Prieš kokius 7–8 metus į klausimus, susijusius su mažų vaikų masturbacija, mamų grupėse buvo vieningas atsakymas: reikia švelniai patraukti vaiko rankas, jį apkabinti, nukreipti dėmesį. Visiems to ir užteko. Mūsų šeimai taip pat. Bet štai prieš metus ar du lyg perkūnas iš giedro dangaus ėmė vyrauti kitokia „ekspertų“ nuomonė: masturbacija yra pats natūraliausias dalykas, tad vaikui reikia tiesiog paaiškinti, kad TĄ daryti jis turi privačiai, ne prie kitų žmonių.
Štai Akvilė Giniota, populiariausia Lietuvos lytiškumo ekspertė, aktyviai edukuojanti tėvelius ir mokytojus tiek gyvai, tiek socialiniuose tinkluose, rašo:
„Kitaip tariant, kodėl gi nepapasakojus vaikui, kuo ji*s čia užsiima. Nereikia sakyti, kad tu masturbuojiesi. Pakanka apibūdinti vaikui jo*s patyrimą. Kai tu taip darai – tau turbūt malonu ir nemažai vaikų irgi taip daro. Tai teikia nusiraminimą. Tam tikras kūno vietas liečiant yra daugiau malonumo negu liečiant kitas. Smagu, kad tu atrandi savo kūną. Iš tiesų svarbus dalykas yra gebėti juo džiaugtis. Ir t. t. ir pan.
Taigi, mes paaiškiname vaikui, kas su juo/ja vyksta. Mes validuojame vaiko patyrimą. Suteikiame jam kontekstą – tai vaikams būdinga, viskas su tavimi OK. Ir kad tai iš tiesų – kaip tau ir jaučiasi – yra smagus dalykas. Mes tave suprantame.
Vis dėlto ši veikla yra skirta tik tau. Tai PRIVATUS veiksmas, kurį gali daryti, kai esi viena*s kambaryje, kai niekas nemato. Dėl to, pavyzdžiui, negalima tuo užsiimti darželyje ar kitose VIEŠOSE vietose. Taip pat ir namie svarbu mokytis atskirti viešumą nuo privatumo.“
Akvilė Giniota ir jos sekėjai nuoširdžiai nežino, kokie yra masturbacijos šalutiniai poveikiai ir kodėl vaikams lytiškai save stimuliuoti yra negerai. Laikais, kai turime tiek daug informacijos apie įvairias priklausomybes, apie tai, kaip lengvai smegenys pripranta prie dopamino… Ta prasme, kai kurie tėvai neduoda savo vaikams saldumynų, filmukų, kad tik neišsivystytų žalingi įpročiai, priklausomybės, o čia masturbacija kažkokiu būdu tapo visiškai normaliu dalyku vaikams. Nors būtent šios priklausomybės atsikratyti žymiai sudėtingiau, juk neužteks paslėpti ekraną ir saldainius. 2019 m. kompulsinis seksualinio elgesio sutrikimas buvo įtrauktas į pataisytą tarptautinę ligų klasifikaciją.
Be abejo, vaiko gėdinimas, mušimas nėra išeitis. Tačiau kuo yra blogas patarimas švelniai patraukti vaiko rankas, jį apkabinti, nukreipti dėmesį? Ypač jei tai dar gerai nekalbantis dvimetinukas. Per pastaruosius metus dėl šio patarimo ne kartą komentaruose buvau išvadinta užstrigusi viduramžiuose ar sovietmetyje. Taip lyg staiga masturbacija būtų tapusi vos ne privalomu vaikų užsiėmimu. Vaikams žaislų greitu metu teks ieškoti sex shop’e, turbūt… Kamuoliai, mašinytės, lėlės jau kaip ir atgyveno… Prieš akis iškyla vaizdai iš A. Huxley distopinio kūrinio „Puikus naujas pasaulis“.
Dar vienas pavojingas technologijų laikų reiškinys – sekstingas (savo nuogo kūno nuotraukų ar vaizdo įrašų persiuntimas draugams asmeninėmis žinutėmis). Akvilė Giniota teigia esanti prieš pornografiją, tačiau nemato nieko blogo siųsti erotines nuotraukas savo partneriui. Jeigu ji kalbėtų apie suaugusius, sutuoktinius, galbūt galima būtų pritarti jos nuomonei, nors ir tai: juk neretai besiskirdami suaugę – dar vakar aistringi įsimylėjėliai – ima vienas kitą drabstyti purvais, šantažuoti. O ką kalbėti apie paauglius, kurių organizme siaučia hormonų audros. Šiandien myliu šitą, rytoj kitą – taip ir siuntinės visiems savo nuogo kūno nuotraukas. Kuo tai skiriasi nuo pornografijos? Ir nesvarbu, kad Akvilė mokys vaikus nepersiuntinėti tokių nuotraukų trečiosioms šalims – juk pati sako, jog vaikai ne visada linkę klausyti suaugusiųjų pamokymų. Tokių nuotraukų persiuntimo rizika išlieka didelė – nesvarbu kaip paaugliai vienas kitu pasitiki.
