Vilniaus forumas: LRT taryba diskredituoja Seimą ir viešai demonstruoja panieką Lietuvos visuomenei

Pernai viešojoje erdvėje prasidėjęs Seimo ir Nacionalinio transliuotojo konfliktas dėl LRT finansinės atskaitos tęsiasi.

Iš pradžių, dangstydamasi žiniasklaidos laisve,  LRT atsisakė suteikti bet kokią detalesnę informaciją apie savo finansinę veiklą. Bet įstatymų leidėjui primygtinai reikalaujant, sausio 2 dieną  buvo atsiųsta detalesnė, bet ne visa informacija, kuri galėjo panaikinti abejones dėl LRT finansinės veiklos skaidrumo. Dalį finansinių dokumentų LRT pateikti ir toliau atsisako, motyvuodama, jog tam prieštarauja prodiuserinės kompanijos – jos  slepiamą informaciją laiko konfidencialia.

Sausio 8 d. Seimas įregistravo nutarimo projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą. Laikinoji tyrimo komisija sudaroma įvertinus LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat LRT lapkričio ir sausio mėnesiais pateiktus atsakymus į Seimo narių grupės klausimus.

Nutarime nurodoma, kad komisija remsis tarptautiniuose ir Lietuvos teisės aktuose įtvirtintais bei garantuojamais visuomeninės paskirties žiniasklaidos (angl. public service media) nepriklausomumo, skaidrumo ir atskaitingumo principais, kurių praktinio įgyvendinimo gerąja praktika laiko Didžiosios Britanijos transliuotojo BBC pavyzdį.

Pagal projektą komisija bus įpareigota ištirti 12 klausimų dėl racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, palyginimo su nacionaliniams transliuotojams taikoma europine praktika, LRT veiklos atskaitingumo, viešumo garantijos, Vyriausybės 2003 m. nutarimo Nr. 1264 atitikties pasikeitusiam Viešųjų pirkimų įstatymui ir atitinkamiems ES teisės aktams, 2013–2017 metais Viešųjų pirkimų tarnybos teiktos pastabos dėl vykdytų viešųjų pirkimų, LRT valdomo turto nuomos ar kitokio naudojimo atitikties rinkos sąlygoms ir kt.

Seimo komisija tyrimą atlikti bei išvadą ir parengtą nutarimo projektą pateikti Seimui turėtų iki birželio 1 d. Komisiją pagal proporcinį frakcijų atstovavimo principą sudarytų 12 Seimo narių, turinčių teisę dirbti su slapta informacija.

Taigi įstatymų leidėjo ir Nacionalinio transliuotojo konfliktas visuomenėje, kėlęs ažiotažą,  pamažu peraugo į nuostabą – pradėta manyti, kad LRT, kaip ir „Lietuvos geležinkeliai”, tapo valstybe valstybėje. Galiausiai nuostabą pakeitė pasipiktinimas, nes LRT tarybos arogancija vengiant atskleisti įstatymų leidėjui valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, akivaizdžiai peraugo į visuomenės žeminimą ir panieką tautos atstovybei.

Atsižvelgdamas į augančią įtampą  sausio 10 d. Vilniaus forumas (VF) pareiškimu kreipėsi į Seimo narius ir Vyriausybę, ragindamas Seimo narius ryžtingai ir be išlygų pareikalauti, kad būtų atskleisti galimai neskaidrūs LRT sandoriai su prodiuserinėmis kompanijomis ir visa informacija susijusi su LRT turto nuoma.

VF paragino nutraukti arogantiškus LRT tarybos veiksmus, kuriais ji nepaliaujamai žemina visuomenę, niekindama jos akyse aukščiausią valstybės valdžios instituciją – Seimą, kartu priimti įstatymo pataisas, kurios nustatytų, kad valstybės biudžeto lėšos nacionaliniam transliuotojui būtų naudojamos skaidriai kaip ir kitose demokratinės Europos valstybėse, o apie jų detalų panaudojimą atvirai būtų informuojama šalies visuomenė.

„LRT Tarybos elgesys aukščiausios valstybės valdžios institucijos (Seimo) atžvilgiu yra žeminantis ir netoleruotinas – jis prieštarauja LR Konstitucijai, Viešųjų įstaigų įstatymui, LRT įstatymui bei LRT įstatams ir kitiems teisės aktams”,- rašoma pareiškime.

