Nors teismai, pagal šalies Konstituciją, yra vienintelė teisingumą Lietuvoje vykdanti institucija, visgi pastaraisiais metais dažniausiai ji prisimenama dėl kilusių skandalų ar viešo visuomenės nepasitenkinimo. Bei dėl kardinaliai skirtingų sprendimų.
Turbūt daugelis dar prisimena, prieš kelerius metus kilusį triukšmą, kai paaiškėjo, kad pas prieštaringai vertinamą Kaišiadorių verslininką Algimantą Radvilą linksminosi jo bylas teismuose nagrinėjantys įvairių teismų teisėjai.
Kitas didelis, garsiai prasidėjęs, bet, kaip skeptikai ir prognozavo, panašu, tyliai pasibaigęs skandalas sukrėtė Lietuvos teisingumo sistemą šių metų pradžioje, kai kaltinimai korupcija buvo pareikšti ne tik advokatams, bet ir kelių teismų teisėjams.
Temidė keičia nuomonę
Redakcija sulaukė laiško, kuriame skaitytojas skundėsi Kauno teismais ir ten priimamais sprendimais. Ypač vyrą nustebino ir papiktino tai, kad apylinkės ir apygardos teismų nutartys skyrėsi kaip diena ir naktis. „Kaip taip gali būti? Gal tai susiję su korupcija teismuose ar teisėjų profesiniu neatitikimu užimamoms pareigoms?“- retoriškai teiravosi skaitytojas. Jo įsitikinimu, atsainiai spręsdami bylas ir priimdami viena kitai prieštaraujančias nutartis, teisėjai kenkia ne tik savo, bet ir valstybės reputacijai.
Laikinai Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pareigas einantis Arūnas Purvainis patikino, kad bylos teisėjams paskirstomos atsižvelgiant į jų specializaciją, tenkančius darbo krūvius ir įstatymais numatytus draudimus nagrinėti konkrečias bylas. Taip pat, pasak A.Purvainio, teismai skiria nemažai dėmesio teisėjų kvalifikacijos kėlimui ir jų kokybiškam mokymui.
Pastebėjęs, kad dažniausiai interesantai skundžiasi ne dėl galimų teisėjų etikos normų pažeidimų, o dėl procesinių veiksmų, laikinasis apylinkės teismo vadovas nurodė, jog per 2018-2019 metus jų teismas nėra gavęs pagrįstų skundų, kurių pagrindu būtų galima kelti drausmės bylas teisėjams.
Nepaisant to, A.Purvainio teigimu, visi interesantai, nustatytomis valandomis, gali atvykti ir savo pastebėjimais pasidalinti tiek su pačiu teismo pirmininku, tiek su juo pavaduotojais.
Jei viskas gerai, tai kodėl blogai?
Pasak rašytojo ir psichologo Vytauto Čepo, priežasčių, kodėl visuomenė nėra patenkinta teismais, yra daug.
„Teismų pasitikėjimo reitingas retai perkopia 50 proc., nes sunku rasti atvejį, kad visi būtų patenkinti priimtu sprendimu. Tie, kuriuos nuteisia, mano, kad gavo per daug, nukentėjusiesiems atrodo, kad bausmės buvo skirtos per švelnios. Kaip bedarysi, čia 100 proc. rezultato nebus. Ir tai – viena pagrindinių priežasčių“, – teigė pašnekovas.
Dar viena problema, su kuria susiduria teismai, yra netinkama teisėjų kvalifikacija ir didelis krūvis.
„Teismuose, ypač – žemesnės instancijos, dažnai dirba tam tinkamai neparuošti žmonės. Jie turi teisinį išsilavinimą, tačiau nėra parengti psichologiniams emociniams išbandymams, kurie jų čia laukia.
Turėdamas kalnus bylų, teisėjas neturi laiko, o paskui – ir noro, į jas gilintis, todėl dažnai tik perverčia ir priima tinkamiausia atrodančią nutartį. Tai lemia, kad vėliau tokios nutartys būna apskundžiamos ir keliauja į kitus teismus, tad ir šie užverčiami darbais. Galiausiai dalis teisėjų nebeatlaiko įtampos ir spjovę į viską išeina“, – sistemos trūkumus įvardino buvęs Seimo narys. V.Čepas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors teismų sistema veikia, ji nėra tinkamai paruošta kokybiškų sprendimų priėmimui.
Trečioji priežastis, pasak psichologo, siejasi su antrąja. „Dirbant teismuose, ypač – su kriminalinėmis bylomis, žmogus, nuolat apsuptas nusikaltėlių ir neigiamų emocijų, pats surambėja. Jam ima atrodyti, kad pasaulis yra nykus, beprasmis, amoralus. Teko pastebėti, kad palaipsniui neformalią leksiką perima ne tik liudininkai ar advokatai, bet ir patys teisėjai. Tai dar kartą primena, kad teisėjų darbas yra sudėtingas, reikalaujantis tinkamo pasirengimo, gerų moralinių ir etinių savybių. Teisėjams būtinos ilgesnės atostogos. Su jais reikia dirbti, mokyti psichologinio atsparumo, mokyti skirti gėrį ir blogį. O mes kalbame tik apie atlyginimus, nes esą pinigai viską išspręs. Tai lemia, kad geriausi žmonės iš teisinės sistemos pasitraukia“, – buvo įsitikinęs V.Čepas.
Atidžiau stebint teismų sistemą, galima pastebėti ir nepotizmo. Tai, pašnekovo įsitikinimu, irgi reikėtų reguliuoti įstatymais, kad tėvai ir vaikai vienu metu nedirbtų po „vienu stogu“.
„Reikėtų pripažinti ir tai, kad ne kiekvienas gali būti teisėjas. Svarbiausia čia yra moralinės ir psichinės savybės, o jos dažnai pamirštamos. „Minkšti“, ribotos pasaulėžiūros asmenys neturi būti skiriami teisėjais. Ir spręsti juos skiriant reikia ne pagal žmogaus tėvus ar senelius, o pagal šias savybes. Ir daryti tai turėtų ne politikai, o speciali, tuo užsiimanti, tarnyba, – „Vakaro žinioms“ sakė rašytojas. – Kol nebus pokyčių žmonių galvose, tol nesikeis ir pati sistema. Teismas neturėtų būti valstybėje toks svarbus, koks pasidarė. Teismai atspindi žmonių moralę – kuo ji žemesnė, kuo mes godesni, tuo daugiau bylų.“
