<…>Jie mano, kad su rinkėjais reikia bendrauti valdiškais štampais. Dalintis nuobodžiais prisiminimais apie savo politinę veiklą, studijas ir karjeros vingius („kai aš buvau ministru, tai tik paklausykite, kiek visko nuveikiau“). Užpilti rinkėjo ausis banalybėmis, suregztomis dirbtinio intelekto pagalba arba – kas dar baisiau – tik savo intelekto pagalba. Primarginti savo kalbas biurokratinio žargono žodeliais ir frazėmis, kurių niekam nereikia, išskyrus paties kalbėtojo technokratinį ego.
Į įsigalėjusį biurokratinį žargoną verta atkreipti ypatingą dėmesį. Tarp politikų jis plinta kaip virusas. Ir tai nėra vien posovietinės „bebrų“ komunikacijos bruožas. Grįžę iš Briuselio, pabuvę vykdomojoje valdžioje arba padirbėję diplomatinį darbą net palyginti jauni žmonės persismelkia tuo žargonu iki kaulų smegenų. Kai toks politikas ima kalbėti arba rašyti, atrodo, kad jam įkando ir užkrėtė savimi pakilęs iš kapo SSRS komunistų partijos XXVI suvažiavimo delegatas.
Krūva Lietuvos politikų iki šiol negali suvokti, kad geriau visai nieko nesakyti nei kalbėti savo paties naudojimo instrukciją garsiai skaitančio roboto kalba. Šitaip kalbėdami jie galbūt jaučiasi intelektualesni, patys mėgaujasi savo ištarmių skambesiu ir nebekreipia dėmesio į politinės komunikacijos požiūriu žudančią tiesą: jie paprasčiausiai tampa nuobodūs, migdantys, sunkiai suprantami ir niekam nebeįdomūs.
Tai panašu į nereikalingų tarptautinių žodžių sindromą jaunų žmonių universitetiniuose rašinėliuose. Kuo daugiau tarptautinių žodžių, tuo akademiškesnis tokiam kūrėjui atrodys jo rašinys, nors jame nebus nei akademiškai prasmingo, nei skaitytojui įdomaus turinio. Robotai-politikai yra tarptautinių žodžių perteklinio vartojimo mėgėjų atitikmuo.
Antra Morfėjaus efektą rinkimuose lemianti priežastis – politinės tikrovės neigimas. Per pastaruosius porą dešimtmečių Lietuvoje susiklostė tokia politinė padėtis, kai egzistuoja tik viena politinė partija, kuriai iš esmės pakanka turimo lojalių rinkėjų branduolio: Tėvynės sąjunga. Net po prieštaringai vertinamos valdymo kadencijos ji gali tikėtis daugiau nei 200 tūkst. balsų (prisiminkime 2012-uosius), leidžiančių formuoti solidaus dydžio frakciją Seime.
Kitos partijos tokios prabangos neturi. Joms reikia labai stengtis, kad atkreiptų į save rinkėjo dėmesį, sudomintų, įtikintų, įtrauktų, paskatintų ateiti balsuoti. Konservatoriams nereikia tokios agresyvios politinės komunikacijos rinkimų metais: jiems pakanka būti tuo, kuo jie ir taip yra (o jie ir yra pakankamai agresyvūs). Tėvynės sąjunga yra beveik kaip Bažnyčia savai tikinčiųjų bendruomenei: nei kunigų pedofilija, nei ryšiai su nusikalstamu pasauliu neprivers išsižadėti tikėjimo <…>
*Visas straipsnis – 15min.lt
Paskutinis anekdotas: „Tėvynės sąjunga… […] mažiausiai susiteršusi”. Tingiu vardinti visas šito kanalizacijos vamzdžio nuotekas: Bartoševičius, Vyšniauskas, Navickienė… Man užtenka vieno vienintelio fakto – šita „vyriausybė” į Lietuvą prileido KELIS ŠIMTUS TŪKSTANČIŲ kolonistų. Šito pakanka, kad šita partija – visa in corpore – būtų pasodinta už grotų.
