Vidmantas Valiušaitis: apie skirtingą Lenkijos ir Lietuvos laikyseną ES

Vytautas Sinica neseniai rašė, kad Lietuvos žurnalistai neranda apie ką aktualiai rašyti, tai rašo buduarinėmis ir bulvarinėmis temomis.

Tuo metu mūsų kaimynai lenkai pastebi įdomesnių dalykų, vertų, manyčiau, ir mūsų dėmesio.

Štai, Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis visuomeninio transliuotojo TVP laidoje pasisakė dėl nenutrūkstamo ES institucijų ir PiS partijos valdomos Lenkijos konflikto. Pasak W. Waszczykowskio, Lenkijos Konstitucinio Teismo klausimas tėra pretekstas konfliktui.

„Argumentai prieš Lenkiją dėl Konstitucinio Teismo yra tik pasiteisinimas, tik pretekstas, kad būtų galima pulti šią vyriausybę, šią parlamentinę daugumą. Kadangi liberaliai kairiojoje Europoje yra daroma prielaida, kad tokia partija kaip PiS neturi teisės funkcionuoti, o čia laimėjo rinkimus ir dar funkcionuoja su geru rezultatu. Jau kurį laiką esame parlamente be tos tradicinės kairės – socialdemokratų ar postkomunistų. Tai irgi šokiruoja daugelį politikų Europoje. Dėl to nori mus priversti įsilieti į tą liberaliai kairę srovę, kuri vyrauja ES. Timmermansas [Europos Komisijos pirmasis vicepirmininkas] jau priėjo ribą. Jo procedūra išsisėmė, ir jis bandys permesti Lenkijos stigmatizavimą kitoms Europos institucijoms. Arba Europos Parlamentui, arba ES Tarybai“, – teigė W. Waszczykowskis.

Jis pridūrė, kad iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo Romoje kovo 25 d., „kai Europa ruošiasi reformai ir Brexitui, ES institucijoms diskutuoti Lenkijos tema „yra neparanku“.

Panašiai apie demokratiją Europos Sąjungos institucijose katalikiškam leidiniui „Niedziela“ kalbėjo ir PiS partijai atstovaujantis Europos Parlamento narys profesorius Ryszardas Legutko, ne taip seniai viešėjęs Lietuvoje. Katalikiškam savaitraščiui „Niedziela“ jis kalbėjo: „Europos Parlamentas yra bet kokios pagarbos įvairovei išnykimo klinikinė iliustracija“.

TSPMI dėstytojas Alvydas Jokūbaitis apie Europos Parlamentą yra sakęs, kad jis virto „lytinio švietimo namais“.

Jo žodžius savotiškai patvirtino lenkų socialistas Janusz‘as Korwin-Mikke, garsus savo libertariniu požiūriu į ekonomiką ir bekompromisine PiS kritika (jo vadovaujama politinė jėga per 2015 m. Lenkijos Seimo rinkimus gavo 4,76 proc. balsų). Diskutuojant moterų ir vyrų atlyginimų lygybės klausimą Europos Parlamente, J. Korwin-Mikke kalbėjo: „Žinoma, kad moterys turi uždirbti mažiau nei vyrai, nes yra silpnesnės, mažesnės, mažiau protingos, todėl turi uždirbti mažiau. Tai tiek“. Ir pridūrė, kad skirtingus lyčių pasiekimus atspindi ir skirtingi lyčių pasiekimai fizikos bei šachmatų srityse.

Štai su tokiu kairės mentalitetu turima reikalų. Ir patinka mums tai ar nepatinka, tai neišvengiamai paliečia kiekvieną iš mūsų. Per sprendimus, kurie priiminėjami Briuselyje ir Strasbūre ir į kuriuos mūsų atstovai deramai reaguoti neįstengia. Ne tik reaguoti neįstengia. Visuomenė net nėra tinkamai informuojama.

Kovo 9 d. Europos Parlamentas vėl svarstys teisinės valstybės problemas Lenkijoje (http://wpolityce.pl/…/329780-parlament-europejski-po-raz-ko…).

Bet jis tikriausiai nesvarstys Lietuvos problemų, kai valstybė pirma parduoda apleistus ir naudojimui nebetinkamus objektus verslo subjektams, kai tie imasi investicijų ir pradeda darbus, koks nors prokuroras smeigiasi viską stabdyti ir „ginti viešąjį interesą“ („Lidl“, „Hanner“, etc. atvejai, kai administracinis aparatas naudojamas galimai korupcinių santykių palaikymui). Tada susidaro sąlygos „pakartotiniam apsibilietavimui“, t.y. susimokėjimui per advokatų kontoras, įvairius tarpininkus, kurie „turi ryšių“ ir ateina „gelbėti situacijos“.

Bet dėl panašių korupcinių schemų Europos Parlamentas klausimų, žinoma, nekels. Juolab, kad mes „teisingai“ balsuojame visais mainstreaminio imperatyvo klausimais.