Vasarai įsismaginus, turbūt pats laikas pakalbėti apie klimato kaitą. Iš visų pusių girdime apie ekstremalius reiškinius, būsimas katastrofas, mokslininkai, įvairiausi iš „PowerPoint“ skaidrių skaitantys „influenceriai“, verslininkai bei politikai piešia rūsčius pasaulio pabaigos scenarijus. Iš esmės pasaulis puolė į tikrą isteriją, kurią uoliai kursto „meinstryminė“ žiniasklaida, ir milijonai žmonių gyvena baimėje.
Klimatas keičiasi? Taip, be jokios abejonės, tačiau siūlau šiek tiek atvėsti ir į visą šią apokaliptinę kakofoniją pažvelgti įdėmiau. Be to, iškart deklaruoju, kad nepriklausau nei tiems, kurie teigia, kad Žemė yra plokščia, nei ufonautų sutikimo komitetui, nei kokiai nors kitai konspiracijos teorijų draugijai. Taigi, kodėl mes kažkuo tikime?
Žmonės iš esmės skaito tik antraštes ir neturi laiko į ką nors gilintis. Jei daug metų iš įvairiausių šaltinių tau kas nors kalama į galvą, ir nėra jokios alternatyvios nuomonės, ilgainiui tai priimi kaip tiesą. Tai yra puiki dirva fake news ir manipuliacijoms. Taigi dauguma yra įtikinti, kad klimato kaita yra 100 proc. žmogaus veiklos padarinys ir tai yra aksioma – teiginys, kurio teisingumui nereikia įrodymo.
Ar tikrai? Jeigu žmonija į šią problemą norėtų pažvelgti rimtai ir atsakingai, tuomet reikėtų suvienyti geriausius pasaulio protus ir sąžiningai atsakyti į klausimą: ar klimato kaita yra tik žmogaus veiklos padarinys, ar tai lemia natūralūs Žemės evoliucijos procesai? O gal šių veiksnių kombinacija? Kokia ji?
Štai čia ir prasideda didysis veidmainystės spektaklis, kuris turi keletą esminių aspektų. Pirmasis – politinis. Regis, klimato kaita yra politiškai visiškai neutrali problema, bet ir čia įsimetė politika, o konkrečiai – politinis korektiškumas – neomarksistinė idologija, o šioje kompanijoje – ir leftistai bei paties įvairiausio plauko kairieji ekstremistai bei anarchistai.
Dauguma žmonių jų tiesiog nesugeba atpažinti, o jie, skirtingai nei jų ideologiniai tėvai, neturi drąsos pasakyt atvirai – mes esame marksistai ir norime sunaikinti kapitalizmą. Jie gudresni ir rafinuotesni, turi daugiau galimybių ir įrankių, jie manipuliuoja vaikais ir slepiasi už visokių lengvatikių aktyvistų nugarų.
Neseniai buvau sutikęs savo pažįstamą iš Šiaurės Makedonijos. Ji sakė per „Netflix“ žiūrėjusi dokumentinį filmą „Our Planet“ ir net apsiašarojo, matydama, kaip krisdami nuo uolų žūsta šimtai jūros vėplių. Komentuodamas tą „širdį draskantį epizodą“, kurio kaltininkė, suprantama, klimato kaita, seras Davidas Attenborough dramatišku užkadriniu balsu sako: „Jie tai daro iš desperacijos, neturėdami pasirinkimo.“ Aš jai sakau: „Darling, juk tai visiškas fake‘as!“ O ji išpūtusi akis: „Juk tai sakė pats Attenborough…“
Garbusis seras jau ne pirmą ir ne antrą kartą pagaunamas meluojant. Dėl to epizodo su vėpliais pavasarį patriukšmavo britų žiniasklaida. Britų zoologai patvirtino, kad tai yra žinomas atvejis, 2017 m. rudenį nufilmuotas Rusijoje, kai būrys baltųjų lokių užvijo kelis šimtus vėplių ant uolų, o po to privertė juos mestis žemyn. Po to vyko medžioklės pabaigtuvių puota.
