O gi per TV parodo vaikinuką iš provincijos, kuris per savo patirties stoką rėžia – aš dainas dainuosiu patriotines, o eiti į kariuomenę špyga jums. Pakyla baisi audra – vaje vaje koks negirdėtas dalykas.
Tik štai pasižiūrėkite į paieškomų asmenų duombazę ir ten jau marios tų, kurie nieko neaiškindami tiesiog paėmė ir dingo be jokios politinės potekstės, nes užsienyje tiesiog patogiau gyventi ir moka daugiau.
O dabar sugalvokite svarų argumentą, kuris įtikins anuos reikalui esant rizikuoti ne tai kad gerove, bet ir gyvybe. Bet tikrai ką nors svaraus ir nekartojant mantras apie „šventą pareigą“ ir pan. Į jas anoji publika atsakys šventu pofik.
Kaip tik 20-metis bachuriukas, turintis kažkokią vertybinę motyvaciją dar nėra beviltiškas. Su tokiais reikia dirbti. Nes man, kaip žmogui, kuris n-metų visokiausią „nesisteminę“ opoziciją matęs iš arti, situacija daugiau nei aiški. Vaikinas iš provincijos atsiduria netinkamoje kompanijoje ir net įrašomas į rinkimų sąrašą. Įsivaizduojate koks tai jausmas jaunam žmogui kai jam realiai pasako, kad štai tu galėsi būti Seime?
Čia toks senas cinikas su patirtimi kaip aš iš karto pasakytų, kad 90 vieta sąraše, kur su kai kuriomis personalijomis padoriam žmogui būtų gėda šikti viename miške, tai sąrašo mėsos pozicija ir tiek. Galų gale irgi nesu šventas ir pačiam tekdavo kažkada ieškotis sąrašų „užpildų“, tad žinau kaip daroma, kai reikia surinkti statistus.
O kodėl net ir patriotiškai nusiteikę žmonės atsiduria tokiose kompanijose? Elementaru. Jau daugiau nei 15 metų bet kokia patriotinė organizacija tučtuojau būdavo išvadinama nacistais, fašistais, homofobais ar dar kuo. Patriotizmo monopolis buvo priskirtas konservatoriams. Atitinkamai padorūs tautinių pažiūrų galiausiai nuleisdavo rankas, o mažose partijose ir visokiose „telkimuose“ ir „sambūriuose“ imdavo diriguoti atvirai prorusiški tipai, kai kurie ir už pinigus. Nesvarbu, kad po Vyčio vėliava ar su neopagoniškais ženklais, bet kryptis buvo daugiau nei aiški. Bet vėl gi tam, kad pamatyti kas slypi reikia turėti tam tikros patirties, ko tikrai nėra pas 20-mečius.
Paprasčiau tariant konservatoriai ir pirmiausiai Landsbergio politinės grupuotės veikėjai ir jų konsjaunimas taip sėkmingai prispaudė prie žemės visus potencialius konkurentus iš tautinių ir konservatyvių pažiūrų rato, kad net „Nacionalinis susivienijimas“ tik milžiniškų pastangų dėka nebuvo sutrintas. Nors, beje, prieš juos veikė ir kaip jau dabar žinome USAID ir kitų fondų pinigais veikiančios NVO, ir propaganda, ir kai kurios parazituojančios valstybinės institucijos a-la lygių galimybių.
Dabar laikai, aišku, pamažu keičiasi, nors ir palankių išorės aplinkybių dėka. Jau galime viešai kalbėti apie dalykus, už kurios 2016 m. VSD vadindavo grėsme saugumui. Aš pirmiausiai prisimenu migracijos katastrofą ir kaip buvo persekiojami kas dar tuomet bandė įspėti, kad bėda gresia. Jau pradedame kalbėti ir apie destruktyvią neobolševikinę ideologiją apskritai.
Džiugu ir tai, kad Seime tikrai yra kažkiek parlamentarų, kurie jau nebijo laikytis pro-lietuviškos pozicijos. Ir tai ne vien Vytautas Sinica, tokių matau mažiausiai porą dešimčių ir skirtingose frakcijose.
