Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija viešai kreipėsi į J. E. Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl partnerystės įstatymo ir prigimtinių šeimos teisių užtikrinimo.
Viešai išplatintame laiške, rašoma, kad visada gražu žiūrėti į mamą mūru stojančią už savo vaiką, jo laimę ir gerovę. Tokia drąsi, tvirta ir be galo savo vaiką mylinti yra mama Rasa Račienė, bandanti sutelkti visuomenę ir politikus bei atkreipti Prezidento dėmesį į jos vaikui aktualų lyčiai neutralios partnerystės įstatymą. Ačiū jai už parodytą pavyzdį, kaip visi tėvai turėtų kovoti už savo vaikus. Ne tik sulaukusius pilnametystės, bet ypač už pačius mažiausius, kurie savo interesų patys apginti negali.
Laiško autoriai atkreipia dėmesį, jog lyčiai neutralios partnerystės įstatymas išplėstų Lietuvoje galiojančią teisinę šeimos sampratą taip, kad ji apimtų ir tos pačios lyties poras. Todėl tai aktualu visiems tėvams.
Visiems Lietuvos tėčiams ir mamoms yra labai svarbu, ką valstybė laiko šeima – visuomenės ir valstybės pagrindu, t. y. siekiamybe, kurią valstybė skatina ir stiprina savo šeimos politika.
Svarbu, kad tėvai išsaugotų konstitucinę teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus ir mokykloje vaikams nebūtų diegiama svetima pasaulėžiūra. Svarbu, kad tėvai, besilaikantys prigimtinės šeimos sampratos, nebūtų visuomenėje pristatomi kaip „atsilikę“ ir supriešinami su savo vaikais.
Nuo to, kokioje moralinėje aplinkoje augs mūsų vaikai priklausys ne tik jų ar jų draugų likimai, bet ir visos Lietuvos ateitis.
Nuo to, kokioje moralinėje aplinkoje augs mūsų vaikai priklausys ne tik jų ar jų draugų likimai, bet ir visos Lietuvos ateitis.
Ne mažiau svarbu, kad vaikų teisė ir interesas augti su mama ir tėčiu nebūtų paminti. Vaikas turi prigimtinį poreikį augti savo tėčio ir mamos šeimoje – kartu su tais žmonėmis, kurie yra atsakingi už jo atėjimą į pasaulį. Iš Konstitucijos 38 straipsnyje numatytų pagrindų (santuoka, tėvystė, motinystė ir vaikystė) kylanti šeima yra nepakeičiama, vienintelė tikra, prigimtinė šeima. Ši samprata apima ir vaikų neturinčius sutuoktinius, vienišus tėvus, senelius su anūkais, brolius ir seseris. Visos kitos bendro gyvenimo formos yra galimos bei vertos atitinkamos teisinės apsaugos, bet ne šeimos statusą suteikiančios partnerystės.
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija pabrėžia, kad šis laiškas nėra pasisakymas prieš homoseksualius asmenis. Visi vaikai (ir kai kurie suaugusieji) turi būti mokomi priimti ir gerbti žmones nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos. Tačiau prieš visuomenės ir daugumos tėvų valią priimtu Partnerystės įstatymu to nebus pasiekta, veikiau priešingai.
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovaujami tėvai pažymi, kad jie taip pat patiria nuolatinį žeminimą ir patyčias, kai dėl su LGBT ideologija nesutampančios pozicijos yra pravardžiuojami atsilikėliais, homofobais, smurtautojais ir t. t. Tai vyksta ne tik privačiai, bet ir itin plačiai socialiniuose tinkluose bei didžiosiose medijose.
Visi tėvai turi teisę būti išklausyti lygiomis galimybėmis. Ir nors laiško autoriai neturi su J. E. Prezidentu asmeninio ryšio kaip su jo dukterį gydžiusia R. Račienė, tačiau viliasi, kad ir jų atstovai bus įtraukti į diskusijas kaip lygiaverčiai dialogo dalyviai.
