(Projektas „Suprasti Rusiją“. IQ ir Alfa.lt bendradarbiaujant su GSSC)
Naujoji krašto apsaugos vadovybė išreiškė norą didinti biudžeto asignavimus gynybai iki 4,5 proc. BVP. Visi suprantame, jog tai – labai nemenki pinigai, ir norint jų rasti, gali tekti veržtis diržus kitose srityse. Bet ar diržus susiveržusi visuomenė tikrai bus saugesnė?
Juk Lietuvai net padidinus asignavimus nuo 3 iki 4,5 proc. BVP, mes vis tiek nepereisime į tą saugumo lygį, kai mūsų dangų gins lietuviškų F-35 eskadrilės, o slaptose vietose priešo antpuolių lauks Lietuvos gausiai įsigytos sistemos „Patriot“, šimtai naujausios modifikacijos „Leopard“ tankų ir šimtai tūkstančių puikiai parengtų bei puikiai ginkluotų karių.
Kitaip tariant, pusantro karto, skaičiuojant BVP nuošimčiais, padidintos išlaidos gynybai nesukels tokiam priešui, kaip Rusija, daug sunkiau įveikiamų kliūčių Lietuvoje, bet gerokai apsunkins ir taip per visas „siūles“ braškančio viešojo sektoriaus atgaivinimą. Tad kyla paprastas klausimas: ko mes realiai pasieksime, pasiekę tuos 4,5 proc. BVP?
Atsakymas, kurį šiandien girdime, skamba maždaug taip: turėsime tvirtas amerikiečių (ir tų NATO sąjungininkių, kurių kariuomenės dar turi šiek tiek padorios ginkluotės ir amunicijos) saugumo garantijas. Toks atsakymas lyg ir įtikina. Bet tik – iš dalies.
Ar tos garantijos reikš, kad, Rusijai užpuolus Lietuvą, mes čia atsilaikysime vieną ar dvi savaites, kaip tarėmės, o tada jau sulauksime rimtų pastiprinimų, kurie padės paversti rusams pragaru visas tas vietas, į kurias jie veršis: Vilnių, Kauną, Tauragę, Klaipėdą? Ar po kelių savaičių ar mėnesių intensyvių mūšių turėsime visoje šalyje tokius vaizdus, kaip ukrainiečių paliktuose miestuose – Mariupolyje, Lisičianske, Severodonecke?
Juk rusai be problemų sumoką labai didelę kainą už savo ofenzyvas. Reikia pakloti mūšio lauke penkiasdešimt tūkstančių karių? Prašom. Reikia dviejų šimtų tūkstančių? Rasim. Jie vadovaujasi tokia logika.
Ir norint padaryti jų nuostolius nepakeliamus, NATO čia prireiks ne tik labai didelių pajėgų, bet ir labai didelių amunicijos atsargų. O mes gerai žinome, kad jų tiesiog nėra. Kaip ir pakankamo kiekio tam tikros būtinos ginkluotės, ir visų tų šimtų tūkstančių greito reagavimo pajėgų karių, kurie buvo žadėti jau prieš keletą metų. Tad kuo baigsis mūšiai ties Vilniumi ir Klaipėda? Tiesiog nebeturėsime, kuo šaudyti?
Nepamirškime, kad ir Lietuva, ir kitos Europos šalys nemažą dalį savo kuklių atsargų yra atidavusios Ukrainai.
Tad kuo virs tie mūsų 4,5 proc. BVP, jei ištiks baisi nelaimė? Išdeginta žeme ir labai sunkia pergale? Ar tiesiog – išdeginta žeme ir sąjungininkų pripažinimu, kad tenka atsitraukti, nes neužtenka jėgų apginti šias teritorijas?
Žinoma, toks klausimas suponuoja juodžiausius scenarijus. Jie gali mūsų ir neištikti, jei staiga paaiškėtų, kad per trejus metus, praėjusius po Ukrainos užpuolimo, Vakarų karo pramonė bent jau keliskart padidino savo apsukas, JAV ir Europos šalių kariuomenės augo ne mažesniu tempu, o ginklų ir amunicijos sandėliai sparčiai pildėsi. Gal viskas taip ir buvo; gal rusų žvalgyba visa tai žino ir tikrai nedrįs pulti tokiomis sąlygomis.
Kaip yra iš tiesų? Ką mums realiai garantuoja tie 4,5 BVP?
