Vakar vienas geras žmogus priminė kas vyko rusijos TV 2022 m. agresijos prieš Ukrainą išvakarėse. Taigi ir aš dalinuosi šiuo siužetu, nes kai kas jau pamiršo kaip toli siekė rusijos planai. Na o kuomet žmonės ima pamiršti, tai ir atsiranda niša tiems kas atvirai arba po taikdario kauke veikia Kremliaus interesams.
Be abejo galima teigti, kad propaganda tai anaiptol ne politinė valdžia ir esą nereikia reaguoti į tai ką šioji rodo. Bet esmė tame, kad rusijoje ryšys tarp valdžios ir medijų tiesioginis ir šios naudojamos be kito ko ir visuomenės reakcijai patikrinti. Jei atmetimo nėra – pirmyn.
Bet galai nematė tos propagandos juk mūsų rubliais apmokėti arba tiesiog ūmiai primityvūs „taikdariai“ esą pamiršo jau visiškai oficialų ultimatumą. Primenu Putinas pareikalavo ne vien iš Ukrainos jam pasiduoti, tačiau visiems Vakarams buvo įgarsintas reikalavimas išmesti iš NATO visas Rytų Europos valstybes ir visus juose esančius karinius vienetus.
Ir jei planas „Kijevas per 3 dienas“ būtų pavykęs, tai karinė provokacija vyktų būtent taip kaip įgarsint video. Tiesa mąstai gal būtų kuklesni, tačiau ir Vakarai esantys šoko būsenoje vargu ar drįstų veikti aktyviai. Bet ukrainiečiai atsilaikė, planas žlugo ir dabar prorusiškiems labai svarbu, kad mes kuo mažiau prisimintume apie ultimatumą.
Blogoji naujiena yra tai, kad ir Vakaruose labai nenori priminti apie tai, kad faktiškai karas buvo paskelbtas ne vien Ukrainai, o ir Vakarams. Kodėl? O gi todėl, kad jei į atvirą agresiją reaguojama taip, kad kovojantis sąjungininkas laiku negauna ginklų ir jų pilnu pajėgumu negali naudoti, kyla pagrįstas įtarimas, kad ir tiesioginio užpuolimo metu reakcija bus baili, menka ir nepakankama.
Beje, ginklai ginklais, tačiau kai 3 karo metais matome kaip rusiška nafta, dujos, grūdai ir metalai keliauja į Vakarus, o atgal važiuoja elektronika raketoms ir bomboms, tai apskritai netelpa į jokius rėmus.
Ok. Vakarai plati sąvoka ir visokių interesų yra. Nusileiskime į lietuviškas realijas. O čia, pasirodo, ir eksportas į Kirgiziją ir Uzbekiją padidėjo kartais, ir jei pažiūrėsime į Kaliningrado srities parduotuvių lentynas, jos lūžta nuo lietuviškų prekių. Ir juk tai ne vien žymiosios krabų lazdelės. Kaliningradas apskritai atskira tema – per beveik 3 metus vietojo to, kad paversti tą rusijos atplaišą dideliu galvos skausmu Kremliui, šioji visai padoriai gyvena. O juk tereikia padaryti taip, kad kiekvienas tamponas ar alaus butelis, jau nekalbant apie strategines prekes, keliautų tik iš motininės dalies ir ten viskas subyrėtų.
Mažą to – Lietuva sėkmingai nereaguoja jau į tiesiogines grėsmes. Autobusai iš Minsko važinėja dažniau nei tarp Vilniaus ir Kauno. Tranzitu po šiai dienai keliauja autobusai į Moldovą. Kodėl Moldova šiuo atveju svarbi? O gi pagalvokite, kokiu būdu rusija vis dar geba komunikuoti su Padnestre ir vis dar papildyti savo karinį kontingentą ten.
Apie keliasdešimt tūkstančių naujų migrantų Lietuvoje atsiradimą jau apskritai nusibodo kalbėti. Kaip manote kiek diversinių grupių jau čia tyliai ir ramiai laukia valandos X? Nusibodo kalbėti ir apie tai, kad laikas labai įdėmiai pažiūrėti į migrantams talkinančias organizacijas, kur yra net tiesiogiai pasieniečių darbui trukdžiusios.
Būtų galima prisiminti ir daugiau dalykų, kur mes patys nieko nedarome ir ne Vakarų pusbailė politika čia kalta, o grynai kažkieno vietiniai interesai.
Užbaigsiu tekstą citata, kurią priskiria tai Goldai Meir, tai Beginui tai bevardei senutei pergyvenusiai Aušvicą: „Jei kažkas sako, kad nori jus nužudyti – tikėkite juo“. O aš siūlau patikėti šia žydų išmintimi, nes šie oi kaip gerai supranta apie ką kalba.