Labai teisingas straipsnis. Neseniai pašto dėžutėje radau kažkokio komunisto agitacinį lapelį. Susidaro įspūdis, kad tie komunistai gyvena tarsi prieš 20 metų. Kažką šneka apie stovėjimo aikšteles, namų sutankinimą, antrąją pensijų pakopą, o apie masinę imigraciją ir Lietuvos naikinimą nė žodžio, tarsi tai neegzistuotų.
Komunistai gyvena praeityje. Visos tos bobos milžiniškais pagurkliais, visi tie magnetolų vagys ir kiti.
Balsuosiu už Nacionalinį Susivienijimą.
Politika yra vienintelė veiklos sritis, kur galima meluoti, sukčiauti ir vogti ir išvengti atsakomybės.
Vytautai, Jūs net nematot kas daroma Lietuvoje tos stabilios partijos veikėju. Kiek nepatenkintu gyvenimu Lietuvoje. Kiek rašė spauda, klausdama, kas valdo šalį. Dauguma aklai ja tiki, tiesiog negalvodami tiki. Matyt tam yra priežastis – nemažos dalies žmonių nesuvokimas jos politikos. O ši politika Lietuvai tikrai nenaudinga.
Na, Tėvynės sąjunga, iš tikrųjų yra stabiliausia politinė jėga, ištikimiausia savo programai ir rinkėjams. Ir mažiausiai susiteršusi. Pastaruoju metu puolama kaip niekada. Bet tvirtai stovinti, nes pilamas purvas ant jos nesilaiko, o kelio dulkes lengvai nusiplauna.
vytautai, nežinau kokia pas jus med. diagnozė, kad taip gadinate orą savo kliedesiais. landzbergių klanas, kubilius, raselė maldeikių giminė, razma, pavilionis, KGB adentas anušauskas ir jiems panašūs, tai sukčių, vagių ir Lietuvos parazitų šaika. Visose, didžiausiose Lietuvos vagystėse, kyšo konservatorių ausys. Kupriukas, „patriarchas” KGB agentas, tavo bendravardis, buvo didžiausia Lietuvos nelaimė, kuris valstybės griovimo tradicijas perdavė ir savo niekingam anūkui. Dzūkeli, nedaryk gėdos padoriems dzūkams ir savo artimiesiems, taip bezdėdamas savo smegenėlėm.
Didesnės išdavystės, nei padarė konservatoriai, Lietuvoje nuo Sąjūdžio laikų nebuvo. Šie išdavikai išdavė ne tik savo krikščioniškus ir tautinius idealus, balsuodami už partnerystės įstatymus, už stambulo konvencijas, už narkotikus, naikindami mūsų Tautos didvyrių atminimą, viliodami ir įveždami šimtus tūkstančių imigrantų-kolonistų, bet ir tiesiogiai išdavė Lietuvą. Konservatoriai su socialdemokratais ir liberalais balsuodami Briuselyje savo balsus atidavė už tai, kad Lietuva perduotų Briuseliui valdyti savo svarbiausias sritis. Jie savo balsais patvirtino, kad Lietuva atsisako savo laisvės ir nepriklausomybės ir tampa Briuselio provincija. Šie išdavikai balsavo už visų Europos šalių panaikinimą, balsavo už tai, kad visos Europos šalys netektų savo nepriklausomybės ir būtų paverstos Briuselio federacija. Už Lietuvos išdavimą ir europos šalių naikinimą savo balsus atidavė šie manau išdavikai – Juknevičienė, Blinkevičiūtė, Maldeikienė, Auštrevičius, Olekas, Ropė (valstietis), susilaikydami savo tyliu pritarimu pritarė Kubilius ir Mažylis.
Konservatoriai ne tik išdavė savo tradicines vertybes ir krikščionišką tikėjimą, bet ir tiesiogiai, ciniškai bei atvirai išdavė Lietuvą. Lietuvos išdavikams yra ne vieta Lietuvos seime, bet teisiamųjų suole. Manau jie turi susilaukti teisingo teisingumo.