rimčiausiais klausimais „reiškia susirūpinimą“. Dabartinė migrantų krizė, kurią net ir nuosaikesni politikai jau įvardija invazija, turi dvi pagrindines priežastis.
Pirma: ES nesugebėjo padaryti jokios įtakos karui Sirijoje, kuri yra ne kažkur pasaulio pakraštyje, o jos pašonėje. Tas pats pasakytina ir apie Ukrainą bei Libiją. Tai rodo, kad „imperija“ net nesugeba kontroliuoti įvykių savo pasienyje.
Antra: Angelos Merkel politika migracijos klausimu. Maždaug prieš dešimtmetį ji yra pasakiusi garsiąją frazę: „Visos mūsų pastangos sukurti daugiakultūrę visuomenę galutinai žlugo.“ Vėliau ta citata stebuklingai dingo iš vokiečių žiniasklaidos portalų, o 2015 metais nekarūnuotoji Europos karalienė vienašališkai atvėrė vartus masinei nelegaliai migracijai.
Paradoksaliausia yra tai, kad nei ji pati, nei niekas aiškiai ir argumentuotai taip ir nepaaiškino šio viso žemyno veidą keičiančio žingsnio motyvų. Kai ES pradėjo dusti nuo migrantų, buvo pradėtos sukioti rankos ir šalims buvo išdalytos privalomos kvotos. Tas Briuselio įsakymas pritarti A. Merkel politikai veidmainiškai buvo pavadintas „europiniu solidarumu“.
Tačiau A. Merkel padarė ir dar blogesnį darbą: ji ne tik atkėlė Europos vartus, bet ir sukėlė neadekvačius ilgalaikius lūkesčius daugybei migrantų įvairiose šalyse. Kai ES pradėjo dusti nuo migrantų, buvo pradėtos sukioti rankos ir šalims buvo išdalytos privalomos kvotos. Tas Briuselio įsakymas pritarti A. Merkel politikai veidmainiškai buvo pavadintas „europiniu solidarumu“.
Tačiau A. Merkel padarė ir dar blogesnį darbą: ji ne tik atkėlė Europos vartus, bet ir sukėlė neadekvačius ilgalaikius lūkesčius daugybei migrantų įvairiose šalyse. Dabar Turkijos ir Graikijos pasienis tapo tikra karo veiksmų zona. Iš Turkijos pusės skrieja akmenys ir Molotovo kokteiliai, o graikai nebejuokauja ir jų pajėgos pasirengusios naudoti kovinius šaudmenis.
Praėjusią savaitę graikai pasienyje dislokavo galingus ventiliatorius, kurie nupučia iš Turkijos pusės migrantų leidžiamus ašarinių dujų bei nuodingų dūmų debesis. Graikai tvirtina, kad šias priemones migrantams tiekia turkai. Visai netoliese yra ir turkų kariai. Ką tokiomis dramatiškomis aplinkybėmis daro Briuselis?
Blaškosi ir dar labiau didina chaosą, nes vienu metu atlieka vienas kitam prieštaraujančius veiksmus. Vieną dieną Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškia, kad Graikijai reikalinga ir bus suteikta pagalba saugoti pasienį. Tai tarsi reiškia, kad imigrantų antplūdis turi būti stabdomas. Tačiau už ES vidaus reikalus, migraciją, terorizmo kontrolę, Bendrijos sienų saugumą atsakinga komisarė Ylva Johansson perspėja Graikiją, kad ji turi priimti prieglobsčio prašytojus. Tuo pat metu pranešama, kad visiems migrantams, kurie savanoriškai išvyks iš Graikijos salose esančių perpildytų stovyklų bus sumokėta po 2 tūkst. eurų.
Kas tie prieglobsčio prašytojai?
„CNN Greece“ paskelbė, kad prieš tris savaites buvo suimti 252 asmenys bandę nelegaliai iš Turkijos patekti į Graikiją. Tarp jų 64 proc. buvo afganistaniečiai, 19 proc. pakistaniečiai, 5 proc. turkai, 4 proc. sirai, 2,6 proc. somaliečiai, taip pat asmenys iš Irako, Irano, Maroko ir Etiopijos. Tuo tarpu R. Erdoganas atvirai tyčiojasi iš ES: „Ei, Grakija! Kreipiuosi į jus. Atidarykit vartus ir nusimeskite šią naštą. Leiskit jiems keliauti į kitas Europos šalis.“
Neįgalūs Briuselio biurokratai, kaip ir blogi tėvai, žino tik vieną problemų sprendimo būdą – pinigais, o reketininko apetitas tik auga. Pagal 2016 metų ES – Turkijos susitarimą, migrantų problemai spręsti turkams yra skirta 6 milijardai eurų, o dabar bus pridėta dar 500 milijonų. Kai taip gerai sekasi, R. Erdoganas neseniai užsiminė, kad migrantų krizė jo šaliai kainuos nei daug nei mažai – 40 milijardų eurų.
Pažymėtina ir tai, kad Briuselyje labai lengvai taškomasi pinigais ir niekas nekalba, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja visa A. Merkel atvirų durų politika. Neįgalūs Briuselio biurokratai, kaip ir blogi tėvai, žino tik vieną problemų sprendimo būdą – pinigais, o reketininko apetitas tik auga.
Migrantų invazijos akivaizdoje Europos šalys nebesidairo į Briuselį ir ginasi pačios. Pradžioje tai buvo piliečių privačios iniciatyvos. Pavyzdžiui, jau prieš keletą metų atokiose Slovėnijos kalnų perėjose pradėjo budėti savanorių būriai, stabdantys nelegalių migrantų grupes, kurias vedė G. Soroso išlaikomų organizacijų nariai.