Tačiau tam, kad surinkti visas paklydusias aveles, tokias kaip tas jaunuolis iš Žemaitijos, ir paaiškinti, kad ir po Vyčio vėliava visai neblogai moka įsitaisyti ir buvę KGB darbuotojai, ir su rusais dirbantis verslininkas, ir teisiamas už kriminalinius nusikaltimus buvęs aukštas valdininkas, ir t. t. – reikės daug pastangų. Ir dar ko mažiausiai reikia tempti tokius ant laužų. Kaip tik tai puikus būdas jaunu krauju papildyti tuos politinius leprazoriumus iš kurių kaip tik reikia juos traukti.
Gal vertėtų pasvarstyti apie valstybės kūrimą, kurioje užaugtų jaunimo karta vertinanti ir gerbianti tai, ką mato ir ką turi, tada bus lengviau apsispręsti ginti ar neginti. Faktas, kad žmogus jaunas ir be patirties, dar nereiškia, kad kvailas ir nesupranta, jog gyvena korumpuotų degeneratų, su kagėbistinėmis uodegomis, valdomoje ৳eritorijoje, kur jo gyvybė gali būti priliginta nebent patrankų mėsai, kaip maskolijoje.
O komedijos, kai auksčiausio lygio pareigūnai kimba vienas kitam į atlapus ir įrodinėja, kieno bagadelnėje daugiau penktakolonininkų, tikrai atrodo tragiškai. Ir nereikia čia jokios patirties, kaip teigia autorius, tai mato bei supranta ir 20-mečiai.
⚓
Lietuva per stebuklą išlindo sumaigyta iš po komunistinio volo, o „patriotai” (aišku ,patys ne korumpuoti ir be uodegos) tuojau pat pareikalavo iš žmonių kaip sugeba rinktos valdžios rodyti stebuklus, kaip be 5 minučių Švedijoje ar Šveicarijoje.
„Kaip atrodo tragikomedija?” apie šiandieninio lansberginio durnių laivo „patriotizmą”, super puper „valstybės gynimą” vietiniams „runkeliams” demonstruoja kartais pagarsinama paparasta statistika , kiek „pasiklydusių patriotų” moka baudas, kad neina, nesiregistruoja į privalomą metams taikos metu „ruošimąsi ginti valstybę”.. Kaip ir „patriotizmą ir valstybės gynimą” akivaizdžiau nei reikia demonstruoja tokie „patriotizmo” simboliai kaip Grybauskaitė, 25 metams, o pasibaigus terminui dar 75 metams įslaptinti sąjūdiniai KGB-istiniai „patriotai”, turintys didelę savos valstybės „gynimo” patirtį… Cha cha cha…
Ir NS nusmukdė ne konservatoriai ar sistema, kaip teigia Balkus, bet patys nuzombėję NSiečiai.
Ironiškas priplėkusio patriotizmo monopolis IŠ KARTO (prieš 35 metus) buvo priskirtas konservatoriams (landsbergistams). Kada komunistai kvietę atviram visų pažangių jėgų bendravimui vardan „tos Lietuvos”
Ir priskyrė žodį su atspalviu visagalė komunistinė žiniasklaida: Lietuvos Rytas, Respublika. O po to prasidėjo susidorojimas. Nacistai, fašistai, buržuaziniai nacionalistai – tai buvo karvašūdžiai , kuriais AMB komunistai drabstė sąjūdininkus ir landsbergininkus. Kaipgi, patriotizmas – paskutinė niekšo prieglauda; rodosi Respublika išpopuliarino tokį verdiktą. Tikrai ne konservatoriai. . Kaip tik tada iškilo ir garsusis klausimas „su kuo kariausime?” Kurį tėkšdavo tada taikingas rašytojas stribas V.Petkevičius sąjūdininkams , norėjusiems stiprinti Lietuvos kariuomenę.