Po kruopelę, visą amžių po kruopelę kaip didžiausią turtą renku Išmintį, išplaukiančią iš Filosofų, Šventųjų, iš Mąstytojų, jų knygų…
Kaip didelį turtą priimu Prof. Radžvilo tekstus – pranešimuose, straipsniuose. Šiurpas nukrečia nuo minties ir ištarmės galios – suprantu, kad tai Žodžio galia. Tai ne tik mąstytojas – tai Didžiojo Logoso tarnas, skirtas mūsų tautai.kad bylotų mums suprantama kalba ir kad jo žodžiai įsispaustų mūsų ir mūsų vaikų atminty.
Dideles ir švarias mintis gali suprasti tik didelės ir švarios širdys. Nešvarus, prišiukšlintas protas niekada nesukurs švarios minties, o žmonijos atminty palieka tik švarios ir galingos mintys, nes tik jos skelbia Tiesą.
Už tiesą nereikia kovoti – tai galingiausia energija- ją reikia tik laiku pasakyti ir ji veikia pati. Profesorius toks ir yra – kai visi šokame ir dainuojame, laikinai atstūmę problemas ir kasdieninius rūpesčius, jis mąsto, kaip užauginti tautą, kad ši, nesukramtyta ir nesukandžiota Globalizmo dantų, nuvestų savo vaikus į tolimą Ateitį, kur jų kultūros, kalbos ir pasaulėjautos egzistencijai niekas nebegrės.
Jis pilnas įtampos, jo pauzės – reiškia neišsakytą rūpestį – jis privalo pasitikėti mumis, nes daugiau nėra kuo. Juk niekam mūsų išlikimas daugiau nerūpi. Ar jis gali mumis pasitikėti? Ar mūsų protas toks pat švarus, nesavanaudiškas, kad didžios minties galia persmelktų jį?
Šią Šimtmečio naktį tapkime rimti savo Tėvynės vaikai ir ieškokite galimybių išplėsti savo sąmonės diapazoną, – ne viską iš eilės neigdami, o analizuodami. Nebereikia anekdotų, nešvankybių, negyvų svetimos minties nuolaužų… Skaitykime mąstytojus, klausykimės jų, kad taptume švarios minties nešėjais, o ne plepėtojais.
Visada rekomenduosiu Prof. Radžvilo tekstus, kad jus apšviestų nesavanaudiško žodžio galia, kaip kartais apšviečia mane ir kad atsivertų Protas didesnei Išminčiai, o Širdis – didesnei Meilei…
Pasidalinau jo kalba, pasidalinkite ir jūs.
