Vladimiras Laučius. Koronaviruso realybė pasiuntė pasaką į nokdauną

Koronaviruso politinė problema Lietuvoje ir Europoje yra ne per griežti ar per liberalūs valdžios sprendimai, o atbukusi nuo savo gyvenimo būdo visuomenė, apie kurią JAV medijų teoretikas Neilas Postmanas ir grupės Pink Floyd buvęs lyderys Rogeris Watersas sakė: „amused themselves to death” (prisipramogavo iki mirties)

Tokios visuomenės nemaža dalis pandemijos akivaizdoje elgiasi dvejopai: arba panikuoja, arba neigia grėsmę ir toliau pramogauja, didindama viruso sklaidos rizikas savo neatsakingu elgesiu („mes nieko nebijome”).

Abu šie elgesio modeliai ryškėja visuomenėse, ieškančiose gyvenimo džiaugsmo nesibaigiančiose kelionėse, kuriose reikia kuo daugiau paspoksoti, ir knaipėse, kuriose reikia kuo daugiau paragauti ir būtinai su visais aptarti, kur bastėsi ir ką ėdė.

Tai ne spalvų sutirštinimas, tai faktas: svarbiausia kalbų tema visuomenėje, kuriai niekas neįdomu, yra pramogų tema, o svarbiausia pramoga – „ieškoti savęs” kelionėse ir įvairių patiekalų lėkštėse. Pramoginė visuomenė kaip didžiulė kanopinių žvėrių kaimenė migruoja iš vietos į vietą pasaulyje be sienų ir išminties, rupšnoja žolę restoranų ir pasilinksminimo erdvių ganyklose ir bliauna iš pasipiktinimo, kam nors užsiminus apie prasmingesnio gyvenimo dalykus.

„Mat, dėl šitų dalykų skrandis genda”, kaip sakė paskutinysis žmogus Friedricho Nietzsche’s „Zaratustroje”. Nihilizmas Šiuolaikinė Europos visuomenė – atvira. Atviros visuomenės problema – ne tai, kad ji atvira, o tai, kam ji atvira.

Dirbtinę priešpriešą tarp „uždaros” ir „atviros” visuomenių sugalvojo ir propaguoja tie, kuriems atvirumas yra savitikslis, o ne priemonė tobulėti. Kaip priemonė visuomenei tobulėti atvirumas turi turėti prasmingas kryptis. Kaip savitikslis jis virsta atvirumu viskam, o tai yra nihilizmo dirva.

„Nihilizmas yra pagrindinis judėjimas Vakarų istorijoje, – praėjusiame šimtmetyje sakė Martinas Heideggeris. – Šis judėjimas atveria tokias gilumas, kad jo sklaidos rezultatu gali tapti tik pasaulinė katastrofa.” Postmano „amusing ourselves to death” yra tarsi kelyje katastrofos link Nietzsche’s ir Heideggerio aprašytų kelionės įspūdžių tęsinys. Ką neigia atviros visuomenės nihilizmas? Tai, ant ko buvo statoma Vakarų civilizaciją: Dievą, klasikinę minties tradiciją, Apšvietos tikėjimą išsilavinimo svarba, nacionalinę valstybę, valstybės sienas, tradicinę šeimą, gynybos reikšmę.

Kam yra atvira šiuolaikinė Europos visuomenė?

Siekiui būti savimi, net jei esate idiotas; pramoginei mąstysenai ir gyvensenai; laisvam kanopinių žvėrių kaimenės judėjimui po pasaulinio turizmo ganyklas ir žolės rupšnojimui; nelegalių migrantų antplūdžiams; Gretos Thunberg nesąmonėms; milijardų švaistymui bandant keisti planetos klimatą, nors Kinijos pramonė ir didžiuosius miškus naikinančius šalys, tokios, kaip Rusija ir Brazilija, vis tiek tą klimatą keičia į kitą pusę; atvira kairiųjų pacifistų kliedesiams; atvira Ankaros ir Maskvos šantažui; atvira, galiausiai, koronavirusui. Koronavirusas Lietuvoje Atvirumas koronavirusui, kaip jau buvo minėta, pasireiškia arba panikos pliūpsniais, arba „nieko nebijau, jokių draudimų nepaisysiu” kvailyste.

Pastarasis modelis išbandytas Italijoje, kur jaunimas, išgirdęs, kad liga mirtinai pavojinga nebent senoliams, nuėjo į kavines linksmintis. Jį matėme TV kadruose iš Belgijos, kur, uždarant kavines, žmonės eina iš jų linksmi, prisipramogavę, apsikabinę, kvėpuojantys vienas kitam į burną. Pavyzdžių, kaip žinome, netrūko ir Lietuvoje.

Kitas kraštutinumas – panika. Už tai, kaip ji skleidžiama Lietuvoje ir Europoje, pirmiausia galime dėkoti jautriai, kaip mimoza, visuomenei, kuri pasiduoda perdėtoms baimėms taip pat masiškai ir psichotiškai, kaip ir bukam lengvabūdiškumui. Po to galime dėkoti politikams, kurie, matydami paniką keliančių žodžių paklausą, skuba tuos žodžius pasakyti, ir, jausdami „griežtos rankos” paklausą tarp panikos apimtų žmonių, skuba ją visur kišti. Šūkį „skaldyk ir valdyk” keičia „gąsdink ir valdyk”.

Yra sričių, kur Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, „griežtos rankos” kovojant su beprasidedančia pandemija išties reikėjo, bet jos nebuvo. Į Lietuvą iš užsienio grįžtančių žmonių sveikatos patikra buvo butaforinė, tad nenuostabu, jog pirmieji 12 patvirtintų COVID-19 infekcijos atvejų Lietuvoje – įvežtiniai. Dabar – karantinas su gan griežtais žmonių veiklos apribojimais, kuris akivaizdžiai turės neigiamos įtakos šalies ekonomikai ir gyventojų pajamoms. „The Independent” aną savaitę įspėjo, kad dėl pandemijos bankrotų gali būti daugiau nei infekcijos nulemtų mirčių…

Daugiau skaitykite ČIA