Visa esmė slypi kitur. R. Račienei nereikia klykti apie neva pažeidžiamas jos „homoseksualaus vaiko” (iš tikrųjų seniai motiną praaugusios, suaugusios moters teises. Niekas jų nepažeidžia ir tos moters neskriaudžia. Niekam nesvarbu, su kuo ji valgo,miega ar dulkinasi. Visa tai – labai prasta komedija be jokio realaus turinio. Todėl nereikia stebėtis, kad greta nuolat šmižinėja V. Raskevičius ar pan. Kiek tokios orientacijos dukrų yra Lietuvoje? Viena iš dešimties tūkstančių? Beje, ar ta dukra („vaikas” dėl kurio ji taip kovoja) augdama matė normalius, meile ir ištikimybe pagrįstus darnios šeimos santykius?
Tikroji viso šio labai šlykštaus išgalvoto triukšmo esmė – visai kitur. Tai yra dabar per pasaulį plintančio karo prieš visą žmoniją, prieš jos ateitį apraiška. To karo tikslas – krikščioniškos Europos ir jos kultūros sunaikinimas. Beje, ir baltųjų europiečių rasės sunaikinimas. Lietuvių tautai to karto tikslų vykdytojams vietos nenumatyta. Anot A. Šiklgruberio (Hitlerio) mums skirta išnykti kaip vandens lašui ant įkaitusio asmens. Nejaugi Prezidentas prie to prisidės?
A. Strumilienė komentavo puikiai:
„Po Prezidentūros langais šeštadienį įvyko LGBT rėmėjų cirkas.
Ir toliau šantažuojamas šalies Prezidentas, kad jis pasirašytų partnerystės įstatymą, kai jis tik bus priimtas.
Prie Prezidentūros atvyko ir T. Raskevičius.
Sugužėjo dvaro ruporai. Juk tai TOKIOS reikšmės įvykis. Būtinai reikia galingos reklamos.
Centre – LGBT vaiko mama prisistatanti, prezidentą šantažuojanti vaikų odontologė R. Račienė. Jos dukrelė jau seniai užaugusi, praktikuojanti lesbietė, bet ją rūpestinga motinėlė vis dar vadina „vaiku.”
LGBT renginyje pasirodęs T. Raskevičius sakė yra įsitikinęs, kad partnerystės įstatymas priimtas BUS.
Seime jis bus teikiamas artimiausiu metu.
Pirmadienį Prezidentūroje įvyko G. Nausėdos susitikimas su R. Račiene, juk tai – pirmaeilės svarbos įvykis, tačiau nepasitenkinimo bangas LGBT „vaiko” motinėlė kelia toliau.
Beje, kažin, ar buvo gautas savivaldybės leidimas šiai akcijai?
Kur vandens patrankos, kur riaušių policija?
„Vienalyčių partnerystei” jautriems „žvaigždūnams” genderizmo vėjai pergraukė galvas ir „progresu” šiandien jie infekavo Daukanto aikštę.
Štai kur vaivorykštinio viruso ir tikrojo maro pradžia. Labai greitai jis visu svoriu ir baisumu užslinks ant Lietuvos ir užgrius Marijos žemę. Pamatysite, ko nematę.
Balsavimo variklis Seime jau „suteptas”, dvaro ruporų patrankos jau paruoštos, Makaraitytė jau po Prezidentūros langais, propagandos variklis sukasi visų greičiu, tylūs prezidentūros rūmai stūkso lyg pamiršta, šalta koplyčia, o po jų langais jau darbuojasi genderiniai „organai”, LGBT ideologijos „žarnynas”.
Jie rodo „tobulėjimo” kryptį Lietuvai.
Valstybės pamatai pradedami ardyti nuo prezidentūros.
Štai kur tikroji nelaimė Lietuvai.
Štai kur tikrasis virusas.
Štai kur tikroji diktatūra, prievarta ir neapykanta tėvynei.
Brauki ašarą ir ginkis, Lietuvėle.
Laikykis, kiek pajėgi.
Gelbėkitės, kas galit.”