Mane galėtų įtikinti maždaug toks atsakymas: NATO viešai paskelbia, kad Baltijos šalių užpuolimo atveju bus maksimaliai išnaudota Aljanso konvencinė ginkluotė tam, kad ne kelios rusų karinės bazės, karo gamyklos ar koks Juodosios jūros laivynas būtų nušluotas nuo žemės ir jūros paviršiaus. Nes tai – ne ta kaina, kurios Rusija negalėtų leisti sau sumokėti.
Kaina, kuri ją galbūt atgrasytų, turėtų būti nepalyginamai baisesnė. Kirsti reikėtų ne ten, kur gyvena milijonai provincijos nabagų, per šimtmečius įpratusių būti ir patrankų, ir kitokia (jei reikia) mėsa. Ne, kirsti reikia ne provincijos vargšams, o tiems didiesiems milijoniniams miestams, kuriuose gyvena, beveik nejausdami karo Ukrainoje padarinių, vargo nematydami, tikrieji putinizmo beneficiarai.
Kirsti reikia ne tik Karaliaučiui ir kokiam nors Krasnodarui, bet pirmiausia – Maskvai ir Peterburgui. Ir kirsti ne taip, kad griūtų keli pastatai ir kiltų keli gaisrai, o taip, kad nelaimė ištiktų mažų mažiausiai kas antrą iš visų tų cinizmo persunktų, blogiui nebejautrių Barad-Duro gyventojų. Tegu dega pragare – tiesiogine to žodžio prasme.
Būtent tai turi aiškiai, artikuliuotai, garsiai pasakyti ir pakartoti JAV ir NATO vadovai. Tai būtų geras atgrasymas. Tikrai vertas to, kad susiveržtume diržus ir sumokėtume ne tik tais 4,5 proc. BVP, bet ir savo gynėjų gyvybėmis.
Autorius yra Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vyriausiasis politikos analitikas.
Apie liberalių dimokratų pyragaičius vokiečių vaikučiams: “By 1944, he had come back around to the idea of using chemical and biological warfare on civilians. In one secret project, he commissioned the preparation of five million anthrax cakes to be dropped onto the pastures of north Germany to poison the cattle and through them the people. The aim of Operation Vegetarian was to wipe out the German beef and dairy herds and then see the bacterium spread to the human population. With people then having no access to antibiotics, this would have caused many thousands – perhaps even millions – of German men, women and children to suffer awful deaths.” Tai ne mano išvada, bet aš su ja sutinku, nes aš be išsilavinimo, o su išsilavinusiais, bet priklausomais, beveik neįmanoma rimtomis temomis susikalbėti. Ką jau kartą jiems konservatorių drg.Maldeikienė įkalė į galvą – tą, kaip papūgos, ir jau kartos iki mirties. Maldeikienė irgi perkeltine prasme pateikta.
Pone oponente Tomai, kas norės – tas supras. Jokių pačio minčių aš nenukreipinėju į šoną, nes čia viskas tampriai susieta – stipriai surišta. Ir pačio užuomina apie deginimus čia labai tinka, nes degintojų ir nuodytojų būta kur kas daugiau, nei Jūs čia mums norėjote įpiršti – tik tiek. Jei ne tos priežastys, kurias čia Anglų kalba pacitavau, nebūtų jokių Holocaust‘ų ir t.t. Prastuomenė valdoma dezinformacijos propagandos pagalba ir dezi propagandinių vaidybinių ir melagingų dokumetinių, pseudo istorinių filmų su kabinetuose išgalvota istorija ir taip pat dezi propagandinių, animacinių ir kitokių filmų vaikučiams pagalba. Civilių gyventojų deginimo ir dehauzinimo ( the de-house) masinio bombardavimų napalmu ir fosforu metu taktika ir strategija išbandyta ant vokiečių tautos dabar sėkmingai vykdoma kur? Taigi viskas čia susieta. Žinoma, tai buvo neišsilavinusio mažaraščio nuomonė, paremta labai įtakingais pasaulio istorijos ir geopolitikos žinovais ir praktikais – vykdytojais. Anglų kalba, kad nesakytumėte, kad tai tik mano vieno, atseit, išgalvota informacija.
Apie liberalių dimokratų pyragaičius vokiečių vaikučiams: “By 1944, he had come back around to the idea of using chemical and biological warfare on civilians. In one secret project, he commissioned the preparation of five million anthrax cakes to be dropped onto the pastures of north Germany to poison the cattle and through them the people. The aim of Operation Vegetarian was to wipe out the German beef and dairy herds and then see the bacterium spread to the human population. With people then having no access to antibiotics, this would have caused many thousands – perhaps even millions – of German men, women and children to suffer awful deaths.” Tai ne mano išvada, bet aš su ja sutinku, nes aš be išsilavinimo, o su išsilavinusiais, bet priklausomais, beveik neįmanoma rimtomis temomis susikalbėti. Ką jau kartą jiems konservatorių drg.Maldeikienė įkalė į galvą – tą, kaip papūgos, ir jau kartos iki mirties. Maldeikienė irgi perkeltine prasme pateikta.
