Visuomenininkai stoja prieš Vilniaus rajono mero ir Lenkijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje insinuacijas

Lietuvos sąjūdžio taryba (LST) išplatino pareiškimą, adresuotą šalie prezidentui G.Nausėdai, Seimo pirmininkei, premjerei, Kultūros ministrui, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, Valstybinei kalbos inspekcijai, kuriame kritikuojamas vaidinamasis „Autonomininkų” parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas.

Pareiškimo autoriai atkreipia dėmesį, kad 2023 metai tapo XXI amžiaus didžiausių valstybinės lietuvių kalbos problemų metais – Seimui priėmus valstybei kenksmingą Asmenvardžių rašybos dokumentuose įstatymą dėl nelietuviškų raidžių, Konstitucinis teismas jį patvirtini. Pritarta Asmenvardžių rašybos dokumentuose projektui dėl asmens lyties nerodančia galūne–a. Nepriimtas Valstybinės kalbos 2023 – 2030 m. gairių projektas. Už gerai atliekamas pareigas ketinama atleisti Valstybinės kalbos inspekcijos viršininką.

Negana to, Vilniaus rajono meras ir Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje kursto konfliktą, žiniasklaidoje skelbdami  neteisingus dalykus, neva Lietuvoje galima nesilaikyti valstybinės kalbos įstatymo, esą tai daryti leidžia daryti Europos Tarybos pagrindų konvencija bei Lietuvos ir Lenkijos sutartis, iš esmės gaivindami okupacijų padarinius,kurstydami nesantaiką lietuvių ir lenkakalbių Lietuvos piliečių, galimai ir tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių.

LST atkreipia dėmesį į  Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos 1994 m. pasirašytą sutartį, kurioje nurodyta, jog šalys reikšdamos apgailestavimą dėl konfliktų tarp abiejų valstybių po I Pasaulinio karo, iškilmingai abipusiai patvirtino viena kitos dabartinių teritorijų su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą dabar ir ateityje, nepriklausomai nuo jų sienų formavimosi proceso praeityje.

Smerkdami Vilniaus rajono mero ir Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje akivaizdų išpuolį prieš Lietuvių tautos teisę ginti valstybinį lietuvių kalbos vartojimą, pareikšimo autoriai skelbia, kad  Autonomininkų ir užsienio proteguojamas Tautinių mažumų įstatymo projektas gali būti svarstomas tik tada, kai bus priimtas  Konstituciją atitinantis Valstybinės kalbos įstatymas ir bus išsiaiškintos ir teisingai naudojamos sąvokos Lietuvos tautinės mažumos, tautinės bendrijos.

Visas pareiškimo tekstas žemiau.

Dėl valstybinės lietuvių kalbos politikos

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 8 metai

LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA

Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
LR Kultūros ministrui Simonui Kairiui
Valstybinei lietuvių kalbos komisijai
Valstybinės kalbos inspekcijai
Žiniasklaidai

Vilnius, 2023-08-02

Valstybinės kalbos statusas 1988 m. Lietuvoje atkurtas Lietuvos Sąjūdžio iniciatyva. 2022 m. Seimui priėmus valstybei kenksmingą Asmenvardžių rašybos dokumentuose įstatymą dėl nelietuviškų raidžių ir 2023 m. Konstituciniam Teismui jį patvirtinus, neatmetus Asmenvardžių rašybos dokumentuose projektų su asmens lyties nerodančia galūne–a ir su 130 naujų raidžių, neatmetus Tautinių mažumų įstatymo projekto, nepriėmus Valstybinės kalbos 2023 – 2030 m. gairių projekto, prioritetą teikiant nebe Konstituciniam valstybinės kalbos įstatymo projektui, 2023 metai tapo didžiausių valstybinės lietuvių kalbos problemų XXI a. metais.

Už gerą pareigų atlikimą ir LR Konstitucijos, Valstybinės kalbos įstatymo 14 str. laikymąsi ruoštasi atleisti ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininką.

Nesilaikydami LR Konstitucijos 3, 6, 8, 10, 14 straipsnių , 1994 m. Vilniuje pasirašytos Lietuvos ir Lenkijos Respublikų draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 1, 2, 14, 16 straipsnių Vilniaus rajono meras ir Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje kurstė konfliktą, žiniasklaidoje plačiai skelbdami bent keturis neteisingus dalykus:

1) kad Lietuvoje galima nesilaikyti valstybinės kalbos įstatymo ir jį naikinti, lyg čia būtų federacinė valstybė,

2) kad tai leidžia daryti Europos Tarybos pagrindų konvencija, Lietuvos ir Lenkijos sutartis,

3) kad čia galima gaivinti okupacijų padarinius, naikinant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, tradicinę kultūrą,

4) kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos laikymasis kursto nesantaiką ne tik tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir lenkų tautybės piliečių, tačiau galimai ir tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių.

Tie teiginiai paneigti dar 2012 m. lenkų ir lietuvių kalbomis išspausdintoje ir Lenkijos ambasados Lietuvoje platintoje Elžbietos Kuzborskos knygoje „ Teisinė tautinių mažumų padėtis Lietuvoje“ bei daugelyje kitų leidinių. Lietuvos Respublika ir Lenkijos Respublika 1994 m. minėtos sutarties pradžioje nurodė:

• akcentuodamos, kad gerų ir blogų mūsų valstybių istorijos puslapių suvokimas turi pasitarnauti tarpusavio supratimo įtvirtinimui tarp lietuvių ir lenkų tautų besivienijančioje demokratinėje Europoje,

• reikšdamos apgailestavimą dėl konfliktų tarp abiejų valstybių po I Pasaulinio karo, kai po ilgos nelaisvės lietuviai ir lenkai ėmėsi kurti naują, nepriklausomą gyvenimą, bei smerkdamos smurto naudojimą, buvusį abiejų tautų tarpusavio santykiuose,

• iškilmingai abipusiai patvirtindamos viena kitos dabartinių teritorijų su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą dabar ir ateityje, nepriklausomai nuo jų sienų formavimosi proceso praeityje (visur paryškinta mūsų).

Autonomininkų ir užsienio proteguojamą Tautinių mažumų įstatymo projektą būtų galima pradėti svarstyti tik tada, kai bus priimtas tikrai Konstituciją atitinantis Valstybinės kalbos įstatymas ir bus išsiaiškintos ir teisingai naudojamos sąvokos Lietuvos tautinės mažumos, tautinės bendrijos, Lietuvos autochtonai, slavakalbiai lietuviai, migrantai, tradicinė kultūra, tradiciniai vietovardžiai, asmenvardžiai.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tarybos pirmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Tarybos pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos narys K. Garšva
Tarybos pirmininko pavaduotojas G. Adomaitis

Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, K. Milius, E. Mirončikienė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas

Teirautis: L. Kerosierius tel. 867 438 465
Adresas korespondencijai: L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius;
el. p. leonaslabora@gmail.com