2025-02-21, Penktadienis
Naujienlaiškis

Vidmantė Jasukaitytė. Man šlykštu

Jasukaityte V.

Sutinku, kad vasaros kavinėje ar gatvės kavinėje žmogus turi teisę išgerti taurę vyno, ypač jei vaikšto su svečiu, sakykim, iš kokios Prancūzijos ar Italijos. Ir restorane jis turi teisę užsisakyti kokį nori gėrimą. Tačiau šlykšti ta degtinės reklama, kur taip išradingai, taip kūrybingai pateikti tie nuodo lašai, srovės, fontanai, toks jų spindesys, tokia estetika, toks grožis, kai nors imk, prisipilk vonią ir nuskęsk tame spindesy, tyrume, skaidrume – grožyje.

Taip pateikta, tarsi būtų nufotografuoti deimantai prieš aukcioną.
Šlykštu ir ciniška taip reklamuoti alkoholį, kada jau mažiausiai pusė tautos yra priklausoma. Kada kasdien matome žuvusių avarijose statistiką, kurios vyksta dėl apgirtusių idiotų.

Bet svarbiausia – kada taip reklamuojamas alkoholis – nutrinama augančios kartos sąmonėje riba tarp to, kas blogis ir tarp to, kas gėris. Spindintys nuodų ir kvailybės lašai asociatyviu keliu perteikiama kaip gėris, grožis, estetika, kuris nesukelia jokio pavojaus, nes – argi pavojų taip gražiai reklamuotum.

Ir dar labai nuostabu – tautos, kuri yra mūsų gimtoji ir kuri, deja – visi žinome, yra nusigėrusi ir pragėrusi dalį smegenų, „elitas” vieningai protestuoja prieš alkoholio vartojimo sumažinimo variantus. Ne diskutuoja, ne tariasi, kaip čia geriau padaryti, kad ir alaus tradicija išliktų, ir vyno taurę išgertume gatvės kavinėje, ir kad būtų užkirstas kelias tautos nugirdymui.

Visi vieningi – tegul palieka kaip buvę!

Man šlykštu klausytis ir skaityti.
Lygiai taip pat buvo šlykštu klausytis besmegenių išpuolių prieš nuostabią idėją – padovanoti moksleiviams tautinį rūbą. Tai būtų ir tautos rūbas pagerbtas ir tautiškumas su visa prasme iškeltas. Man teko matyti restorane servetėlės sudėtas iš tautinės vėliavos spalvų, teko pamatyti, kaip publiką linksmino šokėjėlės, pasikeldamos sijonus ir parodydamos trispalves kelnaites.

Kodėl pasiduodate patyčių madai? O jei tyčiojatės iš rimtų dalykų, kodėl tada piktinatės patyčiomis mokyklose ir šeimose?

Jaučiu jaučiu, kad besipiktinantys pagal bandos jausmo trauką irgi yra gerokai pageriantys, nes nebesupranta, ką kalba ir ką palaiko.

Autorė yra rašytoja, Lietuvos Kovo 11-osios Akto signatarė

Veidaknygė

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Diana Karvelienė. Kurti neleisti griauti – kur dėsime kablelį, kalbėdami apie šeimą ir gimstamumo politiką?

Nepaisant demografinės žiemos bei kasmet vis prastesnių gimstamumo rodiklių, pavojaus varpais skambinančių įvairių institucijų bei verslo atstovų, šeimos...

Diana Karvelienė. Aštriausias kalavijas – Tiesa

Ar pastebėjote, kad vis dažniau leftistinę ideologiją puoselėjantiems valdininkams neparankūs tampa tie, kurie turi tvirtas pažiūras? Dar visiškai šviežias...

Linas Karpavičius. Atliekų rūšiavimo kultūra

Tvarumas, ekologija, progresas ir žiedinė ekonomika daugeliui iš mūsų yra įkalti į galvą postulatai, kurie pažada šviesų ir...

Edmundas Paskauskas. Žmogus yra daugiau per santykį su kitu, nei atskirai paimtas

Gyvenimas pagal dvi neoficialias paradigmas Įžanga Pažvelgus į švietimo sistemą iš platesnės, globalių gamtamokslinių dėsningumų perspektyvos, aiškėja ne tik jos...