Kitas skandalas buvo kilęs dėl baltųjų meškų, kai pats D. Attenborough pripažino, kad epizodas buvo nufilmuotas viename Olandijos zoologijos sode. Beje, dokumentinius filmus apie gamtą jis prilygino vaidybiniams filmams, o BBC atstovai teigė, kad kai kurios scenos tikrai filmuojamos „kontroliuojamoje aplinkoje“, nes kitaip jie „negalėtų papasakoti tų istorijų žiūrovams“. Kokių istorijų? Apie tai, kaip dėl klimato kaitos ir iš desperacijos žudosi jūrų vėpliai?
Beje, „The Global Warming Policy Foundation“ (GWPF) dėl dokumentinių filmų ciklo „Climate Change: The Facts“ pateikė BBC formalų skundą. Jos ekspertai išvardijo daugybę klaidų ir iškraipytų faktų, kuriuos pateikė seras D. Attenborough. Jie teigia, kad transliuotojas labai nutolo nuo savo misijos pateikti faktus apie klimato kaitą, o vietoje to transliavo „labai politizuotą manifestą“, kuris tarnauja atsinaujinančios energetikos sektoriui ir kelia nereikalingą sumaištį.
Tačiau baimė ir sumaištis – geras rinkodaros palydovas. Turbūt ne kartą girdėjote ir skaitėte raginimus aplankyti Maldyvus ar kitas salas, nes jos sparčiai „skęsta“, netrukus dings po vandeniu ir šio rojaus kampelio jūs niekada nebepamatysite. Tą pačią apokaliptinę pasaulinio vandenyno lygio kilimo mantrą nuolat kartoja seras D. Attenborough.
Tačiau nepriklausomi ekspertai teigia, kad nėra jokių stebėjimais pagrįstų mokslinių įrodymų, kad padėtis kaip nors sparčiai blogėtų. Vandenyno lygis iš tiesų nuolat kyla, tai buvo žinoma seniai, dar iki šios isterijos pradžios. NASA palydovų duomenys rodo, kad nuo 1993 m. pasaulinio vandenyno lygis kasmet pakyla 3,3 mm ir nėra jokių požymių, kad šis procesas greitėtų.
Ir dar keli skaičiai. Pastarosiomis dienomis žiniasklaida pranešė apie „klimatinio populizmo“ protrūkį Paryžiuje – šis miestas paskelbė „klimato nepaprastąją padėtį“. Prancūzijos sostinės merės pavaduotoja Celia Blauel pabrėžė būtinybę laikytis 2015 m. sutarties uždavinių.
Turbūt visi esame girdėję apie pompastišką ir „istorinę“ 2015 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją, dažnai trumpinamą COP 21. Ten visos dalyvavusios šalys savanoriškai įsipareigojo mažinti CO2 emisijas. Nepriklausomi ekspertai apskaičiavo, kad jeigu visos šalys laikytųsi įsipareigojimų, tai iki 2100 m. vidutinė temperatūra sumažėtų 0,170 laipsnio, tuo tarpu mokslinių stebėjimų duomenimis, nuo 1850 m. vidutinė temperatūra padidėjo 0,8 laipsnio. Tai tiek apie „nepaprastosios padėties“ reikšmę ir prasmę.
Aš neatsitiktinai paminėjau politinį korektiškumą, kuris nepripažįsta profesionalumo, žinių ir patirties, o jo modus operandi – žodžio laisvės suvaržymas. Jo dominuojantis šleifas visiškai aiškiai matomas ir klimato kaitos problemos kontekste.
