Liepos 17 d. „Delfyje” Kęstutis Girnius publikacijoje „Ar reikia demokratijos?” užsiminė apie Estiją. Tačiau Estijoje situacija kitokia,- rašo prof. Vladas Vilimas.
Estijoje Konstitucija referendumu įteisinta 1992 m. birželio 28 d., Lietuvoje – 1992 m. spalio 23 d. Atkurtoje nepriklausomoje Estijos Respublikoje pagrindinis dėmesys iš karto skirtas teisinei sistemai. Ji tvarkyta aiškiai ir suprantamai: įvykdyta teisėjų liustracija, Konstitucijoje apie prokuratūrą neužsimenama, ji perduota teisingumo ministerijos žinion, įgaliojimai vykdyti aukščiausios instancijos teismo funkcijas ir peržiūrėti teismų sprendimus konstitucinės teisės požiūriu perduoti Aukščiausiajam Teismui (šis teismas vykdo ir Konstitucinio Teismo (toliau – KT) funkcijas), teismai – trijų pakopų, o Apeliacinio ir Vyriausiojo administracinio teismų nėra. Apie visuomenės atstovus (tarėjus) Konstitucijoje taip pat neužsimenama, nes tai – savaime suprantamas dalykas demokratinėje valstybėje. Teismo tarėjų institucijai skiriama 11 Teismų įstatymo straipsnių (nuo 103 iki 113) imtinai.
Estijos Konstitucijoje XII skyrius skirtas Teisingumo Kanclerio institucijai. Teisingumo Kancleris savo veikloje yra nepriklausomas asmuo, turintis didelius įgaliojimus. Jis sprendžia, ar įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios, vietos savivaldos institucijų leidžiami teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Prieštaraujantį įstatymą priėmusiai institucijai jis siūlo per 20 dienų suderinti su Konstitucija ir įstatymais. Jei per 20 dienų aktas nėra suderinamas su Konstitucija ar įstatymais, Teisingumo kancleris kreipiasi į AT, siūlydamas aktą pripažinti negaliojančiu. Į Teisingumo kanclerį dėl savo pažeistų teisių gali kreiptis kiekvienas Estijos pilietis raštu ar žodžiu.
Estijos piliečiai nesijaučia diskriminuojami. Žemės reforma ir privatizacija praėjo sklandžiai, emigracijos problemų nėra, pasitikėjimas teismų sistema viršija ES vidurkį, Valstybės skola mažiausia pasaulyje, reikalaujama suma (2 proc. biudžeto) NATO organizacijai mokama nuo pat įstojimo į šią organizaciją, pensijos ir atlyginimai artėja prie ES vidurkio.
Pagal EUROBAROMETRO duomenis, 2009 m. Estijoje, t. y. praėjus beveik dvidešimtmečiui po nepriklausomybės atstatymo, teismais pasitikėjo 52 proc., nepasitikėjo – 43 proc. piliečių (pasitikėjimas viršija ES vidurkį). Lietuvoje 2009 m. teismais pasitikėjo 15 proc., nepasitikėjo – 78 proc. piliečių (nepasitikėjimas didžiausias ES).
Dabar pažvelkime į oficialią emigraciją. 2010 m. Estija – 0,19 proc., Lietuva – 2,16 proc.
Lietuva, kaip jau minėta, 1992 m. spalio 23 d. referendumu priima pagrindinį įstatymą, bet su išlyga, kad Seimas iki 1993 m. spalio 25 d. 3/4 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, taip pat 118 straipsnį dėl prokuratūros.
Iki nustatytos datos Seimas minėto straipsnio nepakeitė. Mat užsimojo pirma paruošti Prokuratūros įstatymą. Pagal galiojantį prokuratūros įstatymą, redaguotą 1993 m. balandžio 28 d., prokuratūra turėjo plačius įgaliojimus ir kartu įpareigojimus – atlikti priimamų įstatymų patikrą ir jų vykdymo kontrolę (21 straipsnis, taip pat šios funkcijos detalizuojamos 2, 19, 20, 22, 25 ir 27 straipsniuose). Šios nuostatos prilygo Estijos Konstitucijos XII skyriuje priskirtoms Teisingumo kanclerio funkcijoms.
Mums tai netiko – šalyje vyko privatizacijos procesai, įgavę skambų prichvatizacijos pavadinimą. Šių procesų iniciatorių siekiamybė buvo išlaikyti valdymo aktų priėmimą ir kontrolę savo rankose. Vadinasi, visų pirma, reikėjo įstatymu neutralizuoti prokuratūrą.
Lietuvos KT, susidedantis iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kęstučio Lapinsko, Zigmo Levickio, Vlado Pavilonio, Prano Vytauto Rasimavičiaus, Stasio Stačioko, Teodoros Staugaitienės, Stasio Šedbaro ir Juozo Žilio, 1994 m. vasario 14 d. priėmė nutarimą, kad prokuroro įgaliojimai tikrinti valdymo aktų teisėtumą prieštarauja Konstitucijai. Taigi, KT iniciatyva panaikinta nepriklausomos institucijos – prokuratūros – teisė vykdyti priimamų įstatymų patikrą ir jų vykdymo kontrolę. Taip buvo atvertas kelias politinei korupcijai įstatymų leidyboje. Tai pakenkė valstybės stabilumui, visuomenėje kėlė ir kelia chaosą, didina nesaugumo jausmą.
Kokia išeitis? Ogi teisinės sistemos pertvarka Estijos pavyzdžiu. Bet tam reikia politinės valios. Viskas Seimo rankose…
