Vidmantė Jasukaitytė. Kultūra griaunama, o Lietuvos Švietimo ministrai – tikra Lietuvos nelaimė

Labai gaila, kad žmonės nesuvokia, kur pagrindinis ir didžiausias šios valdžios nusikaltimas. Komentarai – tarpuvarčių ar aludžių politikų lygio. O didžiausias nusikaltimas yra tai, kad jie be jokios gėdos ir su visišku nemokšiškumu, demonstruodami savo kultūrinį ir moralinį neišprusimą, Valstybės raidos nežinojimą, griauna ją iš pačių pagrindų. Ypač – premjeras Skvernelis. Girdėjau, kad dėl to kyla ginčų su Ramūnu Karbauskiu.

Pirmiausia – Valstybė griaunama per kultūrą. Pasaulyje nėra išlikusi jokia tauta ar imperija, kurios kultūra buvo sunaikinta. Imperijos klestėjo, kol klestėjo jų kultūra.

Kultūra griaunama šimtais būdų – panieka ir Valstybės simbolių nevertinimas – tik viršūnėlės, kurios matomos visiems. Po tuo slepiasi korumpuotų interesų grupės, į kurias teisėtvarka nekreips dėmesio, nes įvairiais profesiniais ir administraciniais ryšiais surištos su Premjeru, – kitaip ir būti negali.

Keliems lenkų tautybės asmenims padovanotas didžiulę istorinę, kultūrinę ir materialinę reikšmę turintis Pranciškonų ansamblis, Krikščioniškos Lietuvos kultūros perlas, priklausęs Valstybei oficialiai. Padovanotas slapčia, dekretu, kurio neprivaloma viešai skelbti.

Akivaizdžiai susitarta su Bažnyčios herachais, nes jie nepalaikė Valstybės pozicijos, visiškai priešingai nei kadaise Didžios atminties Palaimintasis Vyskupas Jurgis Matulaitis. Tai, mano nuomone, įvyko susitarimas dėl įtakos zonų plėtimo iš abiejų pusių (taip ir inkvizicija atsirado – dėl feodalų ir Herarchų valdžių sandorių), – dėl įtakos rinkimų į Prezidentus metu ir dėl įtakos Aukštųjų herarchų bažnytinės karjeros slinktyje.

Didelį pavojų Lietuvos kultūrai kelia nusikalstamas požiūris į lietuvių kalbą – naikinamos lietuvių k. katedros universitetuose, sunaikintas Baltistikos centras, pertvarkomos lietuvių kalbos programos, išmėtomi iš jų rašytojai tiek dabartiniai, tiek padėję pagrindą mūsų literatūrai. Kaip žinome, gentys, tautos, valstybės prasideda nuo bendros kalbos. Mūsų kalba seniausia Europoje, ją būtina paskelbti UNESCO saugomu Europos paveldu jau vien dėl to, kad apsaugotų nuo valdžios barbarų.

Naikinamas Lietuvos turtas, pavojingoje padėtyje mūsų miškai, o tai, ką ruošiamasi daryti su pelningiausia Europoje susisiekimo įmone „Lietuvos geležinkeliais” – atviras nusikaltimas. Pasiekė informacija, kad ruošiamasi padalinti į tris padalinius, du, pelningus, privatizuoti (parduoti), o nuostolingąjį palikti Lietuvai.

Tokių pavyzdžių daugybė.

Lietuvos Švietimo ministrai – tikra Lietuvos nelaimė. Uždaromos jaukios kaimo mokyklos, vaikai vežami dešimtis kilometrų į jiems svetimą aplinką, nėra profesionalaus požiūrio į vaiko auklėjimą bei ugdymą. Užuot ugdžius fiziškai ir dvasiškai harmoningą asmenybę, perkami kompiuteriai, jai kuriami jokios vertės neturintys vaizdeliai, vaikai išmokomi spaudant telefonų ir kompiuterių klavišus susipažinti su antrine ar tretine realybe, bet neišmokomi mylėti pasaulio, kuris yra aplinkui.

Ką duoda jau dešimtmetį vykdoma programa prieš smurtą, jei vaikui niekas nepadeda suvokti ir susikurti gėrio, kuris yra arba kurį galima pasiekti žmogaus gyvenime, supratimo.

Apie tai rašysiu daug. Tačiau iš komentarų suprantu, kad jų autorių šeimose kartais neįmanoma to pasiekti. Mylėti tėvynę – tai mylėti augalą, gėlytę, drugelį, upelį, per kuri eini į mokyklą, pažįstamą lanką, bažnyčios varpų skambėjimą, vakarienę drauge su tėvais ir broliais už bendro stalo, mylėti viščiuką, paršiuką, veršelį, o ne geltoną autobusiuką, kuris išveža į svetimą aplinką. Kokie zombiai kuria tokią Švietimo sistemą?

Kultūros ir meno taryba vis mažiau lėšų skiria Lietuvos rašytojų ir poetų knygoms. Kuriamas beveidis „elitinis” tipelis, kuris reprezentuos „globalią” Lietuvą?

Kultūros ministrė (iš kelių minučių pokalbio su ja supratau) šalta kaip ledas mūsų kultūrai. Tikiuosi, kad netrukus ištirps, kaip ir ši valdžia.

O apie ką jūs komentuojate? Kad riejasi partijos ar lyderiai?

Nebėra partijų. TS-LKD suliberalėjo, scd skilime riejasi tarptautinės slaptos įtakos, Vilniaus meras – panašus į Užgavėnių iškamšą, kurią pasistatė interesų grupės, o dabar ypač juo naudojasi Vilniaus prekybininkai, kuriems į jų „rojų” jis net takelius Vyčio aikštėje padarė…

Sostinė žymiai traukiasi Kauno link ir esu tikra, kad čia didelį magnetą paruošė Skvernelio ir Pranskiečio kelionės į Lenkiją. Gal jie galėtų ten ir persikelti? Tačiau jei Skvernelį rinksime Prezidentu, jis persikels ten su mumis visais.

Veidaknygė