Visas pareiškimo tekstas skelbiamas žemiau:

Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos Respublikos Vyriausybei

PAREIŠKIMAS
dėl nacionalinio transliuotojo finansinės veiklos skaidrumo
ir atskaitomybės visuomenei

2017 m. sausio 10 d.
Vilnius

Jau antras mėnuo viešojoje erdvėje vyksta konfliktas tarp Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) Tarybos: daugiau nei pusė Seimo narių (80) pareikalavo LRT Tarybą pateikti informaciją apie LRT darbuotojų atlyginimus, sutartis su prodiuserinėmis kompanijomis ir turto nuomą. Tačiau LRT taryba atsisako tai daryti, motyvuodama nevatai draudžia konfidencialumo reikalavimai.

Pastaruoju metu LRT taryba inicijuoja LRT Valstybės kontrolės auditą, tuo būdu leisdama suprasti, kad ji nesutiks atskleisti LR Seimui ir visuomenei rūpimą informaciją apie sandorius su prodiuserinėmis kompanijomis bei turto nuomą, kas leidžia manyti, jog šiuos sandorius būtina slėpti, nes jie nėra skaidrūs.

Vilniaus Forumas pareiškia, kad LRT Tarybos elgesys aukščiausios valstybės valdžios institucijos (Seimo) atžvilgiu yra žeminantis ir netoleruotinas – jis prieštarauja LR Konstitucijai, Viešųjų įstaigų įstatymui, LRT įstatymui bei LRT įstatams ir kitiems teisės aktams: LRT veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas (toliau – LRT Įstatymas), kurio 2 straipsnyje nurodyta, kad LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. Taigi valstybė yra pagrindinis ir svarbiausias LRT dalininkas, kuris pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 7 str. 5 dalies 2 p. turi teisę susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais ir gauti viešosios įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą.

LR Konstitucijoje yra įtvirtina Seimo funkcija – prižiūrėti kaip vykdomas valstybės biudžetas (Konstitucijos 67 str. 14 p.). Ši funkcija sąlygoja Seimo įgaliojimus gauti informaciją apie tai kaip naudojamos valstybės biudžeto lėšos, juolab įstaigoje, kurios pagrindinis dalininkas yra valstybė. Be to Seimo Statutas (621 str.) suteikia Seimui konkrečią teisę nagrinėti, kaip naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos kultūrai ir visuomenės informavimui, ir įvertinti jų panaudojimo efektyvumą. Vien dėl šios priežasties LRT taryba negali dangstytis konfidencialumo reikalavimais, nes įstatymas ją įpareigoja atskleisti duomenis, sudarančius konfidencialią informaciją priežiūros ir kitoms teisės aktų nurodytoms kompetentingoms institucijoms.

Galiausiai Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, jog ne bet kokia informacija gali būti laikoma konfidencialia, o tik ta, kurios atskleidimas padarytų žalą įstaigai arba informacija turi itin didelę ekonominę vertę. LR Seimas nėra pelno ar ekonominių tikslų siekianti institucija, todėl bet koks motyvas neatskleisti tariamai konfidencialios informacijos tautos atstovybei savaime yra neteisėtas.

Pagal Įstatymą LRT veiklos priežiūrą vykdo Seimas ir Seimo kultūros komitetas (9 ir 10 straipsniai). Tad nekyla abejonių, kad LRT taryba privalo vykdyti Seimo reikalavimą pateikti informaciją apie LRT sandorius su prodiuserinėmis kompanijomis ir turto nuomą. Nevykdydamas šių reikalavimų Nacionalinis transliuotojas nesilaiko nei minėtų įstatymų, nei kitų teisės aktų.

LR Konstitucijos 4 straipsnis skelbia, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Todėl vengdama Seimui atskleisti reikalaujamą informaciją LRT taryba diskredituoja ne tik Seimą, bet ir viešai demonstruoja panieką Lietuvos visuomenei, kurios atstovai yra šios informacijos prašytojai.

Vilniaus Forumas ragina LR Seimo narius ryžtingai ir be išlygų pareikalauti, kad būtų atskleisti galimai neskaidrūs LRT sandoriai su prodiuserinėmis kompanijomis ir visa informacija susijusi su LRT turto nuoma. Taip pat ragina nutraukti arogantiškus LRT tarybos veiksmus, kuriais ji nepaliaujamai žemina visuomenę, niekindama jos akyse aukščiausią valstybės valdžios instituciją – Seimą.

Vilniaus Forumas pareiškia, kad įstatymų leidėjas privalo priimti įstatymo pataisas, kurios nustatytų, kad valstybės biudžeto lėšos nacionaliniam transliuotojui būtų naudojamos skaidriai kaip ir kitose demokratinės Europos valstybėse, o apie jų detalų panaudojimą atvirai būtų informuojama šalies visuomenė.