Štai šiemet prof. Peteris Riddas Australijos teisme laimėjo labai svarbią ir reikšmingą pergalę. Brisbeno teismas nusprendė, kad Jameso Cooko universiteto Kvinslende vadovybė neteisėtai atleido profesorių iš darbo. Reikalas tas, kad prof. Peteris Riddas metė iššūkį dominuojančiai nuomonei, esą Didysis barjerinis rifas žūsta dėl klimato kaitos ir buvo atleistas iš darbo dėl „mokslininkui netinkamo elgesio“. Beje, šis gamtos kūrinys plačiai naudojamas vaikams gąsdinti klimato kaita.
Iš tiesų, Didysis barjerinis rifas yra puikios būklės. Mokslininkas pažymi, kad rifas iš tiesų išgyvena įvairius laikotarpius, kai dėl uraganų, jūros žvaigždžių invazijos ar koralų ligų apmiršta dideli jo plotai, tačiau tai yra natūralūs ir cikliški reiškiniai, o maždaug per dešimtmetį tos apmirusios teritorijos atauga ir atgauna buvusią didybę.
Taigi, ir mokslo sferoje politinis korektiškumas nepakenčia jokios akademinės diskusijos, o žmogus tiesiog atleidžiamas iš darbo. Tikras stalinizmas, todėl prof. P. Riddo atvejis laikomas laisvo žodžio, ideologijų nesuvaržytos akademinės diskusijos ir sąžiningo mokslo pergale.
Kai isterija įsisiūbuoja, tuomet koja kojon su minia siekiantys žengti politikai pradeda kalbėti visiškus niekus. Turbūt matėte pranešimus, kad pastaruoju metu 64 metų Vokietijos kanclerė Angela Merkel turi sveikatos problemų ir ją kelis kartus viešumoje buvo ištikę drebulio priepuoliai. Tai štai Vokietijos žaliųjų partijos lyderė Annalena Baerbock pareiškė, kad tai yra klimato kaitos padarinys.
Tuo tarpu naujoji amerikietiškojo kairiojo radikalizmo žvaigždė Alexandria Ocasio-Cortez net nemirktelėdama teigia, kad dėl klimato kaitos iki pasaulio pabaigos liko 12 metų. JAV naujųjų kairiųjų ir demokratų sveiko proto reitingą bei adekvatumą geriausiai iliustruoja toks skaičius: dabar daugiau kaip 100 demokratų JAV Kongrese stumia vadinamąjį „Green New Deal“. Jis šaliai kainuotų nei daug, nei mažai – apie 100 trln. dolerių…
Kai tokius niekus kalba politinių partijų lyderiai, tai ko tikėtis iš eilinių piliečių? Radikalai dygsta kaip grybai po lietaus. Didžiojoje Britanijoje veganizmas anksčiau buvo siejamas tik su sveikata, o dabar – su kova prieš klimato kaitą. Valgai mėsą, geri pieną – žudai pasaulį.
Radikalai puola mėsininkus, jau atvirai raginama per atostogas nevažinėti automobiliais ir neskraidyti lėktuvais, grasinama dešimtimis dronų blokuoti „Heathrow“ oro uostą. Šią vasarą Londone jau įvyko trys „BP Big Screens festival“ renginiai – Londono Karališkosios operos spektaklių transliacijos dideliuose ekranuose atvirame ore. Radikalai ragino uždrausti šiuos renginius, nes juos remia kompanija „British Petroleum“.
Viena iš sparčiai stiprėjančių radikalių grupių Didžioje Britanijoje yra „Extinction Rebellion“, kurie nesislėpdami save vadina socialiniu-politiniu judėjimu, nors tai yra pats tikriausias ekofašizmas. Kai neseniai Londone jie kėlė masinį chaosą, atidžiau pasižiūrėjau į šią publiką, įsimaišęs į jų būrį Oksfordo gatvėje. Trumpai tariant, tai naujos kartos hipsteriai, anarchistai, visų rūšių bei porūšių leftistinis neformatas ir neaiškūs atsilupėliai…
Skaitykite daugiau ČIA