Graikijos premjeras Kyriakosas Mitsotakis, dėkodamas grupei šalių už paramą, pareiškė, kad jo šalies pasienis, Egėjo jūra ir Evroso upė yra „Europos skydas“. Prie Evroso upės, greta Graikijos, plevėsuoja ir Austrijos, Kipro bei kitų tiesioginę paramą suteikusių šalių vėliavos, bet ten nėra ES vėliavos. Graikija į Egėjo jūra išsiuntė 50 karo laivų.
Tiesioginę paramą saugoti pasienį graikams suteikė visos Višegrado grupės valstybės – Vengrija, Lenkija, Slovakija, Čekija. Graikijos prašymu Bulgarija atidarė Ivailovgrado užtvanką ir stipriai pakėlė Evroso upės lygį, kad nelegaliems migrantams būtų sunkiau ją įveikti. Austrijos vidaus reikalų ministras pareiškė, kad jo šalis nebepriims migrantų: „Mes jų nepriimsim, todėl nėra jokios prasmės veržtis.“
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad jo šalis nuosekliai gins Europą nuo nelegalių migrantų. Šių įvykių fone niekam neįdomūs JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Filippo Grandi pareiškimai, kad „graikų bandymai stabdyti migrantus prieštarauja tarptautiniams susitarimams ir yra neteisėti“.
Europa sėdi ant parako statinės ir to nemato ar nenori matyti tik Briuselis, jam tarnaujanti meinstryminė žiniasklaida ir dvaro politologai. Graikijos salų gyventojai, neapsikentę nelegalių migrantų antplūdžio, užsipuolė nevyriausybininkus, kurie bando tuos migrantus perkelti į žemyną. Kelios nevyriausybinės organizacijos apšaukė graikus fašistais ir pareiškė stabdančios veiklą. Tuo tarpu daugiau kaip 6 iš 10 prancūzų mano, kad per artimiausius 20 metų jų civilizacija žlugs. Kai pranešė „L‘Aisne Nouvelle“, apklaustųjų nuomone, tai lems įvairūs veiksniai ir jų kombinacijos, tačiau 15 proc. respondentų pagrindine priežastimi įvardija migraciją, o 14 proc. – visuomenės vidaus konfliktus ir net pilietinį karą…
Skaitykite daugiau ČIA
………” ir atviromis akimis pasižiūrėkime į dabartinę ES iš šalies.”
Taigi,perskaitę straipsnį nuo pradžios iki paskutinės raidės turime galimybę pažvelgti į ES valstybę ir jos valdžią iš šalies.,kuri nurodo kaip reikia elgtis ,vadovaujantis jos iškilių vadovų rekomendacijomis.Mano supratimu išdėstyti faktai,normaliai mąstančiam žmogui ir pastoviai stebinčiam politinius įvykius,negali sukelti abejonių tai kas išdėstyta,nebent kai kuriems politologams užverbuotiems Briuselio koridoriuose .Tačiau ,ar neatrodo keista,jog šiuo klausimo skandalingumu susidomėjo asmuo ,nepriklausantis jokiai politinei struktūrai,juo labiau nesantis valdžioje,kuri , nenuilstamai teigia savo pasiaukojimą skirianti valstybei ir jos žmonėms.Kodėl visa tai praslenka nepastebimai pro valstybės vadovus ,kurie vos ne jki ašarų skelbia savo meilę ir atsidavimą Lietuvos žmonėms?Labai būtų įdomu išgirsti prezidento,premjero ,užsienio reikalų ministro ir visų kitų nuomonę dėl šiame straipsnyje išdėstytų teiginių ir faktų.Gal atsiras žurnalistų,kurie nustoję krūpčioti paklaus prezidento tiesiai šviesiai ką jis mano šiais klausimais.Mano supratimu ,vengimas gilintis į šiuos klausimus,tai laukti dar vieno viruso,kuris politine prasme bus skaudesnis nei pastarasis. Pagarba autoriui ,nepabijojusiam tiesai pažvelgti į akis.
Ponui Dirvonėnui.Kai kalbama apie rimtą politiką ,Jūsų išsišokimas dèl „meinstrimo” yra tolygus išsireiškimui ,kai prie kaimo parduotuvès ,pakalbintas apie kornovirusą,subjektas su bambaliu rankoje bedante burna ,su pasitenkinimu aiškina ,jog visa tai išpustas burbulas.
Nevadinkime vidutinybių karalienėmis, o menkystų žvaigždėmis. Tarp šiandienės Europos formaliųjų vedlių nėra nė vieno tikro vedlio, arba kaip dabar įprasta sakyti „lyderio”. A. Merkel niekada nepasižymėjo lyderės savybėmis ir tiek ilgai išsilaikė tik todėl, kad neatsirado pasakiusio, kad „karalius – nuogas”. Jau taip pripratome prie ramybės ir kraštutinio individualizmo, kad nebematome toliau savo nosies ir lėkštės. Štai susidūrėme su rimta neganda ir paaiškėjo, kad prisiimti atsakomybę nėra kam.
Ir dar: nesisvaidykime svetimžodžiais, pavyzdžiui, „meinstryminis”. Lietuvių kalba turi pakankamą žodyną, tik, deja, jo patys nežinome. Autorius rašo taikliai, tačiau ir jam nepakenktų kai ką taisyti.