Seime vėl svarstomi du vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose (toliau – ATD) projektai.
Pirmajame projekte (XIII P-471) numatoma pagrindinį ATD-o vardo ir pavardės įrašą pateikti lietuviškais rašmenimis. Jeigu kas prašys ATD-e turėti vardą ir pavardę kitokiais lotyniško pagrindo rašmenimis ir tai pagrįs sau išduotu kitu oficialiu dokumentu, tokį papildomą įrašą galima leisti paso „Kitų įrašų“ skyriuje arba tapatybės kortelės kitoje pusėje. Papildomasis įrašas nėra lygiavertis pagrindiniam,– jis teikia tik informaciją, kokį pavidalą turi asmens vardas ir pavardė kitoje jo pageidaujamoje kalboje. Papildomo įrašo kalbą tektų konkrečiau įvardyti.
2009 m. Konstitucinio teismo sprendimu patvirtinta, kad toks papildomas vardo ir pavardės įrašas ATD-e neprieštarautų Lietuvos Konstitucijai. Šį projektą Seimui pateikė tik šeši jo nariai – su Audroniu Ažubaliu ir Laurynu Kosčiūnu priešaky.
Tačiau analogiškas nuostatas parėmė „Talkos už Lietuvos valstybinę kalbą“ dalyvavusių prieš keletą metų organizuotoje daugiau kaip 69 000 Lietuvos piliečių akcijoje. Antrajame projekte XIII – 535 užsimota aprėpti vardų ir pavardžių įrašus visuose oficialiuose dokumentuose. Šį projektą teikia 70 įvairioms partijoms priklausančių Seimo narių. Projekto XIII – 535 3-ajame straipsnyje taip pat randame bendrąją nuostatą, kad oficialiuose dokumentuose asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis.
Deja, gretimo straipsnio keturių punktų, dar kartais ir su papunkčiais, išimčių virtinė lietuviškiems rašmenims pastotų kelią. Svarbiausia, kad tos išimtys apima problemiškiausius pavardžių rašymo ATD-e atvejus. Tai ir Lietuvos kitakalbių asmenų ir už jų ištekėjusių ir sutuoktinio pavardę priėmusių moterų pavardžių reikalai. Prie jų gretinami ir Lietuvos pilietybę priėmusių užsieniečių ar už jų ištekėjusių lietuvių moterų pavardžių sąvartos.
Projekto XIII – 535 autoriai sumanė gana gudrią mįslingą išeitį, turinčią tikti visiems išimtiniams pavardžių rašymo atvejams. Atrastos ypatingos „ICAO taisyklės“. Verta pacituoti 4-ojo straipsnio pradžią: 1. „Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal „Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų (toliau – ICAO taisyklės)…“ (Visur išryškinta cituojant.– V.L.)
Akys pirmiausia užkliūva už dviprasmio termino „lotyniškos abėcėlės raidės“. Gali atrodyti, kad čia remiamasi klasikine lotynų kalbos abėcėle, o ir santrumpa ICAO esanti sudaryta iš lotynų kalbos žodžių pirmųjų raidžių. Iš citatoje pateikto organizacijos pavadinimo matyti, kad santrumpa ICAO negali būti tiesiogiai kildinama nei iš lotyniškų, nei iš lietuviškų žodžių.
Projekte likę užšifruota, iš kurios kalbos žodžių sudaryta toji tris kartus minima „ICAO“. Santrumpą ICAO pavyko rasti atsivertus Bronislovo Piesarsko „Didįjį anglų – lietuvių kalbų žodyną (Vilnius: Alma Literra, p. 1117). ICAO – International Civil Aviation Organization“ – Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija“.
O kur slypi su tos organizacijos vardu siejamų taisyklių esmė ir koks tų taisyklių santykis su Lietuvos piliečio ATD-u?
ICAO taisyklių mįslės
Seną frazeologizmą šiais laikais tiktų kitaip pasukti: „Mįslių tėvas guli ne klane, o internete“. Kartais jis ten guli giliai pasinėręs. Prityrusių internetininkų dėka pirmiausia pavyko pamatyti ICAO abėcėlę ir 10 esmingų tų taisyklių puslapių, o paskui ir visą su priedais, apimantį daugiau kaip 80 pslp., dokumentą, kurio pilnas pavadinimas anglų kalba štai toks: „Doc. 9303 Machine Readable Travel Documents. Seventh Edition, 2015. International Civil Aviation Organization“.
