Kaip skelbia viena žiniasklaidos priemonė, jos „šaltinių teigimu“, „prezidentui ir jo komandai didžiausių abejonių [kelia] kandidato į aplinkos ministrus, Gamtos tyrimų centro direktoriaus S. Podėno vadybinės ir politinės patirties stoka.“
Nors iš Gintauto Palucko kaip tik reikalaujama, kad NA vardu deleguojami kandidatai į ministrus politinės patirties (patirties NA, taip išeina, nes juk nereikalaus partija iš savo deleguojamų kandidatų patirties kitose partijose) neturėtų ir būtų technokratai.
Bet net ne tai svarbiausia. Svarbiausia – tai, kad dauguma iki šiol buvusių aplinkos ministrų neturėjo svarbiausios patirties, kurios reikia būtent Aplinkos ministerijai, vadovaujantis jos misija ir svarbiausia vertybė.
Kokia yra šios ministerijos misija ir svarbiausia vertybė? Ministerijos puslapyje skelbiama misija: „Kuriame darnų ryšį tarp gamtos ir žmogaus“. Ir „pamatinė vertybė – meilė gamtai“. Kaip ir viskas aišku. Esmė – gamta, jos pažinimas ir apsauga.
Bet štai ankstesni ministrai: Simonas Gentvilas (meile gamtai trykštančios kirtimų istorijos); Kęstutis Trečiokas, Artūras Paulauskas, Gediminas Kazlauskas. Kas tame sąraše bendra su meile gamtai? O štai siūlomas kandidatas Sigitas Podėnas – gamtos tyrimų centro vadovas. Centro, kurio veikla vyksta kaip tik Aplinkos ministerijos deklaruojamos pamatinės vertybės ir misijos kryptimi.
Ir būtent S. Podėnas, „šaltinių teigimu“, netinka? Per daug myli gamtą? OK… Tik noriu priminti, kad dar prieš pirmąją savo kadenciją Gitanas Nausėda viešai kalbėjo, kad jam, kaip ir prezidentui Valdui Adamkui, gamtos apsauga bus vienas prioritetų.
Simonas Gentvilas gerai saugojo, o Sigitas Podėnas saugos blogai?..
Aplinkos saugojimas aprėpia miestą ir mišką ir yra visų palaikomas, nes gyventojai vieningai mėgsta gyventi švarioje aplinkoje. Gamtos apsauga kas kita, nes saugojimas užgauna dažno žmogaus interesą. Ūkinį, bet ir mylėtojišką, išreiškiamą noru su patogumais įsitaisyti gražioje , švarioje, neliestoje gamtoje, toliau nuo miesto triukšmo ir dūmų.. Saugoti gamtą nuo įkyrios gamtos mylėtojų meilės ypač sunku ir nepakenktų atskira ministerija.
Suprantu, kad Šakalienė abejonių nekelia.
Mitinguotojai – tai minia, bet štai KT, arba prokuratūra, tai jau tikrai kažkaip turėtų susiimti už momenėlių ir išsitaisyti savo nevykusius politinius zakazų vykdymo sprendimus
O kurie ministrai turėjo patirties? Nausėdai svarbiausia, kad būtų jam paklusnūs, o ne protingi.
Tik vietinis beviltiškas runkelis per 30 metų nemato ir nesuvokia kokiu būdu ir kieno dėka vietinės pramitimo ir poreikių tenkinimo grandinės viršuje atsiduriančiais „politikais” tampama.. Kaip ir visa tokių „politikų politika” (daugiau nei akivaizdus pavyzdys yra R.Žemaitaičio „antisemitizmas” ir vietinių „politikų kova” su šiuo antisemitizmu)yra skirta vykdyti norus tų, kurių dėka jie buvo padaryti tokiais „politikais”.. Rimtai kalbėti apie tokių super puper valstybinių darinių kaip Lietuva „politikus ir jų vienveides, dviveides, triveides politikas..” gali tik daugiau nei beviltiškas runkelis, liurbis, „amerikietiškai pacivilizuotas daugiaseksualas”…
„Mūsų politikos dviveidystė“ – daugiskaita ar vienaskaita?
…trinat,kiaules…
…geras pasvarstymas.Nuoseda durnius.