Vidmantas Valiušaitis. Jų užduotis – nušluoti nuo žemės paviršiaus ukrainiečių naciją

Vakar Darius Kuolys atkreipė dėmesį į savarbią Michailo Šteitelmano, Rusijos politiką gerai pažįstančio iš vidaus politikos analitiko ir konsultanto, įžvalgą apie Ukrainos „denacifikaciją ir deukranizaciją“. Šteitelmanas kalbėjo:

„Tikrai galima gretinti Antrojo pasaulinio karo ir šių dienų genocidus. Suprantame, kad genocidai gali būti skirtingos apimties. Pas mus [Ukrainoje] nužudyta, išprievartauta mažiausiai dešimtys tūkstančių taikių žmonių. Bet ir Hitleris šešių milijonų žydų nenužudė pirmomis karo dienomis… Jei Putinas užimtų visą Ukrainą, nužudytų būtų daugiau nei šeši milijonai – žiūrėkime į dabartinių žudynių apimtis…

Aš visiškai įsitikinęs, kad yra duotas įsakymas prievartauti ir žudyti. Ir tai ne vietos pulkininko, o asmeninis Putino įsakymas. Nėra abejonės, kad įsakymas prievartauti ir žudyti taikius gyventojus iš Putino aplinkos perduodamas žemyn. Kodėl?

Jei taip nebūtų, skirtingi rusų kariniai daliniai skirtingose situacijose elgtųsi skirtingai. Dabar mes žinome, kad visur, kur tik pabuvoja rusai, vyksta tas pats – nepriklausomai nuo dalinio. Taip tiksliai visi vykdo įsakymą.

Kodėl tai daroma? Tai tiesiog genocidas… Ir dabar jis nebekelia abejonių. Siekiama sunaikinti visus ukrainiečius: arba turi tapti rusu, arba tave nužudys.“

Sprendžiant iš Kremliui tiesiogiai pavaldžios agentūros „RIA novosti“ vedamojo, Rusijos politinis „esteblišmentas” įsitikinęs, kad „perauklėti” ukrainiečių neįmanoma, tam tikra jų dalis „privalo būti likviduota“, kita – „privalo patirti karo sunkumus ir… išpirkti savo kaltę“.

„Kaltę” dėl to, kad jie gimė ukrainiečiais…

Iki kokio laipsnio „pabedobiesija” yra apėmusi dalį Rusijos visuomenės, liudija Maskvos patriarchato Briansko metropolijos kreipimąsis į Rusijos karį:

„Tavo pareiga – apginti Tėvynę nuo ukrainietiškų nacionalistų. Tavo užduotis – nušluoti nuo žemės paviršiaus ukrainiečių naciją. Tavo priešas – ideologija, kuri yra nuodėmė žmogaus sielai.”

Štai taip…

Tik klausimas – kodėl taip?

Atsakymas paprastas: todėl, kad ukrainiečiai niekada nebuvo rusai, jie buvo ir pasiliko kitos kultūros žmonės, jie gynė savo tapatybę ir teisę į savąjį valstybingumą kiekviena pasitaikiusia proga. Įskaitant ir pokario metus, kai ukrainiečių partizanai, petys petin su lietuviais ir kitais už laisvę kovojusiais Vidurio ir Rytų Europos žmonėmis, žūtbūtniai grūmėsi su Stalino ordomis.

Ir todėl anuomet visi, kurie nesutiko tapti bolševikais – suomiai, lietuviai, latviai, estai, ukrainiečiai – buvo „fašistai” (jų buvo pilni Sibiro lageriai), todėl juos reikėjo sunaikinti. Dabar tuos, kurie nenori „atsiversti” į rusus – privalu „nušluoti nuo žemės paviršiaus”. Kadangi įsitikino, kad jų tikrai nebeperauklės.

Štai ką rašė Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo leistas lietuvių laikraštis „Mintis” apie Ukrainos partizanus. Juozas Lukša tuo metu antrąsyk buvo įveikęs „geležinę uždangą”, Paryžiuje mokėsi prancūzų žvalgybos mokykloje ir rašė savo nemarią knygą „Partizanai už geležinės uždangos”.

UKRAINIEČIAL PARTIZANAI TEBEKOVOJA DIDVYRIŠKAI

Per paskutinius 3 mėnesius Ukrainos laisvės kovotojai – UPA armija Čekoslovakijoje tebevedė labai intensyvią kovą su čekų raudonosios armijos daliniais. Į čia ji buvo įsiveržusi sudarymui ryšio su panašiais Balkanų kraštų partizanais. Du partizanai, kurie liepos mėn. atvyko į amerikiečių zoną Vokietijoje, pareiškė, kad ukrainiečių partizanai suteikę daug rūpesčio rusų okupacinėms pajėgoms, nes jie ne tik energingai kovoją prieš bolševikus bei jų satelitus, bet ir stengiasi apjungti bei suvienyti kitų tautybių partizanus.

Šį pavasari UPA keli junginiai iš Pripečio pelkių savo veikimą išplėtė i Senųjų ir Rytų Prūsų rajonus. Birželio mėnesi prasidėję reguliarios kovos tarp UPĄ ir lenkų raud[onosios] armijos dalinių netoli Allensteino [Olštyno – VV]. Lenkai buvę priversti pasitraukti, palikdami savo užmuštuosius.

Ukrainiečiai ėmėsi žygių palaikyti ryšius ir su Baltijos kraštų laisvės kovotojais, į bendrą kovą įtraukiant Čekijos ir Balkanų kraštų partizanus. Toks esąs UPA išlaisvinimo vado generolo Taras Chuprynka planas.

Čekoslovakijos karo ir vidaus reikalų ministerijų paskelbtuose bendruose komunikatuose pažymima, kad čekų kariuomenės ir policijos daliniai sunkiai kovoja su ukrainiečių daliniais, kurie esą isitvirtinę II pasaulinio karo fortuose Slovakijoj. Čekoslovakijos komunistų partijos organas „Tworba” birželio 22-24 d. d. rašė, kad maži, bet gerai ginkluoti ir disciplinuoti ukrainiečių daliniai įsibrovė į Čekoslovakiją ir pradėjo naikinti komunistus bei „liaudies demokratus”. Laikraštis ragina toliau imtis priemonių prieš tuos gyventojus, kurie yra palankūs partizanams, remia juos maistu ir teikia žinių apie kariuomenės judėjimą. „Tworba” toliau puola sovietų-lenkų-čekų jungtini štabą dėl nepavykusių operacijų prieš partizanus. Kartu priduria, kad šie daliniai veikia amerikiečių ir britų imperialistų tarnyboje.

Paskutiniu metu spauda nustojo skelbusi apie juos žinias, kad nesukeltų panikos gyventojų tarpe. Tačiau iš sužeistų karių pasakojimų sužinomi vardai tų vietovių, kurių rajonuose veikia partizanai.

„Mintis”, 1948 m. rugsėjo 1 d.