Gruodžio 17-ąją, prieš 92-ejus metus (1926), Lietuvoje įvyko valstybinis perversmas, prie vyriausybės vairo atvedęs Antaną Smetoną ir tautininkų partiją, išsilaikiusius valdžioje iki valstybės okupacijos 1940 m. birželio 15 d.
Šią temą iki šiol nepaliaujamai eksploatuoja ir Lietuvos nedraugai. Ypač „dosniai” purvo ant Lietuvos buvo papilta prieš dvejus metus, perversmo 90-mečio proga.
„Vietiniam vartojimui“ Baltijos šalyse pakišinėjamos gilumines kontroversijas ir visuomenės susipriešinimą gilinančios temos. Pradėta nuo antisovietinės rezistencijos diskreditavimo ir partizanų kulto demontavimo.
Tada imtasi nusipelniusių kultūros veikėjų ir pasižymėjusių valstybininkų diskreditavimo, kad deheroizuota visuomeninė atmintis nepaliktų istorinių pavyzdžių, nusipelniusių bendruomenei, todėl vertų pagarbaus atminimo.
Pastaruoju metu išvystytas stiprus spaudimas priešinti latvius ir estus su vietiniais rusais, lietuvius – su lenkais ir žydais.
Tuo metu Rusijos žmonėms Baltijos šalys vaizduojamos kaip rusofobijos bastionai, agresijos prieš Rusiją placdarmai, piktos, fašistinio nusistatymo visuomenės, skriaudžiančios vietines slavų mažumas ir besišaukiančios sudraudimo.
Informacinio lauko stebėtojai atkreipia dėmesį į aiškias sąsajas tarp šių trijų sklaidos platformų ir mato sinchronizuotą „viešinimo kampanijų žingsnį“ Vakaruose, Baltijos šalyse ir Rusijoje. Tad ir „mokslinis seminaras“ Maskvoje, pažymint 90-ąsias gruodžio 17-tosios perversmo Lietuvoje metines, rengtas, panašu, ne tiek istorinei tiesai apie sudėtingą Lietuvos bei Vidurio ir Rytų Europos raidos tarpsnį pagilinti, kiek pasinaudoti eiline proga nuvertinti mūsų šalį Rusijoje, Vakaruose ir pačioje Lietuvoje.