„Palaukite, kol santykiai bus rimti…“ – rašo Akvilė Giniota savo leidinyje „O kaip man…“. Ta prasme, kai jau paauglių santykiai būna „rimti“, tai jau kaip ir galima sekstinti. „Rimti“ tai kokie – susituokę? Susižadėję? Juk šiandien paauglė „rimtai“ draugauja su Jonu, rytoj – su Luku. „Niekada nesekstink, jei nesi 100 % tikras, ar to nori…“ Tai va. Kaip toj dainoj: „Jei labai nori – tai reikia, atsisakyti nesveika…“
Paklausiusi Akvilės Giniotos interviu, paskaičiusi jos leidinius, tinklalapį, įrašus, jos sekėjų komentarus susidūriau įspūdį, kad būti tėvais šiais laikais nemadinga. Vaikams nereikalingi kažkokie suaugę pasenusiomis pažiūromis. Jie patys geriau žino, kokia yra jų lytis, nuo keliolikos galima pradėti lytinius santykius. „Draudimai neveikia, jie vis tiek darys, ką norės…“ – kartoja progresyvieji. – „Todėl svarbu juos išmokyti tą daryti saugiai“. Jie vis tiek vartos narkotikus, tad svarbu išmokyti vaikus naudotis švariais švirkštais. Jie vis tiek sekstins, tad svarbu, kad palauktų „rimtų“ santykių ir kad nepersiųstų intymių nuotraukų trečiosioms šalims. Vis tiek masturbuosis – tad tegul tą daro privačiai.
O kur suaugę, kurie kalba su vaikais, kad viso to jiems apskritai nereikia daryti? Nei vaikams, nei paaugliams iš esmės nereikia nei narkotikų, nei masturbacijos, nei sekstinimo. Be abejo, mes negalime garantuoti, kad vaikai – ypač paaugliai – nepaklus tėvams, darys, kaip jiems atrodys geriau. Bet tai neatleidžia tėvų ir visų suaugusiųjų nuo atsakomybės kalbėti su vaikais, kad ne viskas, kas atrodo „fun“ yra gerai. Kai kuriuos dalykus jie dar spės išbandyti, visas gyvenimas priešaky. Tereikia palaukti brandos, kai jie suvoks save, juos supantį pasaulį, taps atsakingi už savo veiksmus. O kai kurių dalykų net ir nereikia išbandyti niekada.
Bet matomai kai kurie tėvai mieliau bus savo vaikams bendraamžiais draugais, kurie viskam pritaria ir palaiko bet kokią nesąmonę. Skamba labai cool, tik kad jei vaiko tėvai yra jo draugai – kas bus jo tėvai?
Kai susirašinėjau su Akvile Giniota ir jos sekėjais po vienu jos įrašu, Akvilė pakomentavo:
„Na, jūs turite teisę taip ugdyti savo vaikus. Jūsų vertybinės orientacijos perdavimas priklauso jums.“
Aha. Tik kad naujausia lytiškumo ugdymo sistema nepalieka vietos konservatyvių šeimų pažiūroms. Lytiškumo ugdymo pamokoms rekomenduojama būtent Akvilės Giniotos parengta medžiaga. Pagal programą dėstomos ne vien dauginimosi ir kontracepcijos priemonės, bet ir įvairios specifinės seksualumo temos, kurias konservatyvūs tėvai galbūt norėtų savo vaikams išdėstyti ne taip, kaip siūlo Akvilė.
Komentaruose Akvilė man taip pat parašė: „Vis dėlto iš savo sampratos perspektyvos tokios prieigos nevadinčiau lytiškumo ugdymu… Gal nebent lytiškumo draudimo ugdymu.“
Štai čia ir visa esmė. Būtent dėl to konservatyvūs tėvai prašo – nustokite seksualizuoti mūsų vaikus. Tai, kad vaikas ar paauglys nesimasturbuos ar nesekstins anaiptol nereiškia, kad jis išaugs aseksualus ir belytis. Kad ir kaip intensyviai lyčių ekspertai tikina, jog jų teorijos yra grįstos mokslu, iš tikrųjų tai yra „mokslu“ grįstos pseudoteorijos. Nėra jokių išsamių tyrimų, kad reguliari masturbacija teigiamai veikia vaikų ir paauglių gyvenimą. Nėra jokių tyrimų apie sekstingo naudą paaugliams. Viskas, ką sako Giniota yra jos ir jos bendraminčių prielaidos iš padrikų faktų. „Masturbuojasi net kūdikiai – vadinasi, masturbuotis yra gerai“, „Sekstindami paaugliai sulaukia savo kūno įvertinimo, pagyrimų – vadinasi, tai yra gerai.“ Argi tai yra mokslas? Dvimečiams vaikams, jeigu ką, lygiai taip pat natūralu iššokti iš antro aukšto balkono.
Ačiū už straipsnį! Pagalvojau, viskas priklauso nuo tikslo – kam auginame vaikus. Akvilė Giniota gal žino geriau, koks yra užsakymas. Lietuva numatyta paversti poligonu, bus ištisi kareivinių miesteliai, pramogų industrija ir didelė sekso paslaugų paklausa? Laisvas, stiprus, atsakingas ir be priklausomybių žmogus nebus reikalingas? Reikėtų paklausti, ar ta moteriškaitė Giniotaitė savo vaikams nuo gimimo ugdys tokius „paklausius” įgūdžius, žinodama, kad dėl jų negalės nei gerai mokytis, nei dirbti, nei kurti šeimos ir pateks į didelės savižudybių rizikos grupę?