Dokumento pavadinimas išverstas į lietuvių kalbą cituotame projekte. Suprastintai įmanoma tas taisykles vadinti ir „ICAO taisyklėmis“. Svarbiausia, kaip ir kur jos taikytinos?
„ICAO taisyklėmis“ iš esmės aptariami beveik vien tik rašmenys. Konkrečiau čia remiamasi arabiškais skaitmenimis nuo 0 iki 9 ir 26 vien didžiųjų raidžių abėcėlė, visiškai atitinkančia anglų kalbos raidyną. Nuo klasikinės lotynų kalbos abėcėlės ji skiriasi, nes pastarojoje nebūta dvigubos w. Dėl šios raidės w bus atskira pastaba.
Paaiškėja ir viena mūsų ATD-ų mįslė: paso pagrindinio lapo, kuriame pateikiami asmens tapatybę patvirtinantys duomenys, apačioje prigludusi kitos spalvos juostelė, o joje įžvelgiami tie patys raidiniai ir skaitmeniniai duomenys, tik sutraukti jau pagal „ICAO taisykles“. Pirmoje tos juostelės eilutėje: dokumento ir valstybės kodai, o toliau – kas mus labiausiai domina,– asmens pavardė ir vardas. Tarpai tarp žodžių ir eilutės pabaiga užpildyta „varnelėmis „<<<<<…“.
Daugelis dėl tos specifinės lapo apačioje juostelės nesuko sau galvos. Specialiai paklausti, išsilavinę ir be kompiuterio negalintys gyventi mūsų piliečiai tik pečiais gūžčiojo. Čia pakartoti jau lapo viršuje pateiktieji asmenvardžiai kai kam nekėlė didesnio rūpastėlio – matyt, taip reikia. Antai kas čia tokio, kad viršuje ir apačioje matai Garbus Jonas, Dagys Albinas, Tyla Vytautas…
Deja, tokių, neturinčių jokių papildomų diakretinių ženklų mūsų asmenvardžių, spėju, esama ne daugiau kaip dešimt procentų. Savo akimis teko pamatyti, kaip skiriasi to paties asmens pavardė paso viršutinėje ir apatinėje dalyje: Bareišienė – Bareisiene, Piročkinas – Pirockinas, Šiurpicka – Siurpicka. O juk šiuo keliu eidami, galėtume rasti dar įspūdingesnių pavardžių „variantų“ to paties asmens pase: Mažylis – Mazylis, Šeimienė – Seimiene, Čiočytė – Ciocyte ir pan.
Dėlei tokių skirtybių tyli mūsų Seimo teisininkai, nuolatos ūbaujantys, jog viena raidė galinti pakeisti asmens tapatybę. Laikantys asmenvardį privačia nuosavybe liberaliausieji liberalai prieš tas tarptautines taisykles taip pat nulenkia galvą.
Matydami taip sumaitotus apatinėje paso juostoje numoja ranka ir reikliausi mūsų kalbos gynėjai. Juk tai gal dėl keliaujančio piliečio ir saugumo, o svarbiausia – sparčiajai mašininei patikrai. Paties paso turėtojo nuomonė niekam nereikalinga – jam net nepaaiškinama, kam visa toji išmonė.
Beje, „ICAO taisyklėse“ konkrečiai dar neminima asmens tapatybės kortelė (ATK). O joje asmens pavardė ir vardas atsidūrę pridėtinės juostas trečiojoje, žemiausioje, eilutėje. Gal taip taikomasi tik prie kitokios mašinos.
Kova dėl Lietuvos piliečio ATD-se vardo ir pavardės pagrindinio įrašo raidžių
Grįžkime prie aptariamųjų Seime svarstomų projektų žmonėms svarbiausiojo objekto – pagrindinio asmenvardžio įrašo viršutinėje asmens duomenis sukaupusio lapo dalyje.
Pagal projektą XIII P – 471 čia Lietuvos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis. Kitokių lotyniško pagrindo rašmenų prašytojų dokumentais pagrindžiamas noras pamatyti savo asmenvardį su visais nelietuviškais rašmenimis gali būti realizuojamas paso „Kitų įrašų“ skyriaus artimiausiame puslapyje.
Gal jiems galima vietos rasti ir ATK-ės antroje pusėje. Belieka transliteruoti pagrindinį įrašą lietuviškais rašmenimis iš dokumento šaltinio nelotyniško pagrindo.
