Déjà vu… Pastarosiomis dienomis, po Vašingtono įvykių, FB vyksta įdomūs dalykai žmonių elgsenos ir masių psichologijos požiūriu.
Virtualioje arenoje aktyviai reiškiasi dauguma mūsų iškilių propagandistų, smegenų plovyklos mašinų operatoriai, savo pažiūrų teisingumu įsitikinę žmonės ir visas eurokomjaunimo aktyvas, uoliai dalyvaujantis skaitmeninio konclagerio statyboje, ir raginantis skųsti, užčiaupti ir baninti visus kitaminčius.
„God bless J. Biden!” – galutines ir neskundžiamas tiesas skelbiantis žinomas apžvalgininkas savo įrašu šlovina vieną iš Vašingtono politinės korupcijos ir melagysčių čempionų.
Kai matai, ką savo profiliuose platina ne kokie nors spuoguoti paaugliai, o mūsų iškilūs visuomenininkai, vadinamieji politikos mokslininkai, profesoriai, studentams smegenis plaunantys dr. ir doc., apima svetimos gėdos jausmas. Pirmas į galvą atėjęs žodis – mūsų tėvų ir senelių vartotas „sarmata“…
Tai – žemiausio lygio memai ir fotomontažai, bet pastebėtina, dauguma su baltarusiško arba rusiško konteksto elementais. Jei kam nors neaišku, tai bet kuris geras psichoanalitikas paaiškins, ką tai reiškia, kur glūdi meilės tokiam „humorui“ ištakos, ir kaip jos lemia dabartinius šių individų pasirinkimus bei elgseną.
Tačiau nereikia būti profesionaliu psichologu, kad pastebėtum ir kitą niuansą. Tų postų pobūdis, prierašai ir komentarai rodo ir kitą visiškai akivaizdų dalyką. Tai, kas įvyko Amerikoje arba siekis informuoti savo sienos dalyvius tiems autoriams yra tik antraeilės ar trečiaeilės svarbos dalykas. Svarbiausias ir pagrindinis pasąmonėje glūdintis tų postų tikslas yra pažeminti kitaminčius, išlieti pagiežą ir tai daroma su neslepiamu pasitenkinimu.
Žvelgdamas į visa tai priminiau seną sovietinį anekdotą. Susitinka rusas ir amerikonas, ir jie diskutuoja apie žodžio laisvę. Amerikonas sako: „Aš galiu nueiti prie Baltųjų rūmų ir šaukti ką tik noriu apie savo prezidentą“.
Rusas nepasimeta ir atsako: „Aš irgi galiu nueiti į Raudonąją aikštę, atsistoti priešais Kremlių ir šaukti ką tik noriu apie tavo prezidentą“.
Déjà vu… Būtent tai dabar ir vyksta, bet niekam nerūpi, kad su žodžio laisve Amerikoje baigta. Tačiau visa ta kiškių narsuolių kariauna sėdi kaip vandens į burną prisiėmusi, kai reikalai liečia esminius Lietuvos vidaus ar ES reikalus.
Niekam nerūpi, kad Lietuva nebeturi savarankiškos užsienio politikos, o užsienio reikalų ministro mentalitetas yra kaip paklusnaus viduriniosios grandies Briuselio aparatčiko.
Štai tik vienas visai šviežias pavyzdys. A. Merkel pardavė Europą komunistinei Kinijai. Kažkas FB anksčiau nedrąsiai svarstė, kad gal Lietuvai reikėtų vetuoti šį susitarimą… Net ir eurofanatikas EP narys Guy Verhofstadtas perspėjo, kad „Comprehensive Agreement on Investment“ nebus ratifikuotas Europos Parlamente tol, kol Kinija nepateiks aiškių įsipareigojimų ir įrodymų, kad bus pagerinta žmogaus teisių padėtis Honkongo gyventojams, uigūrams ir tibetiečiams. Panašiai kalba įvairių EP frakcijų atstovai.
Tuo tarpu, anot G. Landsbergio, Lietuvos Vyriausybė iš esmės pritaria, kad susitarimas yra naudingas ekonominiu požiūriu…
O šiuo, kaip ir kitais esminiais mus visus tiesiogiai liečiančiais klausimais visa ta kariauna, kuri taip uoliai rūpinasi „laisve ir demokratija Amerikoje“, nei mykt nei pypt… Todėl man visa šita teisuolių kompanija vis labiau primena vadinamuosius Kremliaus propagandonus, kurie be perstojo loja ant Amerikos, Europos, Ukrainos, Lenkijos, Baltijos šalių, bet niekada nepyptels ant savo bosų.
Labai jau gudrus straipsnio autorius vis mokydamas ir auklėdamas savo tėvynainius pafrakinęs į Didžiąją Britaniją. O galėjo toks „išskirtinis” žurnalistas likti Lietuvoje ir daryti tvarką, Įdomu, kodėl, kaip pats sakė „nei mykt, nei pypt”, jis nesakė tada, kai Lietuvą tvarkė tokie kaip jo giminaitis cėkašnikas Songaila? Ir dar – jei ne tokie, kaip Landsbergiai, tai lietuvaičiai kurie dabar spjaudo ant savo tėvynės, išsilakstę duoneliauti ir gauti pašalpų po įvairias šalis, jas būtų matę kaip savo ausis.
Anūkas svarsto keisti Baltarusijos pavadinimą, nes, esą, to jo prašė „prezidentė” ir „Baltarusijos žmonės”
„Mūsų iškilūs visuomenininkai, vadinamieji politikos mokslininkai, profesoriai, studentams smegenis plaunantys dr. ir doc., apima svetimos gėdos jausmas.” Teisingai pasakyta. Neturime politologų, neturime tikrų žurnalistų. Vienintelį gerą interviu apie padėtį JAV girdėjau iš Andriaus Švarplio, kuris yra „Pozicijoje”.
Nesutiktume, kad neturime politologų, neturime tikrų žurnalistų, nes kaip gi kitaip dabar Seime sėdėtų kėgėbisto V.Čmil. dukrelė V.Čmil, kai ten sėdėtų konserVatps intrigantai, aferistai, kaip ten dabar be jų sėdėtų netgi už pinigines machinacijas teisiamų gaujų elitarai, kai be politologų, žurnalistų į Lietuvos Seimą būtų priprūdyta tiek Simonko fanatų? Turime ir politologų, turime ir žurnalistų, tik dauguma jų parsidavė Sorošui! Bet jei kalbate, kad NS neturi politologų, neturi tikrų žurnalistų tai gal ir sutiktume, tik ne 100 proc. , o kokiais 80 proc.
Šauniai pasakyta, Liudvikai.!
Tai apie ką aš galvojsi jūs parašėte gana trumpai ir įtikinamai.Ačiū ,kad dar yra mąstančių žmonių.
Lietuva einaksip avelė nuleista galva ašarojanti jos laufis apkvailinta jau 30 metų.
Lansbergiai garbėtroškos ,nasantaikos kurstytojai ir jų sąžinė kruvina.
Gėda už mano Tėvynės valdančiuosius,geriau nesakyti ,kad esi lietuvė nors aš visada sakiau ,jog kad ir kas benutiktų širdyje liksiu lietuve. Paliks yik bardad lietuviškas
Miela Vida, tai ar ne nuo mūsų visų pastangų priklauso, kad Lietuva neitų kaip avelė, kad būtų demaskuoti visokie Sorošai, Liansbergiai, Čmil, Šimon…, Zinger, kukliansky ir kiti?! tačiau vien str., komentarų ir ašarojimų dabar jau nebepakaks! Reikia visiems vienytis ir atstatyti savo Tėvynę!