1975 ir 2021: istorija kartojasi. Kažkada yra tekę būti Vietname.
Prieš važiuodamas, dar kartą perskaičiau savo pamėgtą jaunystės knygą Grahamo Greene‘o „Tykusis amerikietis“. Buvau įlindęs ir į siauručius bei itin ankštus tunelius – vos tilpau susirietęs, o jais komunistai prisikasė iki pat Saigono priemiesčių, pergabeno dideles pajėgas bei ginklus ir surengė netikėtą puolimą.
Buvau ir buvusioje JAV ambasadoje. Paskutinėmis karo dienomis ant jos stogo nuolat leidosi sraigtasparniai, kuriais 1975 m. balandžio 29 ir 30 dienomis į lėktuvnešius buvo evakuota maždaug 7000 žmonių. Aidint įnirtingų mūšių kanonadai, tuomet tai buvo skubotas pasitraukimas ir Amerikos pažeminimas.
Dabar Kabule įvyko dar didesnis pažeminimas. Netikėtai sostinės prieigose užklupta Pietų Vietnamo kariuomenė bent kovėsi ir stengėsi išlaikyti Saigoną, o Kabule įvyko viskas kitaip. Sostinė net pačių talibų nuostabai krito praktiškai be šūvio, žaibiškai ir tai jau buvo ne pasitraukimas, o bėgimas.
Dar prieš keletą dienų JAV žvalgyba prognozavo, kad Kabulas kris per 90 dienų, todėl daugelis dar tikėjosi kažkokio sprendimo. Bet viskas įvyko žaibiškai. Talibanas laimėjo praktiškai be kovos.
Aš nesvarstysiu, kokia tų 20-ies metų trukmės operacijos, pareikalavusios ir daug gyvybių, ir milžiniškų pinigų reikšmė ir prasmė, ar buvo verta, ar ne – yra geriau šį reikalą išmanančių, tačiau akivaizdus faktas, kad
Ekspertai oriai tvirtino, kad JAV ir sąjungininkų apginkluota ir apmokyta Afganistano kariuomenė pajėgi kontroliuoti bent didžiąją dalį šalies teritorijos ir sutramdyti Talibaną. O tai – nei daug, nei mažai – 300 000 karių, dešimtys tūkstančių milicijos kovotojų ir 30 000 puikiai apginkluotų ir apmokytų specialiųjų pajėgų karių, ir dar daugybė visokiausios technikos.
Pasirodė, kad didžioji dalis tos kariaunos egzistavo tik popieriuje ir paraduose, o iškilus reikalui, visi spruko…
Britanijoje ir JAV tvyro milžiniškas nusivylimas, JAV politikai ne be pagrindo prisimena žeminančią Vietnamo karo pabaigą.
J. Bidenas nesirodo viešumoje. Dabar Vašingtone tai vadinama „President Biden‘s Saigon moment“.
Labai taikiai apibūdinta, kaip dabar „sugeba reaguoti Vakarai”. Nėra jokios reakcijos, liko tik pasigailėtinai gėdingas reagavimas į pasekmes. Štai taip jie reaguotų, jei pratybos „Zapad” (Vakarai) virstų tikru žaibo karu „Į Vakarus”. Kol JAV tarnybu klerkai surastų Baideną, išėjusį pavedžioti šuniukus po parką, sovietų raketos jau būtų pasiekusius Pentagoną., jų MIG’ai jau bombarduotų Lenkijos bazes, Šrioderiai ir Makronai jau būtų iškėlę baltas vėliavas, o Norvegijos diplomatai karštligiškai ieškotų, kam paskambinti Londone ir paprašyti pagalbos, kur perkelti Vyriausybę. Niekas ne tik nenorėjo, bet ir nenori ne tik mirti, bet ir apsaugoti gyvybes, o ne pinigines. Toks sarkazmas – jau ne be pagrindo. Pasižiūrėkite jų „politkorektiškas televizijas. . .