Apie liberalių dimokratų pyragaičius vokiečių vaikučiams: “By 1944, he had come back around to the idea of using chemical and biological warfare on civilians. In one secret project, he commissioned the preparation of five million anthrax cakes to be dropped onto the pastures of north Germany to poison the cattle and through them the people. The aim of Operation Vegetarian was to wipe out the German beef and dairy herds and then see the bacterium spread to the human population. With people then having no access to antibiotics, this would have caused many thousands – perhaps even millions – of German men, women and children to suffer awful deaths.” Tai ne mano išvada, bet aš su ja sutinku, nes aš be išsilavinimo, o su išsilavinusiais, bet priklausomais, beveik neįmanoma rimtomis temomis susikalbėti. Ką jau kartą jiems konservatorių drg.Maldeikienė įkalė į galvą – tą, kaip papūgos, ir jau kartos iki mirties. Maldeikienė irgi perkeltine prasme pateikta.
Oho, kaip suveikė Čikagos KGB biuras? Visus mano bandymus viešai paskelbti apie Antrojo pasaulinio karo metu juodlige užnuodytus pyragaičius vokiečių vaikučiams pakelbė po laiko. Net ir mano prašymą Frau Hildegard’ai prasimušti pro neosovietinės valdžios cenzūros vartus. Dyvų dyvai, pasakytų mūsų dzūkais, su tais edukuotais kagebistais ten ir čia, Rygoje ar Jurgio kabinete.
Gerbiamas pone Tomai, aš oponentus gerbiu ir su priešais kalbu. Jei priešas sako tiesą – nuo to ji melu netampa. Su jais galima sudaryti taiką ir pasirašyti jos sutartį, o va su išdavikais ne. Išdavike vadinu Lenkiją, kuri kartu su mumis po Antrojo Žalgirio išeidama iš Rusijos imperijos mums labai pažemino ir išsityčiojo, okupuodama trečdalį etninės Lietuvos teritorijos, nepamiršdama pakliedėti apie kažkokius ten Sudetus ir, atseit, negarbingą sutartį dėl jų. O pati sutarties su mumis laikėsi šitaip mus sutrypdama ir nualindama mūsų ūkį – tarpukario ekonomiką ir padarydama dėl Pietryčių Lietuvos pasipriešinimą Stalino Rusijai nebeįmanomu. Lenkija, alindama mūsų ūkį visą tarpukarį – gerdama mūsų ūkininkų prakaitą ir prastulių kraują, ašaras, skurdą ir vargą. Vokietijoje trimis mėnesiais pradėti deginti gyvi vokiečiai ubagų kvartaluose Vokietijos miestuose, kol ši pati buvo priversta duoti nors šiokį tokį atkirtį, nes nebebuvo kitos išeities. Už tokios tiesos pasakymą mūsų pseudo nedesovietizuotas ministeris sąžiningą istorijos mokslų daktarą, p. Stankerą, išmetė iš darbo per valandą. Lietuvių vargšai eiliniai rekrūtai, kaip mano senelis, ir lietuvių kilmės privilegijuoti bajorai, būdami carinės Rusijos imperijos karininkais, peržengė Vokietijos sieną 1914 metų rugpjūty. Gavę ten į kailį gavo bėgti ir, atseit, priešo, tiksliau Rusijos priverstinai atkurti jau lietuvišką Lietuvių valstybę 1917-1921 metais. Buvusio Rusijos imperijos priešo remiami ir apginami mes tik galėjome atsikurti ir būdami tokie nedėkingi nenaudėliai įsileidome Sovietijos karinius junginius, nukreiptus prieš vokiečius, o ne Antantės. Antante buvo Troikė, kuri jokiu būdų apie jokią laisvąją Baltija ir pagalvot neleisdavo. Ir dabar kažko ten iš jų, vokiečių, prašome ir nebežinome ką daryt. Nebežino ką daryt mūsų neosovietinis elitas ir Kapsukėje dezuota mūsų inteligentija – vakcinuoti nukvakėliai su dviem aukštaisiais ir didesnėmis pajamomis.
Rašybos klaidas išsitaisykite patys – aš tam neturių jėgų ir laiko, dovanokit.
