2025-04-11, Penktadienis
Tautos Forumas

Vladimiras Laučius apie Europos vėžį – nelegalią migraciją: ši problema priartina prie pilietinio karo slenksčio

Šiandien Vakarų Europa susiduria su aktyvia nelegalia migracija iš Afrikos, Artimųjų Rytų bei Azijos šalių. Nuo 2021 m. su migrantų antplūdžiu per Baltarusiją kovoja ir Baltijos šalys. Tarp jų ir Lietuva.

Pavasarį patvirtintas ES migracijos ir prieglobsčio paktas nurodo, kad nuo šiol šalys galės rinktis: priimti atvykstančius migrantus, ar ne. Visgi nusprendus nelegalų į šalį neįsileisti, valstybės privalės susimokėti baudą, kuri gali siekti daugiau nei 3 mln. eurų.

Apie migraciją ir jos keliamą grėsmę naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo rytų Europos studijų centro analitikas ir politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius.

Kalbėdamas apie susipriešinimą, politikos apžvalgininkas tikina, kad šiandien itin opi migracijos problema Vakarų visuomenei gali kelti pilietinio karo grėsmę.

„Būtent migracijos klausimas yra tas, kuris arčiausiai priveda Vakarų visuomenes prie to galimo pilietinio karo slenksčio, ne kas nors kita, ne LGBT klausimai, ne abortų klausimai“, – sako V. Laučius.

Skatina problemas spręsti smurtu

Pašnekovas teigia, kad migracijos problema Vakarus skatina iškilusias problemas spręsti smurtu. Tokių būdų neretai imasi būtent politiniam islamui atstovaujantys piliečiai. Būtent jiems migruojant ši problema skverbiasi ir į Europos valstybes.

„Atstovai dažniausiai ir pasižymi visais teroro išpuoliais, nužudymais, subadymais peiliu, kaip neseniai įvyko Vokietijoje. Tai būtent kovingo islamo apraiškos ir jo per masinę migraciją Europoje atsirado labai daug“, – sako laidos svečias.

Visgi pašnekovas sutinka, kad senstančiai ir turtėjančiai visuomenei, norint išvengti juodo darbo, migrantų įdarbinimas yra itin patogi alternatyva. Ir tam yra dvi pagrindinės priežastys.

„Viena yra ekonominė priežastis, kita – ideologinė priežastis – įsivaizdavimas, kad nėra skirtumų tarp kultūrų, nėra skirtumų tarp istorinių tradicijų, rasių, tarp tautų. Nėra skirtumų tarp lyčių, ir neturi būti. Mes turime apsimesti, kad išvis, galbūt, nėra dviejų lyčių, o jų yra penkiasdešimt arba iš viso apie lytiškumą kalbėti nereikia.

Nėra jokių skirtumų, viskas yra ištrinama, visi yra lygūs, vienodi ir kalbėti apie kažkokį nacionalinį rasinį, lytinį ar dar kažkokį išskirtinumą – nevalia. Tai yra ideologinis požiūris, kuris yra įgijęs praktiškai tikėjimo, religijos statusą Vakarų valstybėse“ – pasakoja Laučius.

Aktyvėja kultūrinė kova

Ekspertas kalba ir apie galimas nacionalizmo apraiškas, kurios, anot mokslininkų, pasireiškė šių metų futbolo čempionate Vokietijoje, kai sirgaliai savo marškinėliais ir atributika neva per daug ryškiai palaikė komandą. Pašnekovas sako, kad tai yra jau minėta kultūrinė kova. Teigia, jog tai įprasta kraštutinės kairės tradicija, bandant kitiems primesti savo įsitikinimus ir tikėjimą visuomenei.

„Labai dažnai girdime pasakymą kraštutinė dešinė, apie kraštutinę kairę kalbėti yra politiškai nekorektiška, bet, mano supratimu, būtent kraštutinė kairė yra labiau įsigalėjusi Vakarų pasaulyje nei kraštutinė dešinė. <…> Ir jie su tomis tapatybių vėliavomis, kultūrinio karo vėliavomis pradėjo pulti tuometę dešinę, ką padarė ta konservatyvioji dešinė? Ji vis labiau ir labiau nusileido tiems liberaliosios kairės reikalavimams ir pradėjo po truputį: „Ak, mes per daug skiriame nacionaliniam saugumui ir gynybai, skirkime mažiau. Ak, jie labai nori, kad vienos lyties santuokos būtų leidžiamos, na, leiskime – sakė Vakarų konservatoriai ir patys už tai balsuodavo“, – pasakoja Laučius.

Galima vadinti nauja religija

Politikos apžvalgininkas teigia, kad kai kurias liberaliosios kairės liberalizavimo apraiškas jau galima vadinti net religinėmis apeigomis.

„Visa tai patvirtina požiūrį, kad ten, kur nebėra nieko šventa, praktiškai nebėra nieko ir viskas yra galima. Ten, kur nebelieka tradicinės religijos, atsiranda štai tokios religijos. Kai po Prancūzijos revoliucijos buvo bandoma sugalvoti pilietinę jakobinų religiją, taip dabar irgi panašiai galima šitą dalyką vadinti politine religija, kai klaupiamasi per futbolo varžybas, kai atsiranda kankiniai, kankinystės, kur tikrai, apie kankinystes kalbėti neverta. <…> Tai jau religijos apraiškos, atsiranda kanonas, atsiranda erezijos, pagonys, kuriuos reikia atversti į savo tikėjimą arba nustumti juos į paraštes arba naikinti“, – aiškina laidos svečias.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše ČIA.

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis šimtas keturiasdešimt antroji (balandžio 10) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Po sąlyginai atsargios mėnesio pradžios, agresoriaus smūgiai dronais grįžo į įprastai aukštą dinamiką. Šią naktį...

Kazimieras Garšva apie Rytų Lietuvos vardyną ir jo rašybą

Kovo 6 d. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje vyko habil. dr. Kazimiero Garšvos elektroninės mokslo studijos „Rytų Lietuvos vardynas ir jo rašyba“...

Česlovas Iškauskas. Pabradės tragedija: atsidavimas, vienybė ir šaukštas deguto

Keturių Amerikos kareivių žūtis Pabradės poligono pelkėje ir jų gelbėjimas sukrėtė visą Lietuvą ir ne tik. Nepažįstu nė...

Vidmantas Valiusaitis. Jų duomenys paslėpti 75-eriems metams, o darbais įsiamžinę didvyriai be teismo drabstomi purvais

Prieš gerą savaitę atsitiko svarbus įvykis, apie kurį parašyti anksčiau tiesiog nepriteko rankos. Bet jis reikšmingas, tad porą...