Daug lietuvių labai drąsiai ir kategoriškai reiškia savo nuomonę įvairiausiais klausimais, tačiau labai dažnai geriausiu atveju turi tik miglotą arba naujienų portalų lygio supratimą apie tai, apie ką kalba. Tai pasakytina ir apie biurokratus, visokių „tarpkultūrinio pažinimo vadovų“ leidėjus ir vadinamuosius politikos mokslininkus.
Viena iš tokių temų – imigracija, kuri jau tapo rimta Lietuvos problema. Pasikeitė ne tik pasaulis, bet ir patys migrantai. Įvyko esminiai jų mąstymo pokyčiai.
Dabartiniai migrantai nė iš tolo nepanašūs į, pavyzdžiui, Valdo Adamkaus kartos migrantus, kurie artėjant antrajam raudonajam tvanui paliko Lietuvą ir per Vokietiją persikėlė gyventi į JAV. Kokie buvo jie, kokie yra dabartiniai imigrantai ir kokie iššūkiai laukia „daugiakultūrės“ Lietuvos?
…
Dabar pasigirsta vis daugiau balsų, kad reikia pradėti rimtai spręsti imigracijos klausimus, nes „konservatorių“ Vyriausybė elgėsi kaip tikra okupacinė administracija, pradėjusi antrą Lietuvos rusifikacijos etapą.
Masinė imigracija įgavo sovietinės kolonizacijos mastą. Neapsikentę rusakalbių pacientų jau garsiai prabilo medikai, pažįstama ginekologė pasakoja, kad pasiturinčios rusakalbės pacientės elgiasi tiesiog įžūliai. Aukštosios mokyklos, galvodamos tik apie pinigus, džiaugiasi studentų iš Indijos ir Pietų Azijos šalių antplūdžiu, bet jokia paslaptis, kad ne mokslai jiems rūpi, o galimybė likti ES. Aš jau nekalbu tų „specialistų“ naudą valstybei, apie jų charakterio ir elgesio ypatybes, nacionalinių tradicijų bei papročių specifiką.
Naujoji valdžia kol kas plaukia pasroviui. Pavyzdžiui, Seimo narys Vytautas Sinica, kuris turbūt vienintelis rimtai domisi imigrantų problemomis, teigia, kad Lietuvai reikia valingai atsirinkti, kam iš šalyje jau esančių imigrantų likti būtina, o kas pasibaigus jų darbo leidimams turi keliauti namo. Tiems, kas lieka, turi būti sukurtos ir sąlygos, ir prievolė visapusiškai integracijai. Bendriausiais bruožais, tie reti (dabar apie 8 tūkstančius iš 230 tūkstančių) aukštos kvalifikacijos darbo imigrantai turi būti integruojami o visi kiti, anot parlamentaro, važiuoja namo, esant būtinybei pakeičiant juos kitais be pasilikimo visam laikui perspektyvos.
Skamba gražiai, bet V. Sinica daro esminę klaidą: integracija yra didžiausias mitas, niekas niekur nesirengia integruotis, niekada to nedarė ir nedarys. Net ir šalyse, turinčiose milžinišką soft power, kaip JAV ar Britanija, niekas nesiintegruoja ir visos tos integracijos programos yra tik pinigų švaistymas bei priemonė sudaryti darbo bei rūpesčio regimybę. Vienintelė reali priemonė yra nustatyti imigrantams taisykles, kurių jie privalo griežtai laikytis – nuo mokesčių mokėjimo iki minimalaus kalbos mokėjimo. Nesilaikai – be jokių apeliacijų važiuoji namo. Bet būkim realistai: kas tai sukontroliuos?
Įvairūs veikėjai, pučiantys burbulus apie galimą integraciją, neverti jokio pasitikėjimo! Kodėl jie taip šneka, nesunku atspėti.
Integracija neįmanoma, nes neįmanoma pakeisti atvykėlio svetimšalio tapatybę. Tą liudija SE, JK, FR, DE… „integracijos“ patirtys. Kalbantys apie galimą integraciją arba visiškai neturi jokio supratimo, arba įžūliai meluoja į akis.
Europą, Ameriką užplūdusių migrantų srautai glaudžiai susiję su besaikiu gimstamumu didžiausio pasaulinio skurdo kraštuose. Dėl ko namie gausėjančių gyventojų ir jų vaikų laukia tik beviltiškas skurdas – štai drąsiausieji ir plaukia guminiais laivais į saikingai besidauginančių žmonių apgyventą Europą. Kadangi skurdžių pasaulyje daugėja po milijardą kas 13 metų, o Europoje gyvena 0,5 milijardo senbuvių , aišku kad užplūdę migrantai savų skurdo kraštų neišgelbės , o Europą pražudys nesunkiai. Bet apie tai kalbėti nevalia – tuojau pat bus ištraukti rasizmo, nacizmo, ksenofobijos argumentai…Kartais pagalvoju – o jeigu išsišoktų drąsi Lietuva? Didžiosios Europos valstybės pasižymėjo savo laiku kolonizuodamos Afriką ir kitose vietose,, tai bijo ir prasižioti gimstamumo mažinimo buvusiose kolonijose klausimu. O Lietuva kolonijų neturėjo, gali šnekėti laisvai ir sakyti ko nedrįsta buvusias kolonijinės galybės
Konservatoriai ėmė elgtis nesuprantamu, ne konservatorišku, būdu kai prasidėjo karas Ukrainoje ir ukrainiečių
bėglius (moteris,vaikus) priglausti buvo privalu ir konservatoriams ir jų priešams. Bet kartu reikėjo dėl objektyvių priežasčių mažinti kitų slavų – rusų ir baltarusių – srautus, iki tikrų persekiojamų politinių pabėgėlių atrinkimo. O ką pamatėme? Manytume, kad šiuo atveju suveikė verslo lobistai.. Ar pastebėjote , kad nebeliko skundų dėl darbo jėgos trūkumo Lietuvoje? Bet kaina didelė – Lietuvos atnaujinta rusifikacija, nuo kurios (vadovaujant būsimiems konservatoriams!) bėgome į nepriklausomybę..
Kodėl „nesuprantamu būdu“? Lenkiškos raidės įvestos taip pat nesuprantamu būdu? Aptarnavimas rusų kalba iki šiol taip pat nesuprantamu būdu? Ir t.t. Kas nesuprantama???
. Viskas susiveda į migrantų skaičių. Mažas skaičius integruojasi be problemų arba tyliai užsidaro savo nedideliame gete. Migrantų daugėjant , didėja ir jų įžūlumas, ką ir stebime Vakaruose. Mitas buvo sukurtas neskubios ir negausios migracijos laikais: integruosime ir nebus problemų.. Kad tai mitas , išryškėjo augant migrantų skaičiui ir jų procentui. Bet mito neigti niekas neskubėjo, nedrįso. Gausūs leftistų agitatoriai puolė
mito griovėjus kaip ateities ir žmonijos priešus.
„Integruojasi be problemų“? Nesek pasakų.
problemos ik patiems atvykėliams
Jei 1 atvyks, tai gal jis ir sėdės 1 namuose užsidaręs. Bet tai nebus integracija.
suvaldyti gali tik sveikas protas, grindžiamas tautos išlikimo ir gyvybingos tautos ateities pasaulėžiūra bei iš jos pareinanti ideologija, veikianti politiniame lygmenyje. Bet viso to mes neturime.
Jei kas nekenčia Lietuvos, mūsų kalbos, istorijos, kultūros, tas ir toliau naikins lietuvybę, kaip tik galės visais įmanomais būdais. Priešas neturi sveiko proto, tik neapykantą.