Bala nematė tų rašybos klaidų, senam žmogui tai galima atleisti, svarbu kad būtų įmanoma suprasti mintį.
„Vokietijoje trimis mėnesiais pradėti deginti gyvi vokiečiai ubagų kvartaluose Vokietijos miestuose, kol ši pati buvo priversta duoti nors šiokį tokį atkirtį, nes nebebuvo kitos išeities.“
– Na kas per sakinys, Žiuli.. Nesupratau minties. – „trimis mėnesiais pradėti deginti“ – ar trijų mėnesių vokiečių kūdikius degino, ar deginimas tris mėnesius truko – neaišku. Kuriais čia metais degino, kas degino?
Beje, ar laikaisi taisyklės parašęs tekstą – perskaityti prieš publikuojant? Panašu kad ne.
Dega viskas, kas gyva, nežinojai? Pone Tomai, esat ne pradinukas, tad galite viską lengvai ir labai greitai susižinoti, jei tik noro turėsite. Degino ir „dehauzino”, pažeisdami Hagos konvencijas. Žinoma, mūsų ministeriai su Kapsukės prapiesoriais su tokiais faktais nesutinka. Sutinka tik kiemsargių padėjėjai net per šventes, beskubėdami nesutikti su profesionaliais dezistais. „Dehousing was a general strategy adopted by the English against the German people during World War II. What Churchill had been describing to Stalin was a British policy to “de-house” the civilian population of Germany. Who was instigator and architect of the policy to carpet-bomb German cities? Frederick Lindemann, “the Prof,” an intimate of Churchill’s whom he had brought into his war Cabinet as science adviser. Lindemann had “an almost pathological hatred for Germany, and an almost medieval desire for revenge.” C. P. Snow, a science adviser to the war government, wrote that Lindemann had a zealot’s faith in the efficacy of bombing. Early in 1942, when Britain had failed to achieve a single major victory, Lindemann presented his great paper to the Cabinet. The paper laid down a strategic policy. The bombing must be directed especially against German working-class houses. Middle-class houses have too much space around them, and so are bound to waste bombs. The paper claimed that – given a total concentration of effort on the production and use of bombing aircraft—it would be possible, in all the larger towns of Germany, to destroy all houses. J. M. Spaight, Principal Secretary for the Air Ministry, claims full credit for Churchill’s Britain for having been first to initiate the bombing of civilians: Because we were doubtful about the psychological effect of propagandist distortion of the truth that it was we who started the strategic bombing offensive, we have shrunk from giving our great decision of May 11th, 1940, the publicity which it deserved. It was a splendid decision. It was as heroic, as self-sacrificing, as Russia’s decision to adopt her policy of “scorched earth.” By 1944, he had come back around to the idea of using chemical and biological warfare on civilians. In one secret project, he commissioned the preparation of five million anthrax cakes to be dropped onto the pastures of north Germany to poison the cattle and through them the people. The aim of Operation Vegetarian was to wipe out the German beef and dairy herds and then see the bacterium spread to the human population. With people then having no access to antibiotics, this would have caused many thousands – perhaps even millions – of German men, women and children to suffer awful deaths.” – tai ne mano išvada, bet aš su ja sutinku, nes aš be išsilavinimo. Su išsilavinusiais beveik neįmanoma rimtomis temomis diskutuoti. Ką jau kartą jiems Maldeikienė įkalė į galvą – tą, kaip papūgos, ir kartos iki mirties.
Kalbi apie 1914 m. rugpjūtį: „Gavę ten į kailį gavo bėgti ir, atseit, priešo, tiksliau Rusijos priverstinai atkurti jau lietuvišką Lietuvių valstybę 1917-1921 metais.“
– Na kas per sakinys, Žiuli… Pradžia sakinio aiški, bet po frazės „gavo bėgti“ toliau jau rūkas… Rusija 1795-1914 mums TIKRAI buvo priešas (okupantas juk!), o ne ATSEIT priešas, o atkurti Lietuvos valstybę po pirmo pasaulinio karo buvo labai šaunus sumanymas ir mano manymu atitiko lietuvių interesus, tad įterptas žodis „priverstinai“ man matosi kaip čia nederamas. Kas čia vertė mus tai daryti? Rusija?!
Po Pirmo pasaulinio, lyg tai pats būtum sudaužęs carinės Rusijos imperijos kariuomene, būdamas rekrutu arba karininku joje. Kam tas melas ir vardan ko?
Jules ponui Tomui. Dega viskas, kas gyva, nežinojai? Pone Tomai, esat ne pradinukas, tad galite viską lengvai ir labai greitai susižinoti, jei tik noro turėsite. Degino ir „dehauzino”, pažeisdami Hagos konvencijas. Žinoma, mūsų ministeriai su Kapsukės prapiesoriais su tokiais faktais nesutinka. Sutinka tik kiemsargių padėjėjai net per šventes, beskubėdami nesutikti su profesionaliais dezistais. „Dehousing was a general strategy adopted by the English against the German people during World War II. What Churchill had been describing to Stalin was a British policy to “de-house” the civilian population of Germany. Who was instigator and architect of the policy to carpet-bomb German cities? Frederick Lindemann, “the Prof,” an intimate of Churchill’s whom he had brought into his war Cabinet as science adviser. Lindemann had “an almost pathological hatred for Germany, and an almost medieval desire for revenge.” C. P. Snow, a science adviser to the war government, wrote that Lindemann had a zealot’s faith in the efficacy of bombing. Early in 1942, when Britain had failed to achieve a single major victory, Lindemann presented his great paper to the Cabinet. The paper laid down a strategic policy. The bombing must be directed especially against German working-class houses. Middle-class houses have too much space around them, and so are bound to waste bombs. The paper claimed that – given a total concentration of effort on the production and use of bombing aircraft—it would be possible, in all the larger towns of Germany, to destroy all houses.”
Nedera Žiuli bet kada bet ką rašyti. Rašyti reikia stengtis į temą. Paskaityk kokia tema: „Kokią kainą turi sumokėti rusai, jei sumanytų mus užpulti?”.
Valstybės Lietuvos saugumo tema. Autorius rašo apie procentus nuo BVP gynybai, pamini NATO, Karaliaučių, Krasnodarą, skiria dėmesį Maskvai ir Peterburgui. Vokietijos nemini.
Tai aš parašiau, kad LT valdžia kviečiasi Vokietijos karius, kad saugiau jaustųsi. Manau jog vokiečių divizija susijusi su tema „Kokią kainą turi sumokėti rusai, jei sumanytų mus užpulti”. Parašiau jog „vokiečių kareiviai Lietuvoje ištisus kaimus sudegino gyvus“.
Tamsta atsakei kaip ir kaltindamas mane – „Pirmiausia pats, … nieko Vokietijoje nedeginai, ane?“.
Aš ėmiau gintis, sakau KADA, „Kuriais metais“? O tamsta, užuot paaiškinęs, cituoji kažką kaip britai vokiečius degino.
Aš nesu britas, Žiuli. Tu paaiškink kodėl man rašei „Pirmiausia pats, … nieko Vokietijoje nedeginai, ane?“.
Taip pačiam parašiau perkeltine prasme, žinoma, kad susimąstytum ir nesimėtytum ant durniaus tais deginimais, kai degintojų, šaudytojų ir karo nusikaltėlių yra kur kas daugiau, nei pateikti ir nuteisti karo nugalėtojų Niurnberge ir t.t. Todėl patį toliau informuoju, kad netgi toks, kaip “J. M. Spaight, Principal Secretary for the Air Ministry, claims full credit for Churchill’s Britain for having been first to initiate the bombing of civilians: Because we were doubtful about the psychological effect of propagandist distortion of the truth that it was we who started the strategic bombing offensive, we have shrunk from giving our great decision of May 11th, 1940, the publicity which it deserved. It was a splendid decision. It was as heroic, as self-sacrificing, as Russia’s decision to adopt her policy of “scorched earth.” By 1944, he had come back around to the idea of using chemical and biological warfare on civilians. In one secret project, he commissioned the preparation of five million anthrax cakes to be dropped onto the pastures of north Germany to poison the cattle and through them the people. The aim of Operation Vegetarian was to wipe out the German beef and dairy herds and then see the bacterium spread to the human population. With people then having no access to antibiotics, this would have caused many thousands – perhaps even millions – of German men, women and children to suffer awful deaths.” Tai ne mano išvada, bet aš su ja sutinku, nes aš be išsilavinimo, su išsilavinusiais beveik neįmanoma rimtomis temomis diskutuoti. Ką jau kartą jiems drg.Maldeikienė įkalė į galvą – tą, kaip papūgos, ir jau kartos iki mirties. Maldeikienė irgi perkeltine prasme pateikta.
Taip pačiam parašiau perkeltine prasme, žinoma, kad susimąstytum ir nesimėtytum ant durniaus tais deginimais, kai degintojų, šaudytojų ir karo nusikaltėlių yra kur kas daugiau, nei pateikti ir nuteisti karo nugalėtojų Niurnberge ir t.t. Todėl patį toliau informuoju, kad netgi toks, kaip “J. M. Spaight, Principal Secretary for the Air Ministry, claims full credit for Churchill’s Britain for having been first to initiate the bombing of civilians: Because we were doubtful about the psychological effect of propagandist distortion of the truth that it was we who started the strategic bombing offensive, we have shrunk from giving our great decision of May 11th, 1940, the publicity which it deserved. It was a splendid decision. It was as heroic, as self-sacrificing, as Russia’s decision to adopt her policy of “scorched earth”, va tai pripažino.
“By 1944, he had come back around to the idea of using chemical and biological warfare on civilians. In one secret project, he commissioned the preparation of five million anthrax cakes to be dropped onto the pastures of north Germany to poison the cattle and through them the people. The aim of Operation Vegetarian was to wipe out the German beef and dairy herds and then see the bacterium spread to the human population. With people then having no access to antibiotics, this would have caused many thousands – perhaps even millions – of German men, women and children to suffer awful deaths.” Tai ne mano išvada, bet aš su ja sutinku, nes aš be išsilavinimo, o su išsilavinusiais, bet priklausomais, beveik neįmanoma rimtomis temomis susikalbėti. Ką jau kartą jiems drg.Maldeikienė įkalė į galvą Kapsukėje – tą, kaip papūgos, ir jau kartos iki mirties. Maldeikienė irgi perkeltine prasme pateikta.
Tamstos bandymai nukreipti mano mintis pagal tamstos planą man juokingi 😉 ir tikslo tikrai nepasiekia.
Tai jis apie lenkus, tai apie britus.. tai „parašiau perkeltine prasme”! Su nepažįstamu kai bendrauji, nerašyk perkeltine prasme. Nesupras.
Laučius teisingai rašo.
Procentai nuo BVP mums negarantuoja nieko,
ir ne todėl, kad vyriausybė disponuoja biudžeto lėšomis, o ne BVP. Mes labai rūpinamės lėšomis krašto gynybai, bet nesirūpinam KĄ už tuos pinigus perkam ir KOKIA kaina. Nevykdom auditų. Tai rodo jog ne šalies gynyba valdžioms rūpi, o tik galimybė skirstyti lėšas, organizuoti įsigijimus ir arti viso to esantiems pasišildyti nuobiromis.
Netikiu kad mūsų kraštą padės apginti tauta, kuri šimtmečiais šį kraštą teriojo, degino, plėšė. Dar gyvi lietuviai, kurie neteko artimųjų kai vokiečių kareiviai Lietuvoje ištisus kaimus sudegino gyvus.
4% nuo BVP yra tiesiog durnystė.
Pirmiausia pats, būdamas Rusijos imperijos, o vėliau Sovietijos sąjungininku arba tiesiog jų dalimi nieko Vokietijoje nedeginai, ane? Maniau, kad pats protingesnis, bet, pasirodo, kad panašu irgi baigęs Kapsukę su pagyrimu dabar kvailini miesšionis, kaip ir visi kiti likę inteligentai – zubrylos, o gaila švenčių proga. Jei pats nežinai, kas Vokietijoje buvo deginta ir kiek sudeginta, galėtum protingos meilužės paprašyt, kad ji pačiam primintų ir detalizuotų, jei apsimeti tyčiniu nežinančiu, kaip ir tie mūsų kapsukiečiai su vedeušnikais ir Minsko milicijos aukštąja mokykla.
Turėjo būti miestčionis, dovanokit. Skubėjimo korektūrinė klaida.
Kokiu būdu buvau Rusijos imperijos sąjungininku? Galvok ką rašai.
Kuriais metais aš gyvus vokiečius deginau būdamas Sovietijos sąjungininku?
Įsileisdamas Sovietijos karinius dalinius į Lietuvą už Vilnių. Jei ne lenkų sukurpta problema ir trečdalio Lietuvos okupacija – Rusija taip lengvai čia kojos nebūtų kėlusi. Nesuprantu aš tų lietuvių inteligentų, ypač kapsukiečių, besižavinčiu tuo buvusiu lietuvių pragaru, Žečpospolita vadinamu. Ne pats konkrečiai – suprask perkeltine prasme. Gerų ir gražių švenčių, oponente!
Gražių švenčių ir tamstai.. Bet nemanau jog galima sąjungininkavimu vadinti tai, kas tarp Lietuvos ir TSRS nutiko 1939 spalį. Juk pats tikrai esi skaitęs J. Urbšio „Lietuva lemtingaisiais 1939-1940 metais” ir pameni ką Urbšys Maskvoje tada išgirdo – juk faktiškai (ne juridiškai) tai buvo ultimatumas. Pelė ir žaltys nebūna sąjungininkais. Lietuviai ir caro kariuomenėje buvo ne sąjungininkai, o rekrūtai. Kiek man žinoma Lietuvos kariuomenės kariai vokiečių gyvų niekad nedegino nei ištisais kaimais, nei pavieniui.
Pats geriau gal rašyk operai scenarijų , Pilėnus II. Gindamas sąjungininką kiekvienas gina ir save; visa gudrybė.
Paūmėję gąsdinimai būtent prieš Kalėdas turi aiškų tikslą. Nereikia būti nei psichologu, nei psichiatru, kad suprasti ko siekiama.
..ponas Pastebetojau,ir vel darot klaida…kad suprasti…..kurgi Jusu kolega,beprotiskasis klaidu taisytojas…Skaitytojas…..ar varnas varnui akies nekerta,a…….
VLKK: „Kai neigiami keli dalykai, dažniausiai vartojamas neigiamosioms dalelytėms artimas porinis jungtukas nei… nei: Nedžiugino jos nei šviesi saulė, nei giedras dangus. Tuo metu nei poeto, nei dramaturgo talentu Šekspyrui niekas neprilygo. Beje, aikštelėje nepasirodė nei Giedrius Aidietis, nei Arnas Kazlauskas. Transportininkų streiko nesustabdė nei grasinimai baudomis, nei teismo sprendimas (žr. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius, 1997, p. 435).“
….tamista nepastebejot klaidos apskritai….kad suprasti…gi net pirstu prikisamai parodziau…ajackau sventas….
Paūmėjimas tik pas vakcinuotus – edukuotus su didesnėmis pajamomis, o needukuoti ir be išsilavinimo Vilniaus kiemsargių padėjėjai seniai žino, kas, kaip ir prie ko arba dėl ko taip ir ne kitaip. Seniai žinojo ir žino tai, ką išdrįso pasakyt nulėpausiams Lietuvos kariuomenės vadas, nes jis ne generolas-išdavikas V.Vitkauskas ir ne 1940 metų ministerių kabineto narys, kurie tyčia slėpė tiesą nuo runkelių arba dabar slepia. Negi niekas nebeturi senelių arba tėvų, išgyvenusių pasaulinį karą, tremtį, pokarį arba nelaimėlių rekrutų tarnybą sovietų laikais Afganistane? Apsimeti nežinančiu, kas sudrapalino mūsų patriotizmą, ryžtą gintis arba nuo karo pradžios Ukrainoje rusifikavo mūsų sostinę, uostą, kad priešui palengvintų kelią į mūsų Tėvynę Lietuvą? Nuvažiuok į Ukrainą ir susižinosi tai, ko nežinojai arba susirask protingą meilužę, kuri tau paaiškintų tiesą, kuri nepriklauso nuo tavo norų ir fantazijų – saviapgaulės. Nežinai, kas tokie renka bepročius su dviem aukštaisiais į ką ten, a? Nežinai, kam svarbiau visokios mažumos, o ne Tėvynė Lietuva? Kam svarbiau anl. seksas, orgazmas rinkimų metu, o ne Tėvynės gynyba? Ar ką nors išmanai apie Edward Bernays saviapgaulės meną – triukus?
Ir ką rusas čia darys atėjęs?Gal nusikas mūsų bulves,išsivirs bulvienės,pavalgys ir išeis.Yra ir kitų būdų griauti šalis,ne vien tik karinėmis priemonėmis.Gal tų kitų modernių,gudresnių būdų analitikai ir ekspertai nesugeba sužiūrėti,suprasti ,o kalba tik apie fronto linijas,raitus carus ant arklių.
Jis jau pakviestas seniai atėjęs – Vilniuje lietuvių nalabai jau ir begirdėti. Po metų, vienas minsteris galvoja, kad jis jau tikrai čia bus ir nebebus Lietuvių kalba apskritai niekam nebereikalinga. Ir su jokia Susisiekimo ministerija nieko nebereikės derinti.
Tai prieš karą taip ramino save lietuviai, kai įsileido Raudonosios armijos „ribotą kontingentą” , nebeprisimenu kokiu pagrindu. Girdi ,pabus ir išeis, ko jie čia nematė?.Deja, bulvių atėjūnams neužteko.