Taigi šiuo projektu numatyta realizuoti visus alternatyvius rašmenų parinkimo uždavinius. Alternatyvaus projekto XIII – 535 ketvirtasis straipsnis lietuviškais rašmenimis nepatenkintiems Lietuvos piliečiams, taip pat užsieniečiams, gaunantiems lietuvišką oficialų dokumentą, jų pavardę priėmusiems sutuoktiniams – visiems plačiai atveriamos durys gauti tokį dokumentą kitos lotyniško pagrindo kalbos raidėmis ir jų samplaikomis.
Tai daroma dviem būdais. Pirmiausia prisidengiama minėtomis „ICAO taisyklėmis“. O iš tiesų jose paso pagrindinis lapas dalijamas į dvi dalis: 1)žemutinę, skirtą vien mašininiam nuskaitymui, kurioje griežtai reikalaujama žodinius įrašus pateikti pagal vienodą standartą ir 2)viršutinę žmonių akims (pavadintą „VIS“ – ji mašinomis tik peržvelgiama daugiausia dėmesio skiriant tik nuotraukų pavidalui). Keliskart tose taisyklėse paminima, kad asmenvardžių rašmenys apatinėje ir viršutinėje dalyje gali nesutapti ir kad VIS dalyje gali būti asmenvardžių ir su diakritiniais ženklais [žr. p. 2–3]. Asmenvardžių perrašos iš kito tipo abėcėlių į lotyniško pagrindo rašmenis esančios tik rekomendacinės, paliekamos spręsti dokumentus išduodančioms valstybėms ar organizacijoms.
Kita projekto XIII-535 pribloškianti naujovė – didžiai išplėsta dokumento šaltinio sąvoka. Tokiu šaltiniu numatoma laikyti ne tik asmeniui pačiam išduotą naujausią oficialų dokumentą, bet ir jo protėvio iš stalčiaus iškapstytą pasą ar kitą iš užsienio valstybės kompetetingos įstaigos gautą dokumentą. Vien per praėjusį šimtmetį visoje Lietuvoje ar atskiruose jos kraštuose besikeičiančios svetimųjų valdžios mūsų protėviams, net ir tikriausiems lietuviams duodavo oficialių dokumentų, išrašytų rusiškais, vokiškais, lenkiškais rašmenimis, dažniausiai ir iš viso skirtingo pavidalo, pvz. Vaišvila – rus. Ваи(й)швила, lenkų Wojszvvillo arba Šernius– vok. Schernus, rus. Шернюс, le. Szernus.
Dabartinių mūsų ATD šaltinių dokumentų įvairovei plačiai atveriamos durys tos pačios pavardės išsiprašyti įvairių rašmenų variantų. Argi tai nekliudo asmens tapatybei nustatyti? Beje, iš kirilikos nevienodų rašmenų (rusiškų, baltarusiškų, ukrainietiškų…jau turėjome šiokias tokias tradicijas, o dabat rusišką ar ukrainietišką pavardę Кочергина galėtume transliteruoti tradiciškai Kočergina (arba Kočerhina), arba pagal „ICAO taisykles“ – Kochergina.
Pavardės ir vardo rašmenys ir tartis oficialiuose dokumentuose
Mašinoms skirti ICAO rašmenys atsiję nuo pavardės ir vardo sakymo balsu, tad ICAO taisyklėse tiesiogiai apie tartį nė nekalbama. Vis dėlto ATD-as skirtas žmonėms – jiems tenka ten parašytą oficialią pavardę ir vardą ir balsu kam nors pasakyti. Antai Lietuvos pilietė Renata Cytacka, prisistatydama šios šalies įstaigoje ar oficialiai jos pareigūnams pagal lietuvių kalbos reikalavimus turėtų savo vardą ir pavardę tarti Renatà Cytackà, nors savo artimųjų bendruomenėje, savo šeimoje niekas nedraudžia save vadinti Renãta Cytãcka. Vadinasi, tarp rašytinio ir sakytinio žodžio gali susidaryti neatitikimų. Tačiau kas prie ko turi taikytis? Lietuvių kalba su savita trumpųjų ir ilgųjų balsių, su kietųjų ir minkštųjų priebalsių tartimi ir su šokinėjančiu žodžio kirčiu gali sudaryti nemažų keblumų. Ypač gerai neperpratusiems jos sandaros savybių. Tačiau tai ne vien lietuvių kalbos problema. Nepralenkiama tarp rašytinių ir sakytinių žodžių neatitikčių atžvilgiu yra anglų kalba.
Daugiau skaitykite ČIA