Įsileidome Raudonosios armijos „ribotą kontingentą”, kad apgintų mus ir Rusiją nuo Vokietijos – nuo tos akimirkos tapome vokiečių priešu ir po to skundžiamės, ir dejuojame, kad jie blogai su mumis elgėsi. O kaip jie turėjo elgtis su priešu, o kaip rusai elgiasi su priešu? Jeigu Putino Rusija čia užeis – ji elgsis daug blogiau nei Ukrainoje. Karo metu pirmiausia naikinami civiliai – tai įrodė Antrasis pasaulinis karas, kai pirmiausia buvo pradėti bombarduoti vokiečių gyvenamieji rajonai miestuose – ubagų, proletariato, rajonai. Buvo dehauzinami – paliekami be namų. Toks gan sąžiningas istorikas, dr.Petras Stankeras, apie tai užsiminęs, buvo per valandą atleistas iš darbo nedesovietizuoto ministerio. Tą patį neseniai patvirtino ir mūsų kariuomenės vadas, nusprendęs, kad visgi lietuvių visuomenė, ypač zubrylos ir mokslo pirmūnai, turėtų žinoti, kas mūsų lauktų, jei vėl grįžtų buvę imperiniai okupantai, nesvarbu kokie.
Kad tapome vokiečių priešais po rusų įsileidimo. Kai įsileidome vokiečius į Mėmelį, tada tapome vokiečių draugais , ar ne? O kai įsileidome rusus, tada tapome priešais, ar ne?
kad ruskiai viską valdo.
ypač matosi per anstolių veiklą:
iš lietuvių atima butus už kelis eurus skolos
ruskiai gali nemokėti 10 tūkst. komunalinių mokesčių – jų neliečia.
Idomu, Laucius bent karta karinėse pratybose kaip kareivis buvo? Ar tik sofos eksperta tesugeba vaidinti?
„Daugiau nei įdomūs” yra lansberginio durnių laivo „išminčiai”, kurie negirdi, jei girdi, tai nesupranta ką jiems sako JAV „baltaveidis”vadas. „Autorius Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vyriausiasis politikos analitikas” Laučius „peremogiškai” sapnuoja -„Kokią kainą turi sumokėti rusai, jei sumanytų mus užpulti?.. Kai frontai judės link Kauno, link Vilniaus kas ir kiek „pyškins”…”
„Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vyriausiasis politikos analitike”, klausyk ką sako būsimas JAV „balaveidis” vadas Trumpas, jis pasakė, kad Europos „galiūnai” turi skirti pradžioje 5 proc. „gynybai”, pirkti ginklus iš JAV.. JAV „ateis į pagalbą” NATO-ui su visu eurosojūzu tuo atveju, jei JAV NATO su eurosojūzu „ginti apsimokės”, tai yra, tuo atveju, jei jos teritorijai negrės „bum bum”.. Taip sakant Ukrainos atvejis JAV tiks, kitu atveju „bendra gynyba” bus- „kaip čia pasakius”… Kaip ir laikas yra baigti juokus su gynybai skyrimu tik 4,5 proc. BVP, Trumpas pasakė, kad mažiausiai turi būti 5 proc. BVP.. Trumpas pasakytų, kad esant šiandieninei situacijai Ukrainos ir kituose frontuose, „geram atgrasymui” reikia „susiveržti diržus” iki 10 proc. BVP gynybai, ir kaip sakė naujas kariuomenės vadas – „gausiu skaičiumi besivoliojančių grioviuose lavonų”… Putleris viešai minėjo, kad NATO teritorijoje, kaip Ukrainoje, nei „stovinčių” nei judančių frontų su puolimo, gynybos.. „linijomis” nebus.. NATO teritorijai vadovaujamai JAV „baltaveidžio” vado, „ginkluotai” NATO 5 straipsniu belieka tikėtis, kad lavonų voliosis, daug gausiau nei šiandieninėje Ukrainoje, ir ne tik grioviuose, bet ir gatvėse, laukuose..
Garantuoja 1940 metų katastrofos pakartojimą.
net Putinas negali garantuoti, o jis, matote, garantuoja
Pamiršai, kuo baigėsi Karo garantijos suteikimas Lenkijai Londone 1939 metų kovo 31 dieną? Prasidėjęs karas dėl Lenkijos baigėsi baisiomis aukomis ir Lenkijos atidavimu Stalino Rusijai, nepamiršk šito. Dabar gali atiduoti Putino Rusijai. O jei klystu – tai labai gerai. Norėčiau klysti.
jo jo, pasklaidysi senus laikraščius ir iš to ką rasi numatysi Lietuvos ateitį
Nervai, nervai…Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vyriausiam politikos analitikui